Pradžia Forumai Giminės sodybų kūrimas Ar užtenka vieno hektaro?

Žymos: 

Šioje temoje yra 18 atsakymų, 5 dalyviai, ją paskutinį kartą atnaujino  Ingrida iš Šventasodis prieš 1 m. 6 mėn..

Rodoma 15 įrašų - nuo 1 iki 15 (viso: 19)
  • Autorius
    Įrašai
  • #133

    Mindaugas
    Keymaster

    Klausimas labiau tiems kas jau konkrečiai turi savo sklypą ir jau gyvena. Ar jums užtenka vieno hektaro? O jei turite didesnį sklypą, ar ne perdaug? Ar spėjat skirti dėmesį visam sklypui?

    #829

    Turime giminės sodybos tris ha. Anastasija minėjo, kad reiktų turėti tiek žemės, kiek gali aprėpti savo mintimis ir pasirūpinti savo ir šeimyniškių rankomis, be svetimų žmonių pagalbos. Kiek teko pastebėti, žmonės skirtingai jaučia erdvės gabaritus, pvz. mano vyras mintimis aprėpia vieną ha, o aš – penkis. Tiesa, laiko bėgyje tai gali pasikeisti,- susipažįstant su savo žeme, akiratis dažniausiai plečiasi. Mes pasirinkome viduriuką – tris ha ir abiems šis dydis tinka – erdvės pakanka mūsų abiejų norų įgyvendinimui. Vieno ha neužteks tiems, kurie planuoja auginti arklius ar karvutę. Todėl išties svarbu pirmiausia kuo detaliau įsivaizduoti savo giminės sodybą, bent apytiksliai susidėlioti visų šeimos narių norus (kokie gyvūnai, kokio dydžio kūdra, medžių dydis ir įvairovė ir pan.), tuomet paaiškės ir sklypo dydis.

    #854

    Galbūt daugeliui Lietuvoje norisi turėti daugiau negu vieną hektarą, ne tik tam, kad sutalpinti įvairius dalykus savo poreikiams, pvz. didesnę kūdrą plaukiojimui, ganyklą, svečių namelį ir panašiai, bet ir jausti kuo daugiau erdvės, kai aplink natūrali gamta. Rusijoje, kai gyvenviečių dydžiai siekia šimtus, kartais net 700-800 hektarų (sunku net įsivaizduoti), erdvės visiems pakanka. Be to, jie skiria didelius plotus bendram naudojimui. Dešimtys hektarų iškastiniams ežerams, sporto ir žaidimų aikštelėms, švenčių vietoms, bendroms pievoms ir ganykloms, medelynams ir t.t. Bendruomenės namai dažniausiai statomi dideli, kad tilptų mokykla, viešbutukas, salė. Todėl pilnai galima įsivaizduoti, kad tokiu atveju savo poreikiams užtenka ir vieno hektaro.

    #902

    Mąstant apie giminės sodybų įstatymą Lietuvoje, kilo diskusijos apie giminės sodybos dydį, t.y. kokio dydžio sklypui priskirti giminės sodybos statusą (1 ar kiek didesnio, pvz. 1.5 ha, o gal iki 3 ha), o viršijantį plotą įforminti jau kita paskirtimi (pvz. žemės ūkio). V. Megre knygose kalbama apie vieną hektarą, bet taip pat pabrėžiama, kad svarbiausia NE MAŽIAU vieno hektaro, bet nenurodoma sklypo dydžio riba. Mano nuomone, Anastasija numatydama, kad Rusijoje žmonės įstatymo pagalba galės įsigyti žemės, nurodė mažiausią reikalingą dydį, nors yra gubernijų, berods taip pat ir Baltarusijoje, kur dalinama po 2 hektarus. Lietuvoje žemę tenka išsipirkti, todėl susiduriame su kitokia situacija, kai galbūt reikalingi kitokie sprendimai.

    #903

    Kadangi kol kas niekas neprisijungiat, tad tęsiu savo pamąstymus viena. Įstatyme įrašant, kad giminės sodybos negalima dalinti į kelis sklypus, logiška būtų statusą suteikti 1 hektarui, nes, jeigu žmogus renkasi didesnį sklypą, kad vėliau jo vaikai jame galėtų kurti savo giminės sodybas, pagal įstatymą tokios galimybės jie neturės. Lietuvoje, (kitaip negu Rusijoje), mano nuomone problema ta, kad mūsų vaikai gali likti išvis be žemės. Ko gero šiuo metu svarbiausia išpirkti kuo daugiau žemės, kad ją išsaugoti, kartu išsaugant ir gamtą joje. Deja, jau yra pavyzdžių (Švenčionių rajone), kai kelios šeimos, įsikūrusios gražioje vietoje, iškirtus mišką, atsidūrė šalia poligono ir gyvena kaip kare. Todėl, mano nuomone, dabar svarbu kurti kiek įmanoma didesnes gyvenvietes, nors šiuo metu poreikio lyg ir nėra – Šventasodyje sulaukiame nedaug naujokų, – bet šis mylimas rojaus plotelis bent jau saugomas ateičiai. Jau ir dabartyje, kai už gyvenvietės ribų vykdomas gamtos genocidas – miškų kirtimas, medžioklė ir pan. – mėgaujamės neliečiamos gamtos privalumais.

    #925

    Jūratė
    Participant

    Kalbėjau su savo tete telefonu. Užsiminiau jam apie kilusius nesutarimus dėl skirtingai suvokiamo giminės sodybos dydžio. Tete iškart pasakė, ko čia nesutart, Anastasijoj parašyta buvo ne mažiau nei vienas hektaras, o iki kiek gi nenurodė. Tad ačiū mano tetei, kad patvirtino mano pajautimą 🙂
    Kuo daugiau žemės bus išsaugota ir išmylėta-tuo geriau.

    #930

    Donata
    Keymaster

    Noriu patikslinti 😉
    „Giminės sodybų sklypai negali būti (…) dalinami, jeigu nors viena jo naujai suformuota dalis bus mažesnė nei 1 ha.“

    #932

    Ačiū, Donata, buvau pražiūrėjus.
    Dar keli pastebėjimai. Kai gyvenvietė kuriama lygioje vietoje, įmanoma suskirstyti į vieno hektaro sklypus, pvz. kuriant Krunų gyvenvietę išpirkome ilgus pievos rėžius, kuriuos apjungę, dalinome į stačiakampius sklypus po vieną, ar šiek tiek virš, hektarą. Šventasodyje visai kitas kraštovaizdis – kalvos, daubos, miškeliai. Dalinant žemę į atskirus sklypus teko į tai atsižvelgti ir mažiausi sklypai yra 1.5 hektaro, nes vienas hektaras atsidurtų šlaite arba miške arba vien tik drėgnoje dauboje. Miškelius norisi išsaugoti, – neiškirsi gi jau esančių medžių tam, kad statytis namą ar sodinti kitus medžius. Priešingai – džiaugiamės jau esančiais savaiminiais jaunuolynais ir sklypų planus derinome pagal jų išsidėstymą.

    #933

    Štai kelios citatos:
    „Užbaigus gyvenvietės projektą (jį kurti gali ne tik specialistai, bet ir būsimieji gyventojai), jūs turėsite detalų brėžinį, bendrą vaizdą, kuriame bus paženklinti visi paskiri ne mažiau kaip vieno hektaro sklypai.“ V.Megre „Kas mes?“

    „Tačiau ir per šį susitikimą Megre pasakė, kad firmai reikia pakeisti statomose gyvenvietėse sklypų išplanavimą. Kiekvienas sklypas turi būti ne mažiau kaip hektaro didumo (…)“ V.Megre „Kas mes?“

    Apie vieno hektaro plotą dažniausiai kalbama, siejant jį su žemės dalinimu:
    „Išspręsti žemės problemą įstatymų plotmėje ir nemokamai skirti kiekvienai norinčiai šeimai mūsų valstybėje po vieną hektarą žemės.“ V. Megre „Kas mes?“

    Nors yra vietų, kur ir dalinimui siūloma ne mažiau hektaro:
    „Anastasijos idėja paskirti kiekvienai norinčiai šeimai ne mažiau kaip po vieną hektarą žemės tam, kad joje būtų kuriama giminės sodyba, atviruose laiškuose Prezidentui buvo dėstoma iš esmės (…). V.Megre „Giminės knyga“.

    Vedrusų periode, kai visur aplink buvo natūralios gamtos plotai, suprantama, kad užteko hektaro:
    „ Pasirinktam sklype, maždaug hektaro ploto ar šiek tiek daugiau, viens kitą mylintys du žmonės gyvenimą sau kūrė kuo rimčiausiai.“ V.Megre „Giminės knyga“.

    O čia apie giminės sodybos dydį:
    „Minėjai ūkininkus, fermerius ir dvarininkus. Tačiau nors jie turėjo giminės sodybas, bet žemę dirbo tik samdydami kitus. (…). Neturi giminės sodyboj liesti žemės nenorom nei svetimųjų rankos anei mintys.
    Jei žmogui žemės duota bus visai mažai, sakysim, ketvirtis hektaro, tai negalės šeima tam ketvirty sukurt oazės, kuri tarnautų jai, nereikalaudama įtempt jėgų. O jei bus žemės gauta daug, tai negalės žmogus jos pats savom mintim valdyti ir pasikvies pagalbininkų, pritrauks jis svetimas mintis“ V.Megre „Giminės knyga“.

    Tai kokio dydžio įsivaizduojate ar kuriate savo giminės sodybas? Tie, kas turite hektarą, ar jo užtenka?

    #945

    Laimis
    Participant

    Aha, supratau kur suklydote. Sakinyje „Paimkite hektarą žemės ar šiek tiek daugiau“. Jūs pagalvojote, kad „šiek tiek daugiau“, reiškia – paimkite du, tris, keturis hektarus. Štai čia klaida. „Šiek tiek daugiau“ reiškia – hektarą ir šiek tiek daugiau ARŲ, t.y. hektarą ir dešimt arų, hektarą ir trisdešimt arų. Knygose aiškiai nurodytos giminės sodybų ploto lubos. Ten rašoma – hektaras. O du hektarai, tai jau ne hektaras. Trys hektarai, tai jau ne hektaras. Žodžiu, tinka tik tai, kas panašu į hektarą. 1,2 – 1,3 – 1,5 hektaro tinka, nes parašyta – „hektarą ar šiek tiek daugiau“, „ne mažiau kaip hektarą“. Bet 1,6 hektaro jau netinka, nes tai jau arčiau dviejų hektarų, o du hektarai tai jau ne hektaras. Jeigu būtų taip, kaip jūs įsivaizdavote, tada V.Megre būtų rašęs ne apie hektarą, o apie hektarus. Būtų maždaug taip: „Sau patinkančioje vietoje šeima tepasiima hektarą, du, tris ar net penkis ir įkuria ten giminės sodybą“. Deja, taip Megre nerašė. Jis visur rašo – hektarą. Taigi lubos nustatytos. Jeigu būtų taip, kaip jūs manote ir lubos nenustatytos, tada galima būtų imti hektarą arba du, tris, penkis… Bet būtų galima imti ir dešimt, penkiasdešimt, šimtą hektarų… Nes lubų juk nėra. Bet knygose rašoma, jei imsite daugiau, tai patys neaprėpsite ir bus blogai. Tokie sakiniai reiškia, kad negalima imti giminės sodybai dešimt hektarų, negalima imti penkių ar dviejų.

    #946

    Laimis
    Participant

    Ketvirta knyga. Pasaulio sukūrimas.
    „- Pirmiausia Žemėj išsirink sau vietą iš visų tam tinkamų patinkamiausią,- tokią, kokioj norėtumei gyventi, kurioj saviems vaikams linkėtum nugyventi visą amžių ir provaikaičiai kurioje minėtų vis tave geru žodžiu. Toj vietoj klimatas tau turi būti malonus. Hektarą žemės pasiimk toj vietoj, kad ji per amžius būtų tavo.“
    „Įsivaizduokime, kad kas nors įsigijo hektarą žemės. Ne kokį rojaus kampelį, o greičiausiai piktžolėm apaugusį, geresnio turbūt negautų. Ir va stovi tam savo hektare jo savininkas. Tai kas toliau?“
    „Įsivaizduok, hektaro ribos būtų keturių šimtų metrų ilgio.“
    „Juk sakiau: tvirta tvora aptverti hektarą galėtų tik nedaug kas.“
    „Jie žemės turi po penkis ar po šešis arus ir tai triūsia savo sklypely kiauras poilsio dienas nuo ryto ligi vakaro. O čia visas hektaras.
    „ Rusijoje netgi nėra tokio įstatymo, įstatymo, garantuojančio žmogui, jo šeimai galimybę gauti iki gyvos galvos nors vieną hektarą žemės.“
    „Kiekvienai šeimai, kiekvienai sutuoktinių porai paprašius, valstybė privalo suteikti vieną hektarą žemės ligi gyvos galvos su teise perduoti tą žemę kaip palikimą.“
    Penkta knyga. Kas mes?
    „Pažiūrėti tasai projektas visiškai paprastas: reikia, kad kiekviena šeima gautų hektarą žemės iki gyvos galvos ir įkurtų tenai savo giminės sodybą, savo tėviškę.“
    „Anastasija sakė, kad tvora būtinai turi būti iš gyvų medžių, ir kad apskritai miškas turi užimti ketvirtadalį hektaro.“
    „Mane apėmė didžiulis noras ir pačiam įsigyti sodybą: pasiimti hektarą žemės, pasistatyti namą, o svarbiausia- visokeriopai apželdinti, įruošti savo tėviškės kampelį taip, kaip jį pavaizdavo Anastasija, beje, supamą kaimynų sklypų, taip pat puikiai sutvarkytų.“
    „Neįtikėtinai paprasta: reikia duoti žmogui bent hektarą žemės, ir žmogus toje žemėje turėtų tvarkytis taip, kaip ji pasakoja, o tuomet…“
    „Aš keletą kartų kreipiausi čia į vieną, čia į kitą žemės ūkio mokslininką, klausdamas, argi negalima apsieiti be chemikalų, ir kaskart gaudavau beveik tokį pat atlaidų atsakymą: „Žinoma, galite viename hektare žemės įkurti rojaus sodą, bet plūksitės tokiame sode tikrai nuo ryto ligi vakaro. Jei neduosite dirvai trąšų, negausite gero derliaus. Be nuodingų chemikalų irgi niekaip augalų neapsaugosite, nes derlių sunaikins gausybė kenkėjų“. Kai aš persakydavau Anastasijos argumentą, kad taigoje viskas auga be žmogaus pagalbos, mokslininkai pareikšdavo: „Tarkime, auga. Bet jei patikėsime, kad tavo atsiskyrėlė sako teisybę, tai šitaip taigą užprogramavo pats Dievas. Tačiau žmogui reikia ne tik to, kas auga taigoje. Pavyzdžiui, vaismedžių sodo taigoje nėra. Todėl, kad sodui būtina žmogaus priežiūra. Pats jis augti negali“.
    „Tačiau šiose apleistose sodybose taip viskas apgalvota, taip apsodintas visas hektaras…“
    „Tolumoj, maždaug vieno hektaro plote, pamačiau aukštų, tankių medžių guotą.“
    „Kiekvienas gautą naudotis iki gyvos galvos hektarą žemės stengėsi paversti rojaus kampeliu. Palyginus su plačiomis Rusijos erdvėmis vienas hektaras- tai mažutis gabalėlis. Tačiau tokių gabalėlių buvo daug.“
    „Kiekviename hektare žemės buvo sodinami medžiai- spygliuočiai ir lapuočiai.“
    „- Betgi kodėl tada tu nelaikai puikiausiu menininku žmogų, paėmusį hektarą žemės vietoj drobės ir va toj žemėje sukūrusį peizažą ne menkesnį arba kur kas geresnį?“
    „Antra. Kreipkitės į vietos administraciją, tiesiogiai į savo regiono administracijos viršininką, ir pateikite jam oficialų pareiškimą, kad norite, jog jums paskirtų žemės plotą ne mažiau kaip 150 hektarų. Ploto dydis priklausys nuo to, kiek susirinks norinčių gauti jame žemės sklypus, ir nuo jūsų regiono galimybių.“
    „Ketvirta. Užbaigus gyvenvietės projektą(jį kurti gali ne tik specialistai, bet ir būsimieji gyventojai), jūs turėsite detalų brėžinį, bendrą vaizdą, kuriame bus paženklinti visi paskiri ne mažiau kaip vieno hektaro sklypai.“
    „Galiausiai jūs stovite savo žemės sklype, savo hektare. Tai jūsų giminės sodyba- vieta, kur gims ir augs jūsų palikuoniai, minės geru žodžiu sodybos įkūrėją, giminės pradininką“
    „Kiekvienai pageidaujančiai šeimai valstybė privalo paskirti vieną hektarą žemės amžinam naudojimuisi, savo giminės sodybos įkūrimui“.
    „ jeigu valdžios žmonės bus geranoriški ir teisėtai paskirs kiekvienai norinčiai šeimai po vieną hektarą žemės, kad toje žemėje būtų įkurta giminės sodyba.“
    „Klausimas. Jeigu Rusijoje bus duodama kiekvienai norinčiai šeimai po hektarą, žemės visiems neužteks.“
    „ Taigi nesusidaro sunkumų skirti kiekvienai norinčiai šeimai hektarą žemės.“
    „Išspręsti žemės problemą įstatymų plotmėje ir nemokamai skirti kiekvienai norinčiai šeimai mūsų valstybėje po vieną hektarą žemės.“
    „ Žinot ką, įsivaizduokime drauge puikų sodą su vaismedžiais ir kitus medžius, augančius puikiai sutvarkytame sodybos sklype. Tai rojaus kampelis. Vieno hektaro didumo.“
    „Klausimas. Jūsų manymu, bedarbių šeima gali pasidaryti turtinga, gavusi nuosavybėn vieną hektarą žemės?“
    „ Tačiau jų prigaminus labai daug, paklausa sumažės, tai iš kur tada susidarys šeimos ištekliai, jei tos šeimos gaunamos lėšos bus tik pelnas tik iš savo hektaro žemės“
    „- Girdėjau, kad jūs planuojate suburti žmones ekologinės gyvenvietės statybai. Norite jiems išsirūpinti žemės, po hektarą giminės sodybos įkūrimui.“
    „Pats visą savo hektarą sutvarkysiu, sodą užveisiu, apsodinsiu gyvatvore. Galėsiu ir kaimynams padėti.“
    „ – Dar aš joms pasakoju, kaip tu mane klausinėjai, kokiais medžiais būtų geriausia savo hektarą apsodinti“
    „Kiekvienas sklypas turi būti ne mažiau kaip hektaro didumo, kad toje žemėje žmonės galėtų pasodinti medžių ir jais rūpintis, tuomet ir visa sala pasikeisianti.“

    #947

    Laimis
    Participant

    Šešta knyga. Giminės knyga
    „jeigu tu- Dievo sūnus, gebantis suprasti Tėvą, pasiimk žemės tik vieną hektarą ir sukurk tenai rojų, suteik Tėvui džiaugsmo“
    „Pasirinktam sklype, maždaug hektaro ploto ar šiek tiek daugiau, viens kitą mylintys du žmonės gyvenimą sau kūrė kuo rimčiausiai.“
    „Sakei: Rusijos prezidentas naujojo tūkstantmečio pradžioje išleis įsakymą apie žemę: visiems, kiekvienai Rusijoje gyvenančiai šeimai nemokamai duos po hektarą žemės.“
    „Anastasijos idėja paskirti kiekvienai norinčiai šeimai ne mažiau kaip po vieną hektarą žemės tam, kad joje būtų kuriama giminės sodyba, atviruose laiškuose Prezid“
    „O kad šitaip būtų, žmonėms tereikia tik nedidelio žemės sklypelio, vieno hektaro didumo.“
    „Pagrindinės knygų idėjos- tai valstybės sustiprinimas, pasiekimas kuo didžiausios santarvės tarp įvairių socialinių visuomenės sluoksnių per kiekvienos paskiros šeimos gerovę, kuri pasiekiama paskiriant kiekvienai to norinčiai šeimai ne mažiau kaip vieną hektarą žemės visam laikui.“
    „Tik pamanykite, tokio paprasto dalyko, kaip vieno hektaro žemės davimas kiekvienai norinčiai šeimai, jau metai kaip neįmanoma išspręsti. Dar suprasčiau, jeigu to hektaro prašytume kokiai nors nenaudingai veiklai. Tačiau dabar neįmanoma gauti žemės, norint joje įkurti savo giminės sodybą, normalias buities ir maitinimosi sąlygas.“
    „Valdovai visokiausi amžiams bėgant žmonėms ne kartą žemės yra davę, tačiau jos davė tiek, kad liktų nesuprantama prasmė jos dieviškoji.
    Jei žmogui žemės duota bus visai mažai, sakysim, ketvirtis hektaro, tai negalės šeima tam ketvirty sukurt oazės, kuri tarnautų jai, nereikalaudama įtempt jėgų. O jei bus žemės gauta daug, tai negalės žmogus jos pats savom mintim valdyti ir pasikvies pagalbininkų, pritrauks jis svetimas mintis. Va taip gudrybėm ir klasta vis nuo tiesos svarbiausios atitolinami buvo žmonės.“
    Septinta knyga. Gyvybės energija
    „Kai žyniai pamatė, jog, Anastasija kalba apie sodybas, apie hektarą savos žemės kiekvienai šeimai, jie suprato: ji sugrąžina žmones į pradžių pradžios gyvenimo būdą. Jie iš karto suprato: giminės sodybos suteiks žmonėms ne tik materialios, bet ir dvasinės gerovės, o tai itin svarbu. Naudodamiesi Anastasijos mintimis, žmonės gali suformuoti erdvę, kuri išmaitins jų kūną, sielą ir dvasią, visai žmonijai realiai atskleisti dvasiško pasaulio sandaros tiesas.“
    „ o ypač tam, kad kiekviena Rusijoje gyvenanti šeima gautų giminės sodybai įkurti hektarą žemės.“
    „- Na, ji visiems pasiūlė pasiimti bent po vieną hektarą žemės ir įkurti toje žemėje sodybą savo šeimai ir būsimai savo giminei.“
    „kas būtų įvykę Čečėnijoj, jei Rusijos vyriausybė, Valstybės Dūma būtų apsvarsčiusi ir priėmusi įstatymą apie paskyrimą kiekvienai norinčiai šeimai po hektarą žemės savo sodybai įkurti. Tokiai sodybai, apie kokią pasakojo Anastasija.“
    „Tačiau jos gyvenimas susiklostė nestandartiškai, tuo metu būrys charkoviečių sutarė netoli nuo miesto pasistatyti savo kaimą, jiems pasisekė gauti šimtą penkiasdešimt hektarų žemės, ir šimtas dvidešimt šeimų, kiekviena paėmusi po hektarą, pradėjo kurti savo giminės sodybas.“
    „- Matai, Sonia, štai įkalti kuoleliai ir tarp jų įtempta virvutė. Už tos virvutės- tavo žemė, visas hektaras. Ją tau padovanojo žmonės, kurie šalia tavęs irgi pasiėmė po hektarą ir sodins ten sodus, statys namus“
    „Gavusi hektarą žemės, ji pirmą kartą kaip gyva pasijuto nepriklausoma. Žemė atstojo jai tėvus“
    „Visi stebėjosi, o ji pati viena visą hektarą žemės įdirbo!“
    „- Suprask, tėve, kalbėjo Edikas, pasistatėme čia mes rūmus su priestatais visokiausiais ant pusės hektaro. O tokio gražumo kaip Sonios sodyboje ir tokio oro pas mus nėra.“
    „ Eina Sonia jau į trečią klasę, tačiau ji neturi hektaro savo žemės, taip pat, kaip jos neturi nei Tania, nei Serioža, nei Katia, nei kiti šimtai tūkstančių vaikų iš vaikų namų.“
    „Vienas iš nuteistųjų, pavarde Chodakovas, siūlo paimti kolonijai šimtą hektarų apleistos arba nenaudojamos ariamos žemės. Paskui tą žemę aptverti spygliuota viela, kampuose pastatyti sargybos bokštelius, žodžiu, padaryti viską, kas pridera, kad būtų išvengta pabėgimo. Šituose aptvertuose hektaruose dirbs žemės ūkio darbus ir augins derlių devyniasdešimt kalinių.“

    #948

    Laimis
    Participant

    „Kalinys Chodakovas kitų kalinių vardu prašo, kad tas šimtas hektarų būtų išskirstytas sklypais po vieną hektarą ir kad kiekvienas toks sklypas būtų paskirtas konkrečiam kaliniui.“
    „Apie tai, kad jeigu kiekvienas žmogus paimtų po hektarą žemės ir sukurtų jame rojaus kampelį, tai visa žemė pavirstų rojumi. Knygose apie tai papasakota suprantamai ir įtikinamai.“
    „- Daugelis žmonių, perskaitę šias knygas, panorės paimti po hektarą žemės ir sukurti tenai rojaus oazę.“
    „Tačiau nusprendėme ir mes: tegu ir už spygliuotos vielos, bet taip pat paimti po hektarą, dirbti tą žemę, gražiai ją sutvarkyti…“
    „Toliau projekte siūloma suskirstyti zoną atskirais sklypais po vieną hektarą ir kiekvienam sklypui priskirti po vieną kalinį.“
    „Joje turės gyventi tas kalinys, kurio darbo vieta- šis hektaras žemės.“
    „- Taigi, kiekvienam atskira kamera jo hektare.“
    „Spygliuota viela aptvertoje dviejų šimtų hektarų teritorijoje nužymėti šimtas aštuoniasdešimt sklypų, atskirtų vienas nuo kito kuoliukais, šakomis; kai kurių sklypų ribas žymėjo ištempta viela.“
    „Maždaug penkiolika ar dvidešimt arų kiekviename hektare buvo užsodinta miško medžiais. Ruduo zonoje dar tik pirmas, tačiau žiūrint iš bokštelio į dviejų šimtų hektarų zoną įspūdis kur kas geresnis negu pavasarį, žiūrint į dyką juodą žemę. Aiškiai matyti: už spygliuotų vielų kuriasi nepaprasta žalia oazė.“
    „- Ak, pilieti viršininke, va ir aš niekaip nesuprantu. Kas gi mums Rusijoje kliudo, kodėl kiekvienas rusas negalime gauti po hektarą žemės?“
    „O jeigu aš neturiu tiek pinigų, kad nusipirkčiau vieną vienintelį hektarą žemės, tai, vadinasi, ir Tėvynės neturiu“
    „Dūmai apsvarstyti įstatymo projektą: kiekvienai norinčiai Rusijos piliečių šeimai reikia skirti naudotis neterminuotai po hektarą žemės, kad joje būtų įkurta savo giminės sodyba.“
    „- Taip, Anastasija sakė, kad kiekviena norinti šeima būtinai turi gauti ne mažiau kaip po vieną hektarą žemės savo giminės sodybos kūrimui, tačiau apie deputatus ji ničnieko nesakė.“
    „Kiekvienas deputatas turi gauti ne mažiau kaip šimtą penkiasdešimt hektarų žemės, kurioje privalo būti sukurta naujo tipo gyvenvietė, pagrįsta tokiais principais, apie kuriuos kalbėjo Anastasija. Iš šimto penkiasdešimties hektarų deputatui kaip nuosavybė ligi gyvos galvos turi priklausyti vienas hektaras, jeigu jo šeima nedidelė ir nenumatomas jos padidėjimas, jei deputatas turi vaikų, sukūrusių savo šeimas, ir tie jų vaikai irgi nori įsigyti nuosavas sodybas, tai būtina išskirti po hektarą ir vaikų šeimoms. Tokiu būdu deputatas savo nuosavybėn gali gauti vieną hektarą, tris ar penkis,- nelygu kokio didumo jo šeima.
    – O kur kiti hektarai? Juk jūs kalbėjote apie šimtą penkiasdešimt.
    – Iš likusių jis gali trisdešimt procentų atiduoti tiems, kam panorės. O kituose hektaruose turi būti apgyvendinti žmonės iš įvairių visuomenės sluoksnių- kariškiai, mokslininkai, menininkai, verslininkai. Kiekvienoje gyvenvietėje vieną ar du hektarus būtina skirti vaikams iš vaikų namų, pabėgėliams. Tačiau toje pačioje gyvenvietėje negalės būti skirta žemė dviems deputatams.“ ……..

    #949

    Laimis
    Participant

    Aštunta knyga. Naujoji civilizacija
    „- Pagal jums pasiūlytas sutartis kiekvienam jūsų neatlygintinai ligi gyvos galvos bus paskirtas dviejų hektarų dydžio žemės sklypas.“
    „Paskui tas žmogus sukvietė geriausius dizainerius, agronomus ir sodininkus, ir kiekvienam davė po kelis hektarus žemės su teise ja naudotis iki gyvos galvos.“
    „Tenai mes nusipirksime hektarą žemės, ir tu pastatysi nedidelį namelį, kuriame ir privalės būti pradėtas mūsų vaikas. Aš toje vietoje būsiu visus devynis mėnesius, gal tik trumpam kur išvažiuodama. Savo žemėje mes pasodinsime jauną sodą. Gimdysiu mūsų sūnų ne gimdymo namuose, o tame nedideliame namelyje, mūsų giminės sodyboje.“
    „pažįstamas pasakojo ir apie tai, koks reikšmingas esąs hektaras savos žemės kiekvienai šeimai, o paskui padovanojo jam vieną knygą žaliais viršeliais, pavadintą „Giminės knyga“.“
    „Sutvarkyti dviejų hektarų žemės pirkimo dokumentus pasisekė ganėtinai greitai,“
    „O drauge ir buvusį Ukrainos Prezidentą kuris pasirašė įsakymą apie „Valstiečių ūkį“,- pagal šį įsakymą ukrainiečiams duodama ne po vieną, o po du hektarus žemės.“
    „Iš pirmo žvilgsnio tai labai paprastas punktas, jame kalbama apie vieną hektarą žemės, o apskritai vyksta štai kas:“
    „Taigi įsivaizduokime: šalis pradėjo realizuoti Anastasijos pasiūlytą programą. Kiekvienai šeimai, norinčiai įkurti giminės sodybą, nemokamai paskiriama iki gyvos galvos vienas hektaras žemės su teise perduoti ją kaip palikimą.“
    „Hektaras leidžia sukurti tobulesnę ekonomiką.“
    „Kiekvienas Rusijos kariuomenės, vidaus kariuomenės ir milicijos eilinis, suteikiant jam leitenanto laipsnį, turi gauti ne tik mažą žvaigždutę į antpečius, bet ir hektarą žemės savo būsimos giminės sodybos sukūrimui.“
    „Tokioje teritorijoje karininkas gali išsirinkti sau hektarą pats.“
    „Idėjos esmė tokia: Kiekviena šeima arba pilietis privalo turėti teisę nemokamai gauti vieną hektarą žemės, kur kuo gražiausiai tvarkysis kaip savo tėviškėje, ir tai bus sava giminės sodyba, kurią būtų galima perduoti kaip palikimą iš kartos į kartą. Žmogus gimė Žemėje ir privalo turėti savo konkretų Tėvynės sklypelį, sukurtą ir išpuoselėtą savo rankomis, kelių savo giminės kartų rankomis.“
    „Tam, kad ši idėja būtų įgyvendinta, prašome apsvarstyti šiuos punktus: 1.Kiekvienai šeimai arba viengungiui, norintiems sukurti giminės sodybą, suteikti teisę nemokamai gauti 1 hektarą žemės naudojimui iki gyvos galvos su paveldėjimo teise, be teisės parduoti.“
    „HEKTARAS- TAI ŽEMĖS PLANETOS GABALĖLIS
    Kartais man žmonės sako: „Na ko tu vis su tuo hektaru tupinėji- yra ir svarbesnių dalykų“. O aš manau, kad šiandien mūsų gyvenime nėra nieko svarbiau, negu grąžinti Žemei pirmapradį žydėjimą, klestėjimą. Todėl ir kalbu apie hektarą giminės žemės,- juk jis simbolizuoja kažką neišmatuojamai reikšminga.“
    „Kažkas iš salės paklausė: – Kokį jūs įžvelgiate ryšį tarp hektaro žemės ir žmogaus dvasinio tapsmo? Gal žemės dirbimas Rusijai yra svarbi problema, bet Europoje ji seniai išspręsta. Mes čia susirinkome pakalbėti apie dvasingumą. Truputį jaudindamasis, atsakiau: – Aš kalbu apie hektarą žemės, apie giminės sodybos įkūrimą, ir kai kas gal pagalvoja- tai primityvu, reikia kalbėti apie didžius mokslus, apie dvasingumą, juk tokia šio prestižinio visos Europos forumo tema. Žinau, man sakė organizatoriai, kad į forumą sukviesti garsūs Europoje pedagogai novatoriai, filosofai, rašytojai, kuriantys knygas apie dvasingumą, ir kiti ne mažiau reikšmingi žmonės, mąstantys apie dvasingumą. Tačiau būtent todėl, kad suvokiu, kas dabar sėdi priešais mane šitoje salėje, aš ir kalbu apie hektarą žemės. Ponai, esu įsitikinęs, kad tokios sąvokos, kaip meilė, dvasingumas, būtinai privalo turėti materialų įkūnijimą. Hektaras žemės, apie kurį aš kalbu ir apie kurį kalba Anastasija, tai ne šiaip hektaras žemės. Tai erdvė, per kurią jūs būsite susiję su kosmosu. Į šią erdvę, vadinasi, ir į jus, reaguos visos planetos, kiek tik jų yra Visatoje. Tos planetos bus jūsų draugės, pagalbininkės ir kartu su jumis- kūrėjos.“
    „Ir štai dabar įsivaizduokite, kad jūs turite kažkiek erdvės- hektarą žemės. Ne šiaip hektarą, kuriame pasodinate bulves su tikslu jas parduoti, o hektarą žemės, kur pradėjote kurti, jau turėdami tam tikrą sąmoningumo lygį, tam tikrą dvasingumo lygį.“
    „Tačiau kiekvienas iš aukštųjų žynių turėjo savo hektarą žemės, kuriame neleido dirbti vergams. Šitie itin turtingi žmonės, daugybės mokslų išmanytojai, žinojo hektaro žemės slaptį.“
    „Taigi, jei neturite savo hektaro žemės, tai niekur nerasite deramo jums maisto.“
    „Ir kas gi yra hektaras žemės? Ar tai vieta, kur žmogus turi prakaitu pelnyti sau duoną? NE! Tai vieta, kur žmogus apskritai neprivalo dirbti! Tai vieta, per kurią žmogus privalo valdyti pasaulį. Sakykite, kas Dievui suteiks daugiau malonumo: ar žmogus, kuris vairuoja tramvajų, ar žmogus, kuris pavertė rojumi žemės gabalėlį, kad ir labai mažytį?“
    „Vienas hektaras- tai tik mažulytis taškelis mūsų planetoje.“
    „Dešimtys tūkstančių rusų šeimų jau siekia gauti savo hektarą. Tėvas ir motina, realiai kuriantys Meilės erdvę, yra labiau dvasingi negu įžymiausi išminčiai, vien kalbantys apie dvasingumą.“

    „Šitame įstatyme terminai naudojami tokia reikšme: giminės sodyba- žemės sklypas nuo 1 iki 1,3 hektaro, duodamas pilnamečiams Rusijos piliečiams naudojimuisi iki gyvos galvos su teise perduoti kaip palikimą, neapmokestinant nei žemės, nei derliaus“
    „8. Rusijos pilietis, turintis kaip nuosavybę žemės dalį(pajų), neišskirtą natūroje(vietovėje), turi teisę ją prijungti visiškai arba iš dalies(ne mažiau kaip vieno hektaro dydžio) prie Rusijos liaudies deputato kuriamos giminės nausėdijos ir gauti joje su teise naudotis iki gyvos galvos žemės sklypą giminės sodybai kurti.“
    „3. Likusi skirtinio žemės sklypo dalis suskirstoma į žemės sklypus giminės sodyboms kurti ne mažiau kaip po 1 hektarą kiekvienas. Žemės sklypo dydis gali siekti iki 1,3 hektaro, atsižvelgiant į vietovės reljefo ypatumus ir kitus faktorius.“

    #950

    Laimis
    Participant

    Aštunta knyga. NAUJOJI CIVILIZACIJA Meilės apeigos
    „Pasirinktam sklype, maždaug hektaro ploto ar šiek tiek daugiau, viens kitą mylintys du žmonės gyvenimą realų kūrė. Jie mintimis turėjo numatyt, koks bus jų namas, kaip kuo geriau išdėstyt augalų gausybę, kad viskas su viskuo derėtų.“
    „žmonės, daugiausiai knygų serijos „Skambantys Rusijos kedrai“ skaitytojai, renkasi į bendrijas, ima po hektarą žemės, sodina ten sodus, statosi namus, kuria savo mažąją gimtinę. Dažniausiai tai daro šeimos. Tačiau tose bendrijose nemaža ir vienišų moterų.“
    „Jos, paėmusios hektarą, kartais savo vaikų padedamos, o kartais ir vičvienaitės kuria savo sodybą.“
    Dešimta knyga. Anasta
    „Anastasiją mano, kad kiekviena šeima turi turėti savo žemės sklypą, ne mažesnį kaip vienas hektaras.“
    „ 2001 metais už trisdešimties kilometrų nuo Vladimiro miesto esantis hektaras žemės prie Koniajevo kaimo dykvietės, piktžolyne, kainavo trisdešimt tūkstančių rublių. Iš skaitytojų beveik penkiasdešimt šeimų įsigijo šioje dykvietėje savo hektarus ir pradėjo statyti trobesius. Daugiausiai tai buvo brandaus amžiaus žmonės, turintys tam tikrų piniginių santaupų. Andrejui ta vieta ant miško ežero kranto irgi patiko, ir neužimtos žemės ten dar liko. Svajodamas apie giminės sodybą, jis liovėsi lankyti jaunimo vakarėlius ir pradėjo intensyviai dirbti. Tik per pusmetį galėjo sutaupyti trisdešimt tūkstančių rublių ir dykvietėje įsigyti hektarą žemės.“
    „Du jauni žmonės, pajutę potraukį vienas kitam, pagal senovines taisykles ar ritualus – tai galima, bet kaip pavadinti, – eina už gyvenvietės ribų, suranda sau ne mažesnį nei vieno hektaro žemės sklypą, stato ten nedidelę būdelę ir kartu, detaliai ir išsamiai kuria savo būsimos giminės sodybos projektą.“
    „Penkiasdešimt procentų Rusijos, Amerikos ir Kanados gyventojų nusprendė laikytis sveiko gyvenimo būdo ir ne mažesniame nei vieno hektaro žemės sklype savo šeimai įkurti giminės sodybą“.
    „Tačiau svarbiausia, kad šie žmonės kiekvienas savo hektare sodino sodus ir įrenginėjo daržus.“
    „Už miesto, dykvietėje, įgijau vieno hektaro žemės sklypą, siekdamas įrengti jame tobulesnę gyvenimo aplinką savo šeimai, palikuoniams ir savo protėvių atminčiai.“
    „o būtent dėl šios ideologijos greta mano giminės sodybos, paėmę po hektarą žemės, jau daugiau nei šimtas šeimų kuria savo giminė sodybas“
    „ Manau, kad šitų sklypų plotas turi būti ne mažesnis nei vieno hektaro ploto, nes mažesniuose sklypuose neįmanoma sukurti ganėtinai tobulą ir atsinaujinančią ekosistemą, mažąją žemės ūkio įmonę.“
    MANO VIENIŠAS HEKTARAS
    Organizatoriai man irgi pasiūlė vieną hektarą ir aš, pats nežinau kodėl, sutikau. Galbūt tada juos paremti panorau. Tačiau savo hektaru aš beveik neužsiiminėjau, kartais apie jį iš viso užmiršdavau. <..> Apie savo hektarą aš visai pamiršau.“
    „- Po penkerių metų, iš žvyro supiltu keliu tuo pačiu džipu aš važiavau su vienu giminės sodybos gyventoju iš padidėjusios gyvenvietės. Viena vieta mane sudomino, ir aš sustabdžiau džipą prie apžėlusio piktžolėmis hektaro. Į kairę nuo jo, kitame hektare, stovėjo statybinis vagonėlis, greta – pastatytas po stogu gražus namas kol kas be stiklų languose, bet pagal viską matyti, žmonės apgyvena savo giminės sodybą. Dešinėje nuo apleisto hektaro irgi buvo gražus medinis namas, giminės sodybos trobesiai, pirtis, iškastas tvenkinys. Šitas, dešinėje, tarsi didžiavosi savo gėlių klombomis ir, žinoma, žmonėmis, jį išpuošusiais. Tada aš pasakiau savo bendrakeleiviui: „Toks įspūdis, tartum tie žemės hektarai turi savo likimus, ir jų likimai susiję su žmonėmis“.
    „Ir aš taip galvoju, – pasakė mano bendrakeleivis. – Tikriausiai, kiekvienam žmogui kažkur yra jo žemės hektaras, bet žmogus nieko apie jį nežino ar užmiršo“.
    Aš tęsiau: „Kai apleisti didžiuliai laukai, atskirai paimtam hektarui ne taip skaudu, nes visi jie yra vienodos padėties, kaip vaikai benamiai. Tačiau čia kita situacija. Apmaudi. Dešinėje, kairėje hektarai tvarkomi, o šitas, esantis tarp jų, panašus į pamestą vaiką“.
    Mano pašnekovas tylėjo ir netgi kažkaip nudelbė akis, lyg jam būtų nepatogu ir už apžėlusį piktžolėmis hektarą, ir už žmogų, jį metusį.
    Ir aš paklausiau:
    – Kieno tas hektaras?
    – Jūsų, Vladimirai Nikoląjevičiau, – atsakė nepakeldamas galvos mano bendrakeleivis.
    -Mano?..
    -Taip. Mes šit susirinkome, įvažiavimą į jį padarėme. Vamzdį griovyje paklojome, skalda užpylėme. Stulpelius, žyminčius įvažiavimą, pastatėme, eglutes iš dviejų pusių pasodinome. O daugiau nieko, kiekvienas savo žeme užsiiminėja.
    Aš išlipau iš mašinos. Mano hektare, beveik lygiame šimto iš šimto metrų kvadrate, prisišliejusiame prie miško, augo tiktai piktžolės. Jis ne paprastai atrodė pamestas ir vienišas, kaip benamis vaikas. Ne, jam buvo sunkiau, nei benamiam vaikui. Net benamis vaikas galėjo kažkur nueiti, susirasti draugų tarp bendraamžių ir kažkaip susitvarkyti. Mano hektarui tokios galimybės nebuvo.“
    „Mintimis aš daug kartų grįždavau prie savo hektaro.“
    „Eisime prie ežero, ant smėlio nubraižysime hektaro planą, apie kurį tu kalbi, ir galvosime, kaip jį įrengti.“
    „Aš smėlyje vytele nubraižiau prisišliejusio prie miško hektaro planą.“
    „Kai pasiekė vieno hektaro krašto pusę, Volodia taip pat pradėjo iš savo pusės daryti pailgą kalvelę. Nežinia kodėl, aš irgi abiem rankom pradėjau grėbstyti ant linijos smėlį. Rezultatas toks: hektaras išėjo iš keturių pusių apsuptas žemės pylimu.“
    „Jūs nusprendėte iš hektare esančios derlingos dirvos supilti hektaro perimetru beveik metro aukščio pylimą iš derlingos žemės. Panaudodami dalį derlingo sluoksnio ir smėlio. Puiku! Jūs padidinote derlingo sluoksnio storį.“
    „rudeniop, hektaras bus įrėmintas ne tiesiog pylimu, o pylimu, ant kurio išaugs dvejų metrų gyvatvorė.“
    „- Galimas daiktas, didžiausias nuopelnas tų dviejų šimtų penkiasdešimties šeimų, apie kurias tu kalbi. – Tačiau juk jų čia nebuvo, kai mes galvojome.- Čia galbūt ir nebuvo, bet jos buvo ten, savo hektaruose, ir taip pat galvojo, kaip geriau pasielgti.“
    „- Ir ant mamos nepyk. Tu, žinoma, supratai, ji tik darė vaizdą tartum mes šį hektaro perimetro žemės pylimą sugalvojome, iš tikrųjųjos mums suNastenka idėjądavė.“
    „Aš taip pat eisiu ir galvosiu, kaip geriau hektare namą įrengti, gal ką nors sugalvosiu.“
    us, labai gero maitinimosi, švaraus oro ir gydomojo vandens, gyvenimo trukmė vidutiniškai padidės du kartus.
    „Šeima, gyvenanti giminės sodyboje, norės turėti vaikų ,ir tokiose šeimose potraukis jų turėti yra žymiai didesnis, nei šeimų, gyvenančių šiuolaikiniuose miestuose. Vadinasi, netrukus naujos šeimos neturės galimybės gauti hektarą giminės sodybos kūrimui.“
    „- Mama, aš stengiausi jo ieškoti ir nusprendžiau, kad žmogus namą turi statyti drauge dėl savęs ir savo hektaro, tada jie bus neperskiriamai susiję vienas su kitu ir vieningi savo erdvėje.“
    „Volodia parodė hektaro perimetre šiltnamį.“
    „Pailgas tavo hektaro ovalas apsuptas žemės pylimu su molio kraštais. Pylimas uždengtas kažkokia permatoma medžiaga. Viduje augalai, jie kažkuo reikšmingi.“
    „ Stovėjau vienas, žiūrėjau į sūnaus sukurtą giminės sodybos maketą ir įsivaizdavau jį tikrovėje savo hektare, kol kas apaugusį tik piktžolėmis.“

    „Žvaigždės pagalvos: „Ten, Žemėje, neįprastu švytėjimu spindi labai mažas taškelis, tik vieno hektaro dydžio, bet jo šviesa džiugina mus“. Žvaigždės dar nežino, kad greitai Žemėje tokių taškelių bus daugiau ir daugiau. Visa Žemė nušvis palaiminga šviesa ir džiugins Visatos platybes. Aš rimtai nusprendžiau sūnaus sukurtą giminės sodybos maketą paversti tikrove. Galbūt ir gerai, kad turiu nederlingo dirvožemio ir ilgai pavasarį neišnykstančio vandens hektarą. Aš paimsiu ir padarysiu jo dirvą derlingą, tokią, kurios sode žydės medžiai ir gėlės“
    „Savo hektarą aš perariau ir pasėjau jame žieminius rugius.“
    „Tačiau ir nuo šių metų darbų mano hektaras pasikeitė, jis vienintelis perimetre aptvertas žemės pylimu ir rugiai išdygo vietoj buvusių piktžolių. Man net atrodo, kad jis trupučiuką didžiuojasi prieš kaimynų hektarus.“
    „Labai gaila, kad nepavyko daugiau su tavimi, Volodia pakalbėti ir išklausinėti apie šio prietaiso paskirtį: kam jis ir kaip juo naudotis? Galbūt skaitytojai galės įminti ar aš vėliau suvoksiu, kada patalpinsiu jį savo hektare.“
    „Ponai, aš parašiau knygų seriją bendru pavadinimu „Skambantys Rusijos kedrai“. Daugelis šių knygų skaitytojų yra įvairaus amžiaus, tautybės, tikėjimo ir socialinio statuso žmonės, kure įgyja savo šeimai hektarą žemės ir įrengia jame giminės sodybą.“

Rodoma 15 įrašų - nuo 1 iki 15 (viso: 19)

Prisijunkite, jei norite atsakyti į šią temą.