Teugdo šeimos laimingus vaikus

Teugdo šeimos laimingus vaikus

Kviečiame į lapkričio 6 d. 14 val. Seimo spaudos konferencijų salėje (II rūmai) vyksiančią konferenciją „Teugdo šeimos laimingus vaikus“

Pasaulyje vis didėja šeimoje ugdomų vaikų skaičius, tačiau Lietuvoje mes susiduriame su tokia situacija, kad šis pasirinkimas Tautai yra uždraustas. Atrodo, gyvename laisvoje valstybėje. O ši laisvė, visų pirma, yra laisvos šalies, laisvos tautos pasirinkimo laisvė. Istorija kalba, jog vaikų ugdymas mokyklose buvo pasitelktas konkrečiu tikslu. Buvo siekiama indoktrinuoti vaikus, tai yra įdiegti jiems oficialią valstybės ideologiją. Dabar daugelyje laisvų pasaulių šalių – Jungtinėse Amerikos Valstijose, Švedijoje, Danijoje, Anglijoje, Airijoje, taip pat mūsų artimiausiose kaimynėse Latvijoje, Lenkijoje, Estijoje, Rusijoje bei kitose šalyse jau keli dešimtmečiai vaikų ugdymas šeimose duoda puikius rezultatus. Tokia galimybė įteisinta tų valstybių konstitucijose, įstatymuose, kuriuose nurodoma, jog vaikų ugdymas pirmiausia tėvų atsakomybė. O štai valstybės pareiga – prireikus teikti šeimai pagalbą.

Yra daug argumentų, pagrindžiančių būtent tokio mokymosi būdo privalumus. Užsienio valstybėse atlikti tyrimai rodo, jog individualiai besimokančių vaikų pasiekiami rezultatai yra iki 30 procentų aukštesni nei tradicinėse mokyklose besimokančiųjų. Ugdymui vykstant būtent tokiu būdu, kuriamas dar glaudesnis tėvų ir vaikų ryšys. Taip pat pats proceso vyksmas tampa visiškai kitoks. Juk kas geriau gali pažinoti vaiką, jo poreikius, gebėjimus, jeigu ne tėvai. Tai turi įtakos ir tokiam aspektui, kaip vaiko motyvavimas.

Vis dažniau ir daugiau kalbama apie iš tiesų prastą situaciją mokyklose. Jose egzistuoja toli gražu ne viena problema. Klausimas: ar jos nematomos, ar nenorimos matyti? Šis aspektas taipogi turi įtakos šeimų išreiškiamam norui susigražinti galimybę bei prigimtinę teisę rinktis, ugdyti savo vaikus patiems.

Vis dėlto Lietuvoje ugdymasis šeimoje faktiškai neleidžiamas nuo 2012 metų (dėl tuometinės Švietimo ir Mokslo ministerijos teisės aktais įvestų apribojimų). Pagrindinė problema yra pasitikėjimo trūkumas. O štai Vakarų valstybėse teisės aktai yra grindžiami pasitikėjimu. Tikėjimu, jog tėvai nuoširdžiai siekia savo vaikams kuo puikesnio išsilavinimo. Valstybės įsikišimas numatytas tik konkrečiais atvejais – turint duomenų, jog vaiko ugdymas neatitinka net minimalių reikalavimų.

2019 m. šeimų interesus atstovaujančios nevyriausybinės organizacijos kreipėsi į Seimo Švietimo ir mokslo komitetą dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teisės aktais varžomų Lietuvos Konstitucijoje ir įvairiuose tarptautiniuose Lietuvos ratifikuotuose teisės aktuose apibrėžtų tėvų teisių, kurias šalys yra įsipareigojusios gerbti. Atsižvelgus į išsakytus argumentus buvo suformuota darbo grupė parengti projektą ugdymosi šeimoje įteisinimui. Projektas Seimui buvo pateiktas skirtingų frakcijų Seimo narių. Seimas jam pritarė. Tačiau pateiktos Švietimo ministerijos išvados procesą pristabdė. Sekė projekto tobulinimas. Šiuo metu Komiteto rengiama išvada ir tuomet patobulintas įstatymo projektas planuojamas vėl teikti Seimo svarstymui.

Būtent dėl minimo įstatymo projekto kyla dar daug klausimų. Kadangi į juos iš tiesų labai svarbu atsakyti, iniciatorių, šiuo klausimu dirbančių jau bene septynerius metus, rengiama konferencija. Kviečiamas kiekvienas, kuriam tai aktualu ar tiesiog smalsu sužinoti daugiau.

Konferencijoje bus galima sužinoti apie parengtą projektą, išgirsti įvairių specialistų pranešimus, kurie galbūt atsakys į kylančius klausimus. Bus aptariama dabartinė situacija Lietuvos mokyklose tokiais aspektais: kaip mokykloje jaučiasi vaikai, tėvai, mokytojai; kodėl Lietuva Europoje pirmauja vaikų savižudybių skaičiumi; kodėl kasmet mažėja vaikų išsimokslinimo lygis; kokios galimos išeitys; ar tikrai vaikų ugdymuisi sudarytos pačios geriausios sąlygos; ar šiandien egzistuoja alternatyva mokyklai; ar turima teisė rinktis. Taip pat bus galima užduoti rūpimus klausimus.

Kviečiame stebėti konferenciją tiesiogiai:

Nuotraukos autorius: Tyler Nix Šaltinis: Unsplash.com

Tekstas: https://www.tikrovejegyvent.lt/teugdo-seimos-laimingus-vaikus/

Rudens lygiadienio šventė

Rudens lygiadienio šventė

Kviečiame rugsėjo 22d. (sekmadienį) švęsti rudens lygiadienį

(pas Darių sodyboje, Karališkių km., Želvos seniūnija, Ukmergės raj.)

Šventės dienotvarkė

11 val. renkamės Karališkių sodyboje (mašinų parkavimas toje vietoje kaip ir per Amatų  šventę).

11-12 val. suneštiniai užkandžiai.

12 val. pajudėsim į aukščiausią Ukmergės rajono kalvelę, kur šoksim ratukus, dėkosime gamtai, žemės energijoms už užaugintą derlių.  Kalvelė randasi maždaug 1 km atstumu nuo sodybos (ant jos senovėje buvo deginami signaliniai laužai; aukštis virš jūros lygio apie 232 m.).

Padainuoti grįšim prie Karališkių ąžuolo. Apsupsim ąžuolą bendruomeninio dainavimo ratu su Nadiežda ir „Riedantčios Saulės“ kolektyvu.

Minint Baltų vienybės dieną, 20-21 val. jungsimės į Baltų vienybės sąšauką užkurdami ugnį ant Mateikiškių piliakalnio, kuris yra už 5 km. nuo sodybos.

Vakare bus iškūrenta pirtelė, kurioje bus galima pasišildyti ir pavakaroti.

Laukiama šeimų, vaikų, bendruomenių kūryba. Kiekvienas gali paruošti savo dainelę, pasirodymą, žaidimą. Vaišės bus suneštinės, dalinsimės rudens derliaus gausa. Turėkite savo lėkštutę, puoduką, šaukštą.

Telefonas pasiteirauti 864739127 (Ramunė), 862095101 (Darius)

Iki malonaus susitikimo!

Kelio nuorodos

Sodyba randasi Karališkių kaime, tarp Ukmergės ir Molėtų, 4 km nuo Želvos. GPS koordinatės: 55.184674, 25.111768. Galima privažiuoti keliais būdais, tačiau patartina važiuoti pagal šias navigacines nuorodas – nuo Ukmergės pusės arba pro Giedraičius, žr. žemėlapis:

Giminingų širdžių susitikimo ir meilės grąžinimo į šeimas šventė

Giminingų širdžių susitikimo ir meilės grąžinimo į šeimas šventė

Kviečiame visus geros valios žmones į giminingų širdžių susitikimo ir meilės grąžinimo į šeimas šventę, kuri vyks Gedminų k., Klaipėdos raj., rugpjūčio 16-18 d. Šventė vyks gamtoje, gėlių pievoje, su dainomis, džiaugsmu, žaidimais, šokiais, rateliais ir su Meile.

Rūtos Kučinskaitės paveikslas

Šventės eiga

Rugpjūčio 16 d. (penktadienis)

Nuo 12 val. Šventės vietos įkūrimas, vakaronė prie laužo, pažintys ir bendravimas

Rugpjūčio 17 d. (šeštadienis)

6:00 Šviesių minčių ratas | veda Algirdas Švanys
7:00 Belojar mankšta, krosas ir maudynės | veda Evaldas Mažutis
9:00 Pusryčiai
10:00 Susipažinimo ir bendri žaidimai | veda Žilvinas ir Ramunė Čiaučionai
12:00 Pietūs
13:00 Paralelinės paskaitos:
– Mano šeimyninė patirtis (rusų k.) | Oleg Stanislavovič Titorenko
– Vaistažolės šeimai | Jadvyga Balvočiūtė
14:00 Komandinės užduotys ir žaidimai | veda Neringa Rimkutė-Streikienė
16:00 Antros pusės ieškančiųjų prisistatymai | veda Irma Gaja
18:00 Šeimų prisistatymai | veda Neringa Rimkutė-Streikienė
19:00 Vakarienė
20:00 Paraleliniai užsiėmimai:
– Žaidimai ieškantiems antros pusės | veda Romanas Gudlekis
– Žaidimai visai šeimai, dainos | veda Žilvinas ir Ramunė Čiaučionai

Rugpjūčio 18 d. (sekmadienis)

6:00 Šviesių minčių ratas | veda Algirdas Švanys
7:00 Mankšta, penki Tibeto pratimai, krosas ir maudynės | veda Romanas Gudlekis
8:30 Pusryčiai
9:30 Pokalbių ratai apie pasaulėžiūrą | veda Romanas Gudlekis
11:30 Paskaita: Teisingas šeimos kūrimas | Prof. Algimantas Olšauskas
12:30 Pietūs
13:30 Tematiniai pokalbių ratai | temą siūlo ir ratą veda šventės dalyviai
15:30 Porų žaidimai | veda Žilvinas ir Ramunė Čiaučionai
16:00 Vyriški žaidimai | veda Sigitas Savickis
17:00 Šventės apibendrinimas
18:00 Šventės pabaiga

Apie šventę:

Šventė vyks jaukiame slėnyje šalia Minijos upės, kuriame paruošime erdvę susitikimui. Gyvenimo sąlygos šventės metu – gamtiškos. Nakvynė savo palapinėse arba po žvaigždėmis. Prausimasis upėje. Virsime ant laužo gardžią košę ir arbatą – maistas suneštinis (vegetarinis). Apranga patogi šokiams ir žaidimams, geriau šventiško stiliaus. Šventėje gyvename sveikai, be svaigalų. Šventė – nemokama ir draugiška vaikams. Laukiame jūsų tokių, kokie esate.

Būtume dėkingi, jei pasidalintumėte šia žinia su tais, kuriems ji būtų svarbi. 

Kaip atvykti?

Šventės vietos koordinatės: 332861, 6172704 (LKS), 55.660269, 21.34355 (WGS)

Automobiliu atvykstantiems autostrada iš rytų: autostradoje išsukti pirmame išvažiavime link Gargždų ir važiuoti ~3.3 km. Pervažiavus Minijos upę antras posūkis į kairę (į Basanavičiaus gatvę) ir važiuoti ~4.5 km link Dovilų. Doviluose prie ambulatorijos pasukti į kairę link Baičių, važiuoti ~1.6 km ir susikirtime su pagrindiniu keliu pasukti į dešinę. Pavažiavus 200 m ties asfaltuoto kelio staigiu posūkiu į kairę išvažiuoti tiesiai į žvyrkelį ir važiuoti ~3 km iki šiltnamių ir nuorodos į šventę dešinėje.

Visuomeniniu transportu iš Klaipėdos: su 11A, 11B arba 28 autobusu važiuoti iki Šernų stotelės. Už stotelės pasukti į kairę ir keliauti mišku ~3 km iki šiltnamių ir nuorodos į šventę kairėje.

Pavežkime vieni kitus į šventę – palikite komentarą, jei galite ar norite būti pavežtas.

Daiktų atmintinė: ką pasiimti?

  • Palapinę, miegmaišį, kilimėlį;
  • Vaišių sau ir draugui, geriamo vandens;
  • Indus: dubenėlį, puodelį, šaukštą, peiliuką;
  • Aprangą: patogi šokiams ir žaidimams, geriau šventiško stiliaus, lietpaltį ir/ar lengvą vasarinę striukę, kepurę ar skarelę nuo saulės;
  • Maudymosi aprangą ir rankšluostį;
  • Priemones saugančias nuo uodų: veiksmingai padeda marškinėliai ilgomis rankovėmis ir ilgos kelnės vyrams, moterims ilgi sijonai;
  • Užrašų knygutę ir rašiklį;
  • Darbinius rūbus, pirštines (vyrams, dalyvaujantiems šventės vietos paruošime);

Susisiekimui:

Klausimai dėl šventės vietos ir atvažiavimo, tel. 8 648 43679, el. p. [email protected]
Registracija į mugę, tel. 8 655 38032
Pasiūlymai šventės eigai, žaidimams ir kt. užsiėmimams, tel. 8 622 75331

Šventės kūrybinis būrelis

Žilvinas ir Ramunė Čiaučionai, Irma Gaja, Romanas Gudlekis, Vitalija Gudlekė, Aldona Matonytė, Evaldas Mažutis, Sigitas Savickis, Neringa Rimkutė-Streikeinė, Natalija Ščiupakova, Algirdas Švanys

Vladimiro Megre susitikimas su skaitytojais vykęs 2019 metų rugpjūčio 6 dieną Novosibirsko Akademinio miestelio mokslininkų namuose (Video)

Vladimiro Megre susitikimas su skaitytojais vykęs 2019 metų rugpjūčio 6 dieną Novosibirsko Akademinio miestelio mokslininkų namuose (Video)

Susitikimo metu knygų serijos „Skambantys Rusijos kedrai“ autorius pranešė apie naujus pasimatymus su Anastasija ir sūnumi, pasiūlė idėją, galinčią pagelbėti visoje Rusijoje besikuriančioms Giminės sodybų gyvenvietėms. Taip pat pakvietė skaitytojus jaunoje, nepatyrusioje „Gimtojoje partijoje“ pagaliau imti dirbti profesionaliai.

Pateiktas aprašymas – tai aprašymo, patalpinto šalia filmuotos medžiagos, vertimas.

Išsaugokime Punios šilą. Pasirašykime peticiją

Išsaugokime Punios šilą. Pasirašykime peticiją

„Kreipiamės į Jus, prašydami padėti išsaugoti unikalų Punios šilą, kurio likimui šiuo metu grėsmę kelia laikinojo Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos sprendimai.“

„Nemuno vingyje esantis Punios šilas gamtiniu požiūriu yra vienas vertingiausių Lietuvos ir Europos miško masyvų. Čia iki šiol išlikęs kraštovaizdis su pirmykščių Lietuvos girių bruožais, senoliai medžiai dar mena Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus – kai kurie ąžuolai augo dar vykstant Žalgirio mūšiui. Čia sutinkama daugiau nei 100 į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų rūšių, daugiau nei 100 saugotinų kertinių miško buveinių, net 78 Europos Bendrijos svarbos natūralios miško buveinės.“

Peticiją rasite čia.

Pateiktas tekstas cituojamas iš aukščiau nurodyto tinklalapio.

Nuotraukos autorė: Eglė Dabulevičiūtė

Draugų-bendraminčių susitikimas. Prisijungsite?

Draugų-bendraminčių susitikimas. Prisijungsite?

Fondas „Anastasija“ kartu su keliautojų klubu „Skambantys kedrai“ rengia skaitytojų-bendraminčių susitikimą, kuris vyks 2019 metų lapkričio 1–30 dienomis saulėtame ir šiltame Tailando mieste Patajoje.

Siūlome visų šalių skaitytojams susiburti bendram poilsiui, bendravimui, sveikatos atstatymui bei prioritetinių judėjimo „Skambantys Rusijos kedrai“ krypčių nustatymui. Čia Jūs susipažinsite su įdomiais žmonėmis pasidalinsiančiais savo patirtimis sferoje, kurioje jie atrado patys save.

Daugiau informacijos galite rasti čia.

Pateikta informacija iš aukščiau nurodyto tinklalapio.

Kada būsime laisvi rinktis?

Kada būsime laisvi rinktis?

Siekiama įteisinti Mokymąsi šeimoje

Pasaulyje egzistuoja įvairiausi vaikų mokymosi modeliai. Pavyzdžiui, savivada grįstas mokymas(is), nuotolinis, namų bei mokymas(is) šeimoje. Pastarasis yra sparčiausiai auganti mokymosi forma tiek Jungtinėse Amerikos Valstijose, tiek ir visame pasaulyje.

Šis metodas jau tyrinėtas mokslininkų. Duomenys iš tiesų džiuginantys. Įvardijama, kad tyrimų duomenimis akademiniai pasiekimai paprastai 15–30 procentų aukštesni nei besimokančiųjų tradicinėse ugdymo įstaigose. Taip pat vaikai, kurie mokosi savarankiškai, paprastai savo bendraamžius lenkia socialine, psichologine ir emocine raida. Pavyzdžiui, geresniais kasdieniais, lyderystės įgūdžiais, stipresniu bendruomeniškumu, pasitikėjimu savimi, motyvacija, atsakingumu ir panašiai (pasiskaityti plačiau apie tai galite – http://laisvivaikai.lt/tyrimai/).

Tai vyksta plačiajame pasaulyje. O ką mes apie tai žinome? Su kiek iš šių terminų mums yra tekę susidurti?

Gyvename nepriklausomoje (laisvoje?) Lietuvoje, tačiau joje, be visiems žinomos, leidžiama tik viena mokymo forma – tai nuotolinis mokymas. Jis, kaip nurodoma Mokymo namuose organizavimo tvarkoje, „<…> skiriamas mokiniams, kurie dėl įvairių ligų, patologinių būklių ar patirtų traumų negali lankyti mokyklos.“. Tad kodėl mes savoje šalyje neturime galimybės rinktis? Juk ji labai aktuali daugeliui žmonių. To priežastys įvairiausios. Apie jas būtų galima kalbėti labai ilgai.

Švietimo įstaigos tiesiog nyksta (naikinamos?) akyse, mokymo kokybė jose vis labiau prastėja (turbūt jau ne paslaptis, kad gero mokytojo dažnai tenka su žiburiu ieškoti), dabartyje augantys vaikai – tai visai kitokia karta, karta kitaip matanti, suvokianti pasaulį ir Švietimo sistema stipriai atsilieka, neatliepia vaikų poreikiams. Ir tai tik dalelė to paveikslo, dalelė priežasčių.

Nuotraukos autorius – Markus Spiske

Kilus poreikiui visada atsiranda aktyvių žmonių, kurie imasi konkrečių veiksmų, norėdami pakeisti esančią sistemą. Tokia situacija susiklostė ir 2012 metais, kai Lietuvoje buvo uždraustas namų mokymas. Susibūrę žmonės įsteigė Mokymosi šeimoje asociaciją ir ėmė veikti, siekdami Lietuvoje įteisinti mokymąsi šeimoje bei tuo pačiu įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įvardytą tėvų teisę parinkti mokymąsi vaikui.

Žingsniuota kantriai ir nuosekliai visus tuos metus. Buvo bendraujama su Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovais. Ir štai visai neseniai (praėjusią savaitę) Seime vykusiame Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje buvo atliepta pateiktam Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo projektui.

Posėdžio metu įvardytos Teisės departamento pateiktos išvados. Jose nurodomas šio mokymosi modelio aiškesnio įstatyminio principo reglamentavimo, numatomų naudotinų metodų, mokytojų darbo su vaikais formų, galimo mokymosi papildomo finansavimo detalizavimo trūkumas. Komiteto vardu kalbėjęs akad. Eugenijus Jovaiša išreiškė pritarimą tėvų norui vaikus ugdyti namuose, taip pat įgarsino neraminantį klausimą – mokymosi kokybės kontrolę.

Norint vaikams suteikti kuo geresnį išsilavinimą, pasiryžta kokybiškai paruošti poįstatyminius aktus. Šiuo tikslu suformuota darbo grupė, kurią sudaro Švietimo ir mokslo komiteto nariai (Aušra Papirtienė, Dovilė Šakalienė, Gintaras Steponavičius, Edmundas Pupinis), Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento vadovas Aidas Aldakauskas, taip pat Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos, Viešosios įstaigos „Meda project“, Lietuvos tėvų forumo, Mokymosi šeimoje asociacijos bei Giminės sodybų judėjimo atstovai.

Labai norisi padėkoti šiems žmonėms, kurie stengiasi visos Lietuvos vaikų labui. Ačiū Jums! Sėkmės Jūsų darbuose!

Nuotraukų šaltiniai: unsplash.com, pexels.com

Gyvų sėklų šventė „Pasėkime ateitį“

Gyvų sėklų šventė „Pasėkime ateitį“


Kovo 9–10 d. 9 val. Dovilų pagrindinėje mokykloje, Klaipėdos g. 35, Dovilai, Klaipėdos raj.

Visus geros valios žmones, mylinčius Žemę, Gamtą ir Gimtinę, kviečiame atvykti ir dalintis patirtimi, sėklomis ir augalais. Sambūrio tikslas – atkurti tradicinį sveiką gyvenimo būdą, auginti savo sodus, sėklas ir puoselėti aplinką.

Apie augalus, jų įvairovę, savybes, naudojimą pranešimus skaitys Lietuvos mokslininkai, sodininkai mėgėjai, svečiai iš užsienio. Veiks mugė. Tarp pranešimų – mainai ir žaidimai, vakaronėje – rateliai ir sutartinės. Renginys nemokamas ir draugiškas vaikams.

Atnaujinimai: www.gyvasekla.lt/svente2019

Kovo 9 d. Šeštadienis
9:00 Mankšta | Evaldas Mažutis
10:00 Naudingi daugiamečiai augalai | Marius Krikščiūnas
10:20 Žolelių naudojimas vikinginio periodo patiekaluose | Edita Nurmi
10:30 Sėklų mainų teisinis reglamentavimas | Andrius Macenis
10:40 Kuo geresnės senosios veislės? | Valdas Stokna
11:00 „Sodiname“ – medelių sodinimo šventė Lietuvoje | Olegas Kovalenko, Laurynas Staškevičius, Edvinas Šakys
11:10 Maža sėklytė – didelis stebuklas | Edita Jakubauskaitė
11:30 Žemelė motinėlė – maitintojėlė mūsų. URA! | Olegas Stanislavovičius Titorenko
12:00 Pietūs, sėklų mainai ir žaidimai
14:00 Ar išsaugosime Lietuvą žalią? | Prof. Antanas Svirskis
14:20 Senosios sodo augalų veislės bei jų savybės | Dr. Bronislovas Gelvanauskis
14:40 Kuo ypatingos senosios daržo augalų veislės ir kokia jų maistinė vertė? | Dr. Rasa Karklelienė
15:00 Augalų joga | Virginijus Skirkevičius
16:00 Pertrauka
16:30 Detoksikacija iš gamtos. Apsivalymas maistu | Oksana Mickevič
17:20 Miško sodai – gražiausia Lietuvos žemės ūkio ateitis | Natalija Ščiupakova, Edmundas Ščerbina
17:30 zemele.lt – Žemę mylinčių ir puoselėjančių žmonių tinklalapis | Edmundas Ščerbina
17:40 Sodininkystė – praktiniai aspektai ir įdomybės | Gražvydas Jegelevičius
17:50 Maitintis kaip kvėpuoti: kelias laisvo maisto link | Algirdas Švanys
18:00 Dalyvių pasisakymai
Vakaronė: rateliai, sutartinės, žaidimai | Neringa Streikienė, Ramunė Čiaučionienė, Alanas Petrauskas

Kovo 10 d. Sekmadienis
9:00 Mankšta | Evaldas Mažutis
10:00 Kaip praktiškai įkurti savo medelyną? | Raimundas Vaičiūnas
10:20 Marijos Thun sėjos kalendorius.| Vaiva Jundulaitė – Kosienė
10:40 Saulės kalendorius | Rimvydas Jonikas
11:00 Švarus sodas ir daržas: ūkininkavimas pagal Seppą Holzerį | Artūras Poškus
11:20 Sėkla – sveikatos šaltinis | Prof. Algimantas Olšauskas
12:00 Pertrauka
13:00 Jauninantys receptai – žydinčios jaunatvės paslaptys | Oksana Mickevič
14:00 Kaip kurti Meilei palankią aplinką? Bendras pokalbis | Romanas ir Vitalija Gudlekiai

Šventės eiga

Pranešimų santraukos

Naudingi daugiamečiai augalai

Marius Krikščiūnas

Kalbėsiu apie tai, kodėl mus traukia į gamtą, apie prigimtinį žmogaus maistą ir iš kur atsiranda Gausa. Apžvelgsiu naudingus daugiamečius augalus: nektaringus ir aromaterapijai tinkamus augalus, medžius atsparius jūriniam klimatui, jų įvairovę, rūšis, augančias 6-oje atsparumo zonoje. Kalbėsiu apie tai, kur auga dantų pasta, muilas ir kitos buičiai reikalingos priemonės.

Kuo geresnės senosios veislės?

Valdas Stokna

Senomis veislėmis laikytinos veislės išvestos daugiau kaip prieš 50 metų. Per paskutinius 50 metų neteko girdėti, kad būtų išvesta bent viena nauja veislė skirta mėgėjiškam auginimui, visos naujos veislės vedamos tik stambiam žemės ūkio verslui pagal kriterijus (graži forma, transportabilumas, ilgas saugojimas, daugiau cukraus ir pan.), kurie skirti ne žmonių gerovei. Pranešimo metu pakalbėsiu: 1) kuo skiriasi naujos ir senos veislės ir veislių pritaikymą vietinėms sąlygoms; 2) kas sąlygoja augalų kvapą ir skonį arba kodėl miško avietė labai skiriasi nuo kultūroje auginamų; 3) apie tai, kad veislė yra tik susitarimas ir jokiu būdu negalima manyti, kad ji nekinta; 4) apie intensyvų-pramoninį ir ekstensyvų-mėgėjišką žemdirbystės būdus, jų tikslus ir skirtumus ir 5) koks yra derlingumo tikrasis apibrėžimas.

„Sodiname“ – medelių sodinimo šventė Lietuvoje

Olegas Kovalenko, Laurynas Staškevičius, Edvinas Šakys

Mūsų Žemė kiekvienais metais netenka 13,7 mln. hektarų miškų ir tik pusė iš jų yra atsodinama. Mes skatinsime žmones suvokti, kokia žala yra daroma Žemėje kertant miškus. Todėl mes kuriame akciją „Sodiname“. Jos pagrindinis tikslas yra pasodinti kuo daugiau medelių visoje Lietuvoje, o gal net ir pasaulyje. Papasakosime apie mūsų akcijos įgyvendinimą, planus bei pasiektus tikslus. Pakviesime Jus prisijungti.

Maža sėklytė – didelis stebuklas

Edita Jakubauskaitė, ekologė, sėklų kolekcionierė, www.medeinos.lt tinklaraštininkė

Kodėl surinktos sėklos dažnai nesudygsta? Kurių sėklų neverta sėti? Kodėl jas būtina šaldyti? Kurios sėklos yra valgomos, o kurios – mirtinai nuodingos? Sėklų naudojimas ne tik maistui ar gydymui, bet ir dekoravimui. Kokios sėklos pačios didžiausios pasaulyje ir Lietuvoje – apie tai ir dar daugiau įdomybių papasakosiu apie sėklas.

Žemelė motinėlė – maitintojėlė mūsų. URA! (rusų k.)

Olegas Stanislavovičius Titorenko

Мой личный опыт жизни на землице-матушке в РОДовом ПОМЕСТЬЕ и опыт МОЕГО РОДА. РАСскажу как жил Мой РОД с ЛЮБОВЮ на ЗЕМЕЛьКЕ РОДимой в РОДной Природе, РОДу Своему АРИЕВ-ВЕДРУСОВ. Без РОДового Поместья невозможна счастливая жизнь Человека. Только в РОДовом Помесьтье может жить СЧАСТливая Семья, жить Любовь, Рождаться полноценые ЛЮДИ ТВОРЦЫ. Это все и есть Наш КУЛЬТ УРА – Наша КультУРА. И частью этого Культа УРА являются Живые РОДовие семена. Потому и Слова семья, семя, семена идут из одново корня, т.е. имеют один и тот же ИСТОК – ИСТИНУ.

Vertimas į lietuvių k.: Mano gyvenimiška patirtis ant Žemelės motinėlės Giminės sodyboje ir mano giminės patirtis. Papasakosiu kaip gyveno mano giminė su meile gimtojoje žemėje gimtoje gamtoje ir sava giminė arijų-vedrusų. Be Giminės sodybos yra neįmanomas laimingas žmogaus gyvenimas. Tik Giminės sodyboje gali gyventi laiminga šeima, gyventi meilė, gimti pilnaverčiai žmonės-kūrėjai. Ir visa tai yra mūsų kultas Ura  – mūsų kultūra. Ir dalimi šio kulto Ura yra gyvos giminės sėklos. Todėl ir žodžiai šeima, sėkla, sėklos turi vieną ir tą pačią šaknį, t. y. turi vieną šaltinį – tiesą.

Ar išsaugosime Lietuvą žalią?

Prof. habil. dr. Antanas Svirskis

Lietuva nuo seno garsėja kaip gražus ir žalias kraštas. Mano amžiaus žmonės dar mena tuos laikus, kai kiekviename upelyje gyveno ir veisėsi vėžiai, vėgėlės, vijūnai ir kiti gyvūnai. Upeliuose ir pelkutėse augo ajerai, puplaiškiai, vilkdalgiai, pelkiniai švyliai ir daugelis kitų retų ir vertingų augalų. Natūralios pievos buvo puikios ganyklos kamanėms, drugiams ir bitėms, o mes vaikai rinkdavome gardžiausias žemuoges. Tokiose pievose ganomos vietinės karvutės davė gerokai mažiau pieno nei dabartinės kultūriniuose žolynuose ganomos naujų veislių karvės. Tačiau tada pienas kvepėjo vaistažolėmis ir buvo ne tik maistas, bet ir vaistas. Tvarkingos sodybos buvo apsodintos gyvatvorėmis, medžių guotais. Trėmimai, kolektyvizacija ir visuotinė melioracija nušlavė ne tik vienkiemius, bet ir natūralias pievas, upelius ir pelkutes.

Kraštovaizdžio tvarkymas, o ypač žalinimas, yra darbas be pabaigos. Todėl visi, kas dabar gyvename, privalome pagal jėgas ir sugebėjimus įnešti savo indėlį, kad sustabdytume gamtinės aplinkos ir kaimo kraštovaizdžio tolesnę degradaciją, išsaugotume žalią ir sveiką Lietuvos gamtą būsimoms kartoms. Kiekvieną dorą ir mąstantį lietuvį neramina mintis, kas bus su mūsų žeme ir miškais. Koks likimas laukia sunkmetį išgyvenančių šeimos ūkių, o ir viso kaimo. Kiek dar darbingiausių emigrantų paliks Tėvynę ir kas užims jų vietą? Jau dabar nebežinome, ką valgome ir nuo ko sergame. Ar įsileisime į mūsų laukus liūdnai pagarsėjusius genetiškai modifikuotus augalus, didžiulius gyvulininkystės kompleksus, kokią chemizuotą ar žalią tausojamąją žemdirbystę vystysime? Kaip būtų nuostabu, jei praėjus daugiau nei 300 metų vėl atsirastų naujas DONELAITIS, kuris aprašytų, kas mes esame ir kur einame. Labai norėtųsi, kad jis pažadintų ne tik abejingus bei rašančius tik „prestižinius“(niekieno neskaitomus) straipsnius mokslo žmones ir gamtosaugininkus, valdininkus, bet ir dabartinius slunkius bei vyžotus nabagus. Mūsų gamta, kaimas, o ir visa Lietuva, yra bene svarbiausioje ir lemtingoje gyvenimo kryžkelėje. Taigi, kviečiu visus mąstyti, tartis, ginčytis, rašyti ir dirbti Vardan tos LIETUVOS.

Senosios sodo augalų veislės bei jų savybės

Dr. Bronislovas Gelvanauskis

Pirmosios rašytinės žinios apie Lietuvos sodus yra išlikusios nuo 1387 m. Iš kultūrinių laisvai apsidulkinusių obelų, kriaušių, slyvų, vyšnių sėklų augindavo sėjinukus, kurių vaisiai kartais būdavo skanūs. Taip atsirado vadinamosios liaudies selekcijos obelų veislės: „Popierinis“, „Žemaičių grietininis“, „Rudeninis dryžuotasis“, „Lietuvos pepinas“, „Montvilinis“ ir kt.; kriaušių veislės: „Vandenė“, „Mangaratka“, „Ankstyvoji dulia“ ir kt. Senuose kaimų soduose slyvos („Vietinė geltonoji“, „Čirkšlė“ ir kt.), kaip ir vyšnios, dažniausiai plito atžalomis, kur joms buvo skiriama atskira vieta.

Lietuvoje šiuo metu kolekcijose auginama apie 2200 sodo augalų veislių ir formų. Tai didžiulis nacionalinis turtas, kurį būtina išsaugoti ateinančioms kartoms. Genetinių išteklių požiūriu nepaprastai vertingos senosios liaudies selekcijos obelų veislės: „Beržininkų ananasas“, „Lietuvos pepinas“, „Baltasis alyvinis“, „Pilkasis alyvinis“, „Rudens dryžuotasis“, „Panemunės baltasis“, „Sierinka“, „Žemaičių grietininis“, „Popierinis“, „Jono pepinas“; kriaušių veislės: „Ankstyvoji dulia“, „Lyvų berė“, „Vandenė“, „Vasarinė sviestinė“; slyvų veislės: „Vietinė geltonoji“; vyšnių veislės: „Vietinė rūgščioji“, „Žagarvyšnė“; trešnių veislės: „Žemaičių geltonoji“, „Žemaičių rožinė“, „Žemaičių juodoji“. Jos įrašytos į Augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašą. Senosios sodo augalų veislės pasižymi gera adaptacija prie vietinių agroklimatinių sąlygų, atsparumu grybinėms ligoms, išskirtinėmis vaisių savybėmis.

Kuo ypatingos senosios daržo augalų veislės ir kokia jų maistinė vertė?

Dr. Rasa Karklelienė (LAMMC SDI)

Pastaruoju metu senosios daržovių veislės vis didesnę vietą užima mūsų širdyje, populiarėja daržuose ir ant stalo. Vienos iš ankščiausiai paplitusių augalų Lietuvoje – ropės. Lietuvoje daržovių auginimas ėmė plėstis nuo XIII–XIV a. Vienintelis augalas, kuris buvo naudojamas maistui XVI–XIX amžiuje ir kurio kilmė yra lietuviška laukinis barštis. Kitos visos daržovės yra atvežtinės: griežčiai, krienai, žirniai, pupos, pupelės, lęšiai, aguonos, rabarbarai, kopūstai. Nuo XVI a. gausiai pradėtos auginti petražolės, krapai ir morkos, kiek vėliau agurkai, svogūnai, kalendros, saulėgrąžos, bulvės.

Daržovių skonio savybes daugiausiai lemia jų veislė ir auginimo sąlygos. Daržo augalų selekcija Lietuvoje vykdoma nuo 1924 m. Dabartiniu metu naujos veislės ir hibridai kuriami LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institute, Babtuose. Vertingiausios daržovių bioaktyviosios ir energetinės medžiagos – mikroelementai, mineralinės, antibiotinės, aromatinės, eterinės medžiagos, angliavandeniai, baltymai, labai maži riebalų kiekiai. Jų gydomosios savybės nėra susikaupusios vienoje kurioje, o nevienodais kiekiais pasiskirsčiusios įvairiose daržovėse, net to paties augalo vienos reikalingos medžiagos yra šaknyse, kitos – lapuose, o kitos – tik sėkloje ar stiebe. Norint, kad daržovės būtų vaistas ir maistas, mes turime jas vartoti kuo įvairiausias, visą laiką daržoves keisti, pažinti jų savybes ir ypač pasirinkti ir daugiau vartoti tas, kurios auga mūsų klimato sąlygomis.

Detoksikacija iš gamtos. Apsivalymas maistu (rusų k.)

Oksana Mickevič, serijos knygų „Вкусное с пользой“ autorė, Europos mokslo ir švietimo instituto dėstytoja

На этой встрече вы узнаете, как можно естественным природным способом почистить организм в весеннее время. Мягкая чистка подразумевает использование природных детоксикационных методов. Самый простой и приятный из них – это очищение питанием. На встрече Оксана Мицкевич поделится своими авторскими рецептами очищения организма с помощью вкусных и здоровых блюд.

Vertimas į lietuvių k.: Šiame susitikime jūs sužinosite, kaip galima natūraliai gamtos pagalba išvalyti organizmą pavasarį. Minkštas valymas suprantamas kaip panaudojimas detoksikuojančių gamtos metodų. Iš jų pats paprasčiausias ir maloniausias yra valymas maistu. Susitikime Oksana Mickevič pasidalins savo autoriniais receptais organizmui valyti, panaudojant skanius ir sveikus patiekalus.

Miško sodai – gražiausia Lietuvos žemės ūkio ateitis

Natalija Ščiupakova, Edmundas Ščerbina

Sodas – tai gyvenamoji vieta žmogui ir jo šeimai. Augalus iš sėklų verta sodinti, tam kad jie užaugtų sveiki, savarankiški ir su jais būtų lengva draugauti. Tęsiame projektą „Kedrų sodai Lietuvai“. Perduosiu 15-likos metų patirtį veisiant gamtinius medelynus ir sodus ir 11-likos metų patirtį auginant miško sodą savo žemėje.

zemele.lt – Žemę mylinčių ir puoselėjančių žmonių tinklapis

Edmundas Ščerbina

Žemę mylinčių ir puoselėjančių bendraminčių tinklapis, kuriame rasite informaciją apie gyvenvietes, renginius, veiklas, produkciją, paslaugas, anketas ir skelbimus. Mes turime bendrą svajonę kurtis savo Žemės sklypelyje, suteikti savo vaikams ir artimiesiems gyvą Meilės erdvę, tikrus namus, kur gera būti ir sugrįžti. Siekiame kurti nuostabiausius sodus, gėlynus – suteikti džiaugsmo Žemei.

Senosios vaismedžių veislės Lietuvoje

Gražvydas Jegelevičius

Trumpa vaisinių augalų ir veislių istorija Lietuvoje bei kodėl reikia saugoti senus sodus.

Sėkla – sveikatos šaltinis

Prof. Algimantas Olšauskas

Sėkla yra nuostabus tvarinys, kuri ne tik svarbi augalų karalystei pratęsti, bet ir gyviems organizmams, taip pat ir žmonijai pamaitinti. Sėkloje sukaupta gyvybinė energija yra puikus žmogaus sveikatos šaltinis. Grūdinių, ankštinių ir kitų augalų sėklos, lazdynų riešutai yra puikus lengvai organizmo įsisavinamas angliavandenių, baltymų ir riebalų, svarbių amino rūgščių, vitaminų, mineralinių medžiagų, ląstelienos šaltinis. Sėklose esančios veikliosios medžiagos stiprina žmogaus imuninę sistemą ir leidžia apsisaugoti nuo  ligų. Vaisiai, uogos, daržovės ir įvairios sėklos žmogaus racione turi sudaryti daugiau kaip 80 proc. maisto normos.

Jauninantys receptai – žydinčios jaunatvės paslaptys (rusų k.)

Oksana Mickevič, serijos knygų „Вкусное с пользой“ autorė, Europos mokslo ir švietimo instituto dėstytoja

В юности всегда кажется, что молодость будет вечной, стареют все вокруг, только не я. Но проходит время и мы вдруг видим первые морщинки или мешки под глазами… Как этого избежать и сохранить свою красоту и молодость как можно дольше? Я начала искать ответ на этот вопрос около 10 лет назад и хочу поделиться с вами своими открытиями. Ведь сама природа дает нам подсказку. Многие люди даже не подозревают, сколько всего можно сделать из трав, цветов и растений! На тренинге вы узнаете о самых лучших и любимых моих рецептах, которые заменят вам дорогостоящие витаминные препараты и помогут выглядеть и чувствовать себя значительно моложе!

Vertimas į lietuvių k.: Visada jaunystėje atrodo, kad amžinai būsi jaunas, aplinkui visi sensta, tik ne aš. Bet po kiek laiko staiga ir mes pastebime pirmąsias raukšleles arba po akimis maišelius. Kaip šito išvengti ir išsaugoti savo grožį ir jaunystę kiek galima ilgiau? Prieš 10 metų aš pradėjau ieškoti atsakymo į šį klausimą ir noriu su jumis pasidalinti savo atradimais. Juk pati gamta mums pateikia užuominas. Daugelis žmonių netgi neįtaria, kiek daug galima pagaminti iš žolių, gėlių ir augalų! Mokymuose jūs sužinosite pačius geriausius ir mėgstamiausius mano receptus, kurie jums pakeis brangius vitaminus ir padės atrodyti ir jaustis žymiai jaunesniais.

PLAČIAU APIE ŠVENTĘ ATVYKSTANTIEMS:

Kur atvykti?

Dovilų pagrindinė mokykla, Klaipėdos g. 35, Dovilai, Klaipėdos raj. Koordinatės: 334086, 6174529 (LKS); 55.677068, 21.361888 (WGS).

Pavežkime vieni kitus į šventę – nuoroda į skelbimus.

Paaiškinimai atvykstantiems autostrada iš rytų: autostradoje išsukti pirmame išvažiavime link Gargždų. Važiuoti ~3.3 km. Pervažiavus Minijos upę antras posūkis į kairę (į Basanavičiaus gatvę). Važiuoti ~4.5 km. Privažiavus susikirtimą su pagrindine gatve pasukti į kairę ir čia pat galima parkuoti automobilį kairėje pusėje esančioje stovėjimo aikštelėje. Mokykla bus čia pat kairėje kelio pusėje.

Ką pasiimti į šventę?

Įvairių sėklų, augalinės kilmės vaišių sau ir draugui, puoduką ir lėkštutę, užrašų knygutę ir rašiklį, šiltas kojines ar šlepetes, kilimėlį ir miegmaišį (jei nakvosite).

Kada vyks apsikeitimai sėklomis?

Sėklomis galima dalintis viso renginio metu netrukdant pranešimams.

Ar mainytis ir dovanoti sėklas tikrai galima?

Š. m. sausio 8 d. įteisinti supaprastinti reikalavimai daržovių sėklos perdavimui ir mainams pakeitus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymą Nr. 224 „Dėl Privalomųjų rinkai tiekiamos daržovių sėklos kokybės reikalavimų aprašo“. Šie pakeitimai atvėrė galimybes laisvesnėmis sąlygomis viešai apsikeisti daržovių sėklomis.

Kaip padėti rengiant šventę?

Atvykite ir aktyviai dalyvaukite, atsiskleiskite, tapkite gražiai pastebėti. Pasidalinkite žinia apie šventę su artimaisiais, draugais, bendraminčiais, sodininkais, daržininkais, gėlininkais, Giminės sodybų kūrėjais, smulkiais ūkininkais, gamtininkais, sveikuoliais, darnaus gyvenimo būdo ir aplinkos puoselėtojais, paveldo saugotojais, augalų mylėtojais ir visais, kurie augina senąsias lietuviškas, rajonuotas, paveldo, liaudies selekcijos augalų veisles, kad jų sėklomis būtų pasidalinta ir šie augalai būtų išsaugoti. Reikalinga kita įvairi pagalba: pasiruošiant šventei, papuošiant salę, verčiant tarp rusų, anglų, lietuvių kalbų, kuriant veiklą vaikams, rengiant vakaronę, žaidimus bei susitvarkant po šventės.

Susisiekimui:

Bendras el. paštas: [email protected]

Algirdas Švanys, tel. 8 648 43679 (bendri klausimai ir registracija nakvynei mokykloje Doviluose)

Marius Krikščiūnas, tel. 8 698 15767 (registracija į mugę norintiems prekiauti savo rankų darbo kūriniais)