Apklausa – V.Megre knygose naudojamų esminių žodžių derinių vertimas

Apklausa – V.Megre knygose naudojamų esminių žodžių derinių vertimas

Mindaugas3 Komentarai

Dvidešimt metų bėgyje Lietuvoje puikiai prigijo žodžių derinys giminės sodyba. Dėka ilgo ir sunkaus įdirbio šios idėjos sklaidoje (žiniasklaidoje, pokalbiai su politikais, administracijomis, mokslininkais, pvz. agrarinio instituto), giminės sodybų sąvoka žinoma ir daugeliui tautiečių, neskaičiusių V.Megre knygų.
N. Erkelenz knygų leidyklos užsakymu rodovoje pomestje (родовое поместье) buvęs vertimas giminės sodyba pakeistas nauju žodžiu tėvonija.
Pats V. Megre kviečia skaitytojus būti budriais ir, apsaugant vaizdinį nuo iškraipymų, reaguoti į vertimo neatitikimus. Mes, grupė skaitytojų, nesuprantame, kokiu tikslu kažkam prireikė pakeisti patį esminį knygų žodžių derinį, kad nebeliktų nei sodybos, – lietuviams įprasto ir suprantamo vaizdinio, – nei giminės?
Ši apklausa rengiama, siekiant išsiaiškinti kitų skaitytojų nuomonę. Balsavimo rezultatai, esant reikalui, bus perduoti knygų autoriui.

Kviečiame visus sudalyvauti šioje apklausoje ir pasakyti savo nuomonę, kokie žodžių deriniai jums labiau priimtini.
Labai prašome, prieš pažymint vieną ar kitą atsakymą, pasistengti atmesti bet kokius asmeninius vertinimus, kritikas ir įsiklausyti tik į žodžių derinių skambesį.

[poll id=1015]

Tarptautinė Giminės sodybų pasiekimų paroda Minske, Baltarusijoje

Tarptautinė Giminės sodybų pasiekimų paroda Minske, Baltarusijoje

DonataKomentarų Nėra

Уважаемые друзья, соратники и единомышленники!
Рады сообщить, что в Новом 2018 году от Рождества Христова,
в 17 день, месяца третьего, мартовского, весеннего,
в столичном граде Руси Белой Минске, вас рады будем видеть
на Выставке международной, достижений Поместий Родовых!

Коль проживаете уже вы в поместье своём Родовом, и коли только строитесь. Ежели пока одни, а то и поселеньем целым, уже образованным. Из стран разных, ближних и дальних. Собирайтесь! В путь-дорогу снаряжайтесь, пусть весна будет тёплой. Берите с собой мысли светлые, образы сильные, на земле воплощённые! Берите и те мечты-идеи новые, добрые и красивые, что пока ещё не зримы, но в сердца ваши весной стучаться, к сотворенью прекрасному друзей призывая!

Приезжайте праздник наш украшать, любовью его наполнять, чтобы вместе его создать! Чтобы вместе в будущее шагать, в будущее нового, доброго мира, чтобы опытом поделиться, от души, чтоб повеселиться,
на других посмотреть, да себя показать.

17 марта (суббота) 2018 года с 11.00 до 20.00 на территории Дворца Спорта «Уручье» в г. Минске, Республика Беларусь пройдёт Первая Международная выставка Достижений Родовых Поместий (МНВД РП).

Daugiau informacijos:

https://www.facebook.com/events/1878123455824939/

 

V.Megre: Saugokite savo vaizdinį

DonataKomentarų Nėra
Manau, būtina dar kartą pasiaiškinti, ar galima gyvenvietes, susidedančias iš Giminės sodybų, vadinti ekogyvenvietėmis? Tenka grįžti prie šio klausimo, nes tebesitęsia tam tikrų jėgų veiksmai bet kokia kaina gyvenvietes, sudarytas iš Giminės sodybų, pervadinti ekogyvenvietėmis. Iš dalies tai vyksta ir dėl pačių Giminės sodybų kūrėjų nesupratimo, kad už žodžių junginio „Giminės sodybos“ stovi atskiras, savarankiškas ir sau pakankamas vaizdinys. Sakau „tam tikrų jėgų“, bet esant reikalui jas galima įvardinti ir pavardėmis. Ir būtina suprasti, kam jiems to reikia.
Giminės sodyba ir ekogyvenvietė – tai du visiškai skirtingi vaizdiniai, niekaip nepalyginami vienas su kitu. Pažvelkime, koks vaizdinys stovi už pavadinimo „ekogyvenviete“ ir iš kur jis kyla. Galima pažiūrėti, kas stovi už ekogyvenvietės vaizdinio rusakalbių bei angliakalbių internete. Štai ištrauka: „Laikoma, kad ekogyvenvietėms pradžią davė hipiai 60-ųjų metų pradžioje. Jie važiuodavo toliau nuo žmonių, medituodavo, dainuodavo dainas ir sodindavo morkas.“ Taigi, ekogyvenvietėmis pavadinę Giminės sodybų gyvenvietes, mes sutinkame su tuo, kad kaip pagrindą paėmėme 60-ųjų metų hipių patirtį. Žiūrime toliau. Štai dar vienas straipsnis internete, kuriame pateikiama 10 pačių įtakingiausių ekogyvenviečių pasaulyje. Pirmoje vietoje Aurovilis. Savo penktoje knygoje „Kas mes?“ skyrelyje „Aurovilio svajonės“ aš pasakojau apie šią ekogyvenvietę. Priminsiu esmę. Gyvenvietės įkūrėjai Mirai Alfasai, žinomai taip pat ir Motinos vardu, Indijos vyriausybė skyrė žemės ir pinigų. (Tačiau ekogyvenvietės nariams žemė, kaip privati nuosavybė, neskiriama.) Žemė buvo skirta 1968 metais, buvo planuojama gyvenvietės gyventojų skaičių padidinti iki 50 tūkstančių, betgi dabar jos gyventojų skaičius sudaro apie 2 tūkstančius žmonių. Taigi plėtra nepavyko. Nors reklamos ir pokalbių apie dvasingumą buvo labai daug. Kaip pačiame Aurovilyje nebuvo plėtros, taip neatsirado jo pasekėjų ir pasaulyje. Tuo pačiu metu Rusijoje, pradedant 2001 metais, įkurta daugiau nei 400 gyvenviečių ir jose apie 37 tūkstančius šeimų. Jaučiate skirtumą? O juk Aurovilio vadovybei buvo skiriama nemokama žemė ir priemonės. (Kaip, tarp kitko, ir kai kuriom kitom taip vadinamom ekogyvenvietėm.) Ir praėjo žymiai daugiau laiko nuo jo įkūrimo pradžios. Kitais žodžiais, ekogyvenviečių judėjimas pasaulyje nesivysto (nesiplečia). Jeigu Giminės sodybų kūrėjus Rusijoje ir kitose šalyse pavadinti ekogyventojais ir, jeigu jie su tuo sutiks, galima įsivaizduoti ataskaitas, kuriose bus parodytas ekogyvenviečių spartus vystymasis pasaulyje. Ir, kaip patys suprantate, pateikti, kad ta iniciatyva gimusi ne Rusijoje, o vakarietiška. Šia tema galite paskaityti neblogą straipsnį pavadinimu „Kas kuriama – Giminės sodybų Gyvenvietė ar Ekogyvenvietė?“.
Daugelis knygų serijos „Skambantys Rusijos kedrai“ skaitytojų supranta ekogyvenviečių vaizdinio ir vaizdinio, stovinčio už žodžių derinio „Giminės sodyba“, skirtumą. Kiti nesuteikia tam pakankamos reikšmės, o veltui. Imkim ir sumodeliuokim situaciją: kas vyksta su žmogumi, kuris neskaitė Megre knygų ir kuriam pasakys: „Rusijoje jau sukurta apie 400 ekogyvenviečių.“? Žmogus interneto paieškos sistemoje suves žodį „ekogyvenvietė“ ir pamatys top-10, kurio pirmoje vietoje yra Aurovilis. Ir jeigu jis panorės artimiau susipažinti su ekogyvenviečių judėjimu, kur jis važiuos? Aišku, kad į Aurovilį. Tokiu būdu, jeigu mes savo Giminės sodybų gyvenvietes pavadinsim ekogyvenvietėmis, reikia važiuoti ir perimti Aurovilio patirtį, juk jis pirmoje eilėje tarp visų pasaulio ekogyvenviečių.
Grįžkime prie Giminės sodybos vaizdinio, sukurto Anastasijos. Jau paties žodžio pagrindas „giminės“ šaknis -gim-. Giminė. Gimtinė. Giminė kilmė. Gimtasis. (В основеужесамогослова «родовое» корень -род-.Род. Родина. Родословная. Родное.) Būtent šis vaizdinys įkvėpė žmones kūrybai. Suteikė jiems jėgų pamatyti nuostabią ateitį ir pradėti ją kurti. Vaizdinys – tai energija, pakelianti žmogų į tam tikrą dvasinį lygį. Žmogus stovi ant šios energijos kaip ant pamato. Kiekvienas yra laisvas atsisakyti šio vaizdinio ir vaizdinys iškart pasitrauks. Likęs be energetinio pamato, žmogus palūš, jeigu buvusio vaizdinio akimirksniu negalės pakeisti kitas, tolygus savo galia. Bet iki šiol tokio nepastebėta. Galbūt mums rūpestingiau elgtis su ta energija, kuri mus pakėlė į tam tikrą aukštį ir tebekelia?
Tai kaip vis dėlto atsakyti į klausimą: „Jūs ekogyvenvietė?“. Nuspręskime kartu. Manau, kad galima atsakyti maždaug taip: „Mes rūpestingai ir su supratimu žvelgiame į mus supančią gamtą. Netgi daugiau, mes stengiamės tobulinti (gražinti) gyvenamąją aplinką. Bet mes ne ekogyvenvietė, o gyvenvietė, sudaryta iš Giminės sodybų.“
Fondo oficialiose internetinėse svetainėse niekur nekalbama apie ekogyvenvietes, tačiau internete vaikšto tie pavadinimai, netgi tos gyvenvietės, kurioje yra ir mano Giminės sodyba. O tokiu pavadinimu filmo titruose netgi dėkojama Anastasijai ir man: „Širdingas dėkingumas … Anastasijai ir Vladimirui Megre“.
Paskutiniu metu ir oficialiuose sluoksniuose pradėjo suprasti Rusijoje gimusio judėjimo jėgą. Pavyzdžiui, Tolimųjų Rytų vystymo programoje, kuriai pritarė RF prezidentas, yra skyrius „Giminės sodybos“. „Tautos fronto“ paskelbtas geriausio Rusijos ateities vaizdinio konkursas. Apie šį konkursą nufilmuotame klipe kalbama apie Giminės sodybą. MVU vyko mokslininkų bei sodybų kūrėjų konferencija tema „Tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „ „Giminės sodybų“ vaidmuo bei vystymo sąlygos Rusijos socialiniuose-ekonominiuose pokyčiuose“. («Международнаянаучно-практическаяконференция «Роль и условияразвития “Родовыхпоместий” в социально-экономическомпреобразованииРоссии») Imkime suprasti ir saugoti savo vaizdinį. Ne tiesiog saugoti, o padėti jo įgyvendinime!
Su pagarba,
Vladimiras Megre
Vladimiro Megre pasisakymą rusų kalba skaitykite čia:

Susitikimas su Natalija Erkelenz, vykęs lapkričio 12 dieną

Donata5 Komentarai

Susitikimas praėjo, kaip mums atrodė, draugiškai. Išgirdome įdomios informacijos apie tai, kas ir kaip vyksta Rusijoje.

Sužinojome, kad šiuo metu Lietuvoje nėra oficialių Skambančių kedrų produkcijos atstovų. (Gal kas susidomėtumėte?)

Sužinojome daug detalių knygų vertimų bei leidybos klausimu. Kaip bebūtų liūdna, panašu, kad šiame reikale visi „žygdarbiai“ nuveikti ne kieno kito, o savų Lietuvos anastasijiečių.

Trumpai apie visą šią istoriją iš N. Erkelenz lūpų.

„Asvejos“ leidykla į teismą buvo paduota paties V.Megre, kaip autoriaus, kadangi jo knygas ne vienerius metus „Asveja“ leido nepasirašiusi sutarties ir nemokėdama už tai autoriui. Pasak Natalijos, su leidyklos savininku kalbėjosi, kad viską išspręsti gražiuoju. Pasiūlė jam atsiprašyti bei sumokėti atitinkamą sumą. Jis atsiprašė, bet pinigų taip ir nesumokėjo, tad tenka spręsti teisminiu būdu.

Kaip knygos leidyba atsidūrė Natalijos rankose? Ogi senai, kai dar veikė klubai, atsirado grupelė entuziastų, kurie nukeliavę pas Nataliją, ėmė prašyti jos finansinės paramos ir dalyvauti naujame V.Megre knygų leidime, nes dabartinis „Asvejos“ knygų vertimas esą blogas. Ji tuo metu atsisakiusi (tuomet, jos nuostabai, visi iniciatoriai išgaravo), bet taip ir likusi įsitikinusi, kad vertimas išties blogas ir, susiklosčius palankioms aplinkybėms, ėmusis šio klausimo.

Sužinojome ir tai, kad dar prieš dvejus metus ji tikslingai važiavusi į rengiamą Žemės šventę, kad ten susitikti su „iniciatyviais“ žmonėmis su pasiūlymu pasikalbėti, išsiaiškinti situaciją. Tačiau išgirdusi tik atsakymą: „Kam lįsti į negatyvą?“ Jei tai tiesa, deja, praradome dvejus metus.

Visaip bandėme Natalijai paaiškinti, kodėl lietuviams priimtinesnis vertimas „giminės sodyba“. Nuoširdžiai prašėme grąžinti visų knygų esminę „giminės“ (rod) sąvoką, kurios nebelieka naujo vertimo knygose. Ji mums pasiūlė kalbėti tiesiogiai su dabartiniu vertėju. Tai būtų kažkur sausio mėnesį, kai tik jis užbaigs ketvirtos knygos vertimą.

Paaiškėjo, kad tai jau kitas vertėjas, nes, kaip supratome, iš Polinos buvo sulaukta priekaištų dėl Anastos blogo vertimo. Taigi, mūsų siųsti laiškai nenuėjo perniek, tik, deja, nebuvo atkreipta dėmesio į raktinių žodžių pakeitimo svarbą.

Dėl Stalino knygos. Taip pat niekaip nepavyko paaiškinti, kodėl lietuviams šis veikėjas kelia nemalonius jausmus. Išsiaiškinom tik tiek, kad nusitaikyta buvo būtent į V.Megre knygas, nes knyga apie Staliną išleista prieš dvejus metus ir niekas jos nekabino. O dėl V.Megre knygų vienas politikas iškart pasakęs, kad greičiausiai nebus leista jų platinti, kadangi jos nukreiptos prieš globalizmą.

Natalija pasiūlė balsavimo idėją, kad žmonės balsuotų, kas už giminės sodybą, o kas už tėvoniją. Mums tai pasirodė priimtina.

Atrodė, pokalbis vyko sklandžiai ir išties pavyko rasti bendrą kalbą, sutarimą. Deja, šiandien (ketvirtadienį) Ingrida sulaukė pikto N.Erkelenz skambučio, kad ji nieko nekeisianti ir toliau neverta šiuo klausimu bendrauti. Sutiksianti tik, jeigu jau taip norit, už 4 tūkstančius eurų pakeisti „Tėvonijos knyga“ viršelio pavadinimą (?!). Dėl balsavimo pasakė pajuokavusi. Nesupratome, ar jos toks būdas, ar strategija, ar kažkas „pakonsultavo“. Kiek tuomet išvis galima tikėti jos žodžiais?

Nežinia, kiek yra suprantančių, dėl ko išvis čia vargti, – tebūnie tėvonija. O kokį vaizdinį šis žodis neša? Pagalvokim apie ateitį, pvz., kaip įtikinsit politikus priimti tėvonijos įstatymą? O kaip skamba Tėvonijos partija? Tėvonijos knyga?

Ir kokie tolesni mūs žingsniai?

Mielieji, nebeleiskime vieni sau patys nuspręsti už visus bendraminčius, už visą Lietuvą, kaip buvo jau įprasta, – jau turim pasekmes. Pagalvokim, labai prašom, drauge, pasitarkim.

Lieka išeitis vėl tiesiogiai kreiptis į V.Megre, Poliną ir Niną. Gal kas nors turite pažįstamų filologų, kurie galėtų parašyti žodžio „rodovoje pomestje“ vertimo ekspertizę? Galbūt išties verta balsuoti?

Labai laukiame jūsų pasiūlymų.