Susitikimas praėjo, kaip mums atrodė, draugiškai. Išgirdome įdomios informacijos apie tai, kas ir kaip vyksta Rusijoje.

Sužinojome, kad šiuo metu Lietuvoje nėra oficialių Skambančių kedrų produkcijos atstovų. (Gal kas susidomėtumėte?)

Sužinojome daug detalių knygų vertimų bei leidybos klausimu. Kaip bebūtų liūdna, panašu, kad šiame reikale visi „žygdarbiai“ nuveikti ne kieno kito, o savų Lietuvos anastasijiečių.

Trumpai apie visą šią istoriją iš N. Erkelenz lūpų.

„Asvejos“ leidykla į teismą buvo paduota paties V.Megre, kaip autoriaus, kadangi jo knygas ne vienerius metus „Asveja“ leido nepasirašiusi sutarties ir nemokėdama už tai autoriui. Pasak Natalijos, su leidyklos savininku kalbėjosi, kad viską išspręsti gražiuoju. Pasiūlė jam atsiprašyti bei sumokėti atitinkamą sumą. Jis atsiprašė, bet pinigų taip ir nesumokėjo, tad tenka spręsti teisminiu būdu.

Kaip knygos leidyba atsidūrė Natalijos rankose? Ogi senai, kai dar veikė klubai, atsirado grupelė entuziastų, kurie nukeliavę pas Nataliją, ėmė prašyti jos finansinės paramos ir dalyvauti naujame V.Megre knygų leidime, nes dabartinis „Asvejos“ knygų vertimas esą blogas. Ji tuo metu atsisakiusi (tuomet, jos nuostabai, visi iniciatoriai išgaravo), bet taip ir likusi įsitikinusi, kad vertimas išties blogas ir, susiklosčius palankioms aplinkybėms, ėmusis šio klausimo.

Sužinojome ir tai, kad dar prieš dvejus metus ji tikslingai važiavusi į rengiamą Žemės šventę, kad ten susitikti su „iniciatyviais“ žmonėmis su pasiūlymu pasikalbėti, išsiaiškinti situaciją. Tačiau išgirdusi tik atsakymą: „Kam lįsti į negatyvą?“ Jei tai tiesa, deja, praradome dvejus metus.

Visaip bandėme Natalijai paaiškinti, kodėl lietuviams priimtinesnis vertimas „giminės sodyba“. Nuoširdžiai prašėme grąžinti visų knygų esminę „giminės“ (rod) sąvoką, kurios nebelieka naujo vertimo knygose. Ji mums pasiūlė kalbėti tiesiogiai su dabartiniu vertėju. Tai būtų kažkur sausio mėnesį, kai tik jis užbaigs ketvirtos knygos vertimą.

Paaiškėjo, kad tai jau kitas vertėjas, nes, kaip supratome, iš Polinos buvo sulaukta priekaištų dėl Anastos blogo vertimo. Taigi, mūsų siųsti laiškai nenuėjo perniek, tik, deja, nebuvo atkreipta dėmesio į raktinių žodžių pakeitimo svarbą.

Dėl Stalino knygos. Taip pat niekaip nepavyko paaiškinti, kodėl lietuviams šis veikėjas kelia nemalonius jausmus. Išsiaiškinom tik tiek, kad nusitaikyta buvo būtent į V.Megre knygas, nes knyga apie Staliną išleista prieš dvejus metus ir niekas jos nekabino. O dėl V.Megre knygų vienas politikas iškart pasakęs, kad greičiausiai nebus leista jų platinti, kadangi jos nukreiptos prieš globalizmą.

Natalija pasiūlė balsavimo idėją, kad žmonės balsuotų, kas už giminės sodybą, o kas už tėvoniją. Mums tai pasirodė priimtina.

Atrodė, pokalbis vyko sklandžiai ir išties pavyko rasti bendrą kalbą, sutarimą. Deja, šiandien (ketvirtadienį) Ingrida sulaukė pikto N.Erkelenz skambučio, kad ji nieko nekeisianti ir toliau neverta šiuo klausimu bendrauti. Sutiksianti tik, jeigu jau taip norit, už 4 tūkstančius eurų pakeisti „Tėvonijos knyga“ viršelio pavadinimą (?!). Dėl balsavimo pasakė pajuokavusi. Nesupratome, ar jos toks būdas, ar strategija, ar kažkas „pakonsultavo“. Kiek tuomet išvis galima tikėti jos žodžiais?

Nežinia, kiek yra suprantančių, dėl ko išvis čia vargti, – tebūnie tėvonija. O kokį vaizdinį šis žodis neša? Pagalvokim apie ateitį, pvz., kaip įtikinsit politikus priimti tėvonijos įstatymą? O kaip skamba Tėvonijos partija? Tėvonijos knyga?

Ir kokie tolesni mūs žingsniai?

Mielieji, nebeleiskime vieni sau patys nuspręsti už visus bendraminčius, už visą Lietuvą, kaip buvo jau įprasta, – jau turim pasekmes. Pagalvokim, labai prašom, drauge, pasitarkim.

Lieka išeitis vėl tiesiogiai kreiptis į V.Megre, Poliną ir Niną. Gal kas nors turite pažįstamų filologų, kurie galėtų parašyti žodžio „rodovoje pomestje“ vertimo ekspertizę? Galbūt išties verta balsuoti?

Labai laukiame jūsų pasiūlymų.

5 Komentarai

  • Prisimenant žodžio reikšmę:
    „tėvonijà sf. (2) Š, BŽ68,133, DŽ, NdŽ; J.Šliūp, LL29, L, Rtr, KŽ, ETŽ istor. ppr. iš tėvo ar tėvų veldimas ar paveldėtas turtas, ūkis, žemė ar kitokia valda, kuri gali būti nevaržomai perleidžiama kitiems: Tėvonijos tai buvo feodalų ir jų įpėdinių iš tėvų arba kitų giminaičių paveldėti ir paveldimi žemių turtai rš. Toks bajoro kaimas su žeme ir joje gyvenančiais žemdirbiais – kaimynais, taip pat su vergais buvo paveldima feodalo nuosavybė, jo tėvonija rš. Lietuvos Statutas leido feodalams savo tėvonijose statyti m[alūnų] užtvankas, nedarant žalos kaimyniniams malūnams MLTEII503. Lietuva jau nebebuvo paprasta valdančios kunigaikščių šeimos tėvonija, o tikra valstybė rš. Jei būsi tėvonijoje, užlipk ant tėvo pilkapio J.Marcin.“
    Šaltinis: http://www.lkz.lt

  • Vilius

    Labas merginos,
    Jūsų „sostų karai“ su Natalija keistoki.Jūs pačios ką nors siūlote ar tik kritikuojate?Pats prieš mėnesį bendravau su V.Megrė kompanijos atstovais,jie nurodė savo atstovais Baltasias Gulbes,o ir jų tinklapyje nurodo atstovus Baltasias Gulbes.Tai apie ką jūs kalbate,nesuprantama.Apskritai lietuvių kažkoks bruožas ,kažką paskųsti,priduoti,užuot sprendus nesutarimus tarpusavyje.Išversti tokias knygas tiksliai yra nerealiai sudėtinga ir nelabai įmanoma,kitur galbūt tik esmę įmanoma perteikti,taip ,kad neteiskite ir nekritikuokite,o pagal galimybes padėkite.p.s. perskaičiau visas 9 knygas ir originalo kalba,turiu ką palyginti.Tėvonija ir man užkliuvo ,bet gerai pamąsčius ji turbūt artimiausia pagal prasmę,nors skamba kvailokai.Apskritai lietuvių kalba po tokių knygų pradeda atrodyti dirbtinoka ir sausoka.

  • Ingrida

    Liūdna, kad jau taip įprasta vertinti ir kritikuoti, kad visame kame įžiūrima vien kritika. Pats pagalvokit, kaip galima kritikuoti žmogų, nežinantį lietuvių kalbos? Tad nėra čia jokios Erkelenz kritikos, tuo labiau, kad tarp mūsų su ja draugiški santykiai.
    Klausimas visai kitas. Kodėl, praėjus 20 metų, kažkam prireikė pakeisti patį esminį knygose žodžių derinį? Kad nebeliktų nei sodybos, – lietuviams įprasto ir suprantamo vaizdinio, – nei giminės?
    Jau nekalbant apie tai, kad giminės sodybomis jau du dešimtmečius vadinamės,- kuriame giminės sodybų gyvenvietes, rengiame giminės sodybų kūrėjų susitikimus, šventes. Jau daugeliui Lietuvos gyventojų, neskaičiusių knygų, jos žinomos. Nes kiek gi darbo buvo įdėta sklaidai (žiniasklaidoje, pokalbiai su politikais, administracijomis, mokslininkais, pvz. agrarinio instituto).
    Be to, tie, kurie domisi ne tik fiziniais, bet ir energetiniais veiksniais, žino, kad pati kalba vyksta energetinėje plotmėje, o ne fizinėje. Tai garsai, sukeliantys energijos virpesius. Apie tai ne kartą pasisakė Anastasija. Kaip atsargiai ji ištarė žodį vedrus, ir įspėjo, kokia šio žodžio (energetinė) jėga. Kiekvienas žodis, net raidė, turi savo virpesius. „Į tavo parašytą knygą bus perteikti ir mano raidžių deriniai. Jie labai svarbūs. Jie gali daryti stebuklus.“ – sakė Anastasija.
    Anastasija sudarė tokius žodžių derinius, kurių virpesiai judina žmogaus genetinę atmintį. Taip žmogus po truputį pradeda sąmoningėti. Sąmoningėdamas pradeda matyti vergovinės sistemos, esančios Žemėje, konstrukciją. Anastasija parodė kelią, kaip iš vergovės išeiti ne tik energetiniame, bet ir fiziniame lygmenyje.
    Pagrindiniai judintojai yra raktiniai žodžiai. Matomai pavyko Daliai Montvilienei parinkti teisingą žodžių derinį, nes pavyko pajudinti tūkstančius žmonių širdžių. Labai norėtusi jį išsaugoti ir mūsų vaikams, ateinančioms kartoms.
    Vėlgi neatsitiktinai žūtbūtinai brukamas kitas žodis-vaizdinys.
    Natalijos leidykla yra sudariusi su autoriumi sutartį, kitaip negalėtų leisti jo knygų. Todėl ir atstovė. Tegul ir lieka, bet tai nereiškia, kad nereikia sureaguoti, jeigu kažkas kliūna.
    Pats V.Megre yra sakęs, kad jis visų kalbų negali mokėti, tad jam lieka tik pasitikėti savo SKAITYTOJAIS, nes jie iškart sureaguoja, jeigu su vertimu kažkas negerai.

  • Sveiki, Viliau,
    Mes ne tik siūlom, bet ir darom. Ir ne kariaujam, o stengiamės išsaugoti lietuvių kalbos nuostabų skambėjimą bei kodinius žodžius.
    Buvo bandoma ne kartą atrasti bendrą kalbą ir sutart dėl lietuviams esminių dalykų, bet kai nesileidžiama nė į kalbas, ką ir kiek gali padaryti? Tuomet tenka imtis kitokių veiksmų.
    Taip, Viliau, ir padėti stengėmės. Kaip variantas, kad nebūtų išdarkyta knygų vertime mūsų kalba, Natalijai buvo pasiūlyta kreiptis į vertėją, išvertusią Asvejos leistas V.Megre knygas. Bet čia kategoriškumas nugalėjo. Beje, kito autoriaus knygų vertimui Natalijai ši vertėja pasirodo tiko, tik darbą atlikus iš žmogaus buvo, švelniai tariant, pasityčiota ir nesumokėtas atlygis už vertimą.
    Taip, šias knygas išversti be galo sudėtinga, o juk Daliai Montvilienei puikiai tai pavyko, net skambėjimas jose išlikęs. Aš taipogi puikiai galiu knygas palygint – tiek originalo kalba, tiek lietuviškus vertimus (tiek Asvejos leistas knygas, tiek Baltųjų gulbių).
    Tad gal nebeleiskim pagaliau taip tyčiotis iš mūsų kalbos, darkyt ją taip, kad nebetektų gėdytis patiems, o ypatingai to daryti tiems žmonėms, kurie nemoka jos išvis.
    Po teisybei, pati, kaip studijavusi lietuvių kalbą, vis nenustoju stebėtis, kaip žmonės nepagarbiai atsiliepia, elgiasi su sava gimtąja kalba, kalba, viena seniausių pasaulyje, o ką čia jau šnekėti apie kalbos grožio matymą, jos nešamų prasmių suvokimą.
    Dar grįžtant prie tėvonijos termino:
    „Tėvonija. Feodalinė paveldima žemės valda ir su ja susijusi feodalinė teisė turėti priklausomų valstiečių.(…)
    Tėvoniją sudarė feodalo žemė ir skirtiniai valstiečių sklypai. Joje dirbo tėvoniškiai: nelaisvoji šeimyna, kaimynai ir įsikeitėliai.“
    Skaitykite daugiau: http://www.istorikas.lt/savokos/t/tevonija/#ixzz4z11uBdYc
    Tad ar apie tai kalbama V.Megre knygose? Tokius vaizdinius Anastasija kuria? Tikrai ši prasmė artimiausia?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *