Sukurti forumo atsakymai
-
Įrašai
-
Mindaugai, labai smagu matyti, kad yra iniciatyviu zmoniu！Svajone labai grazi, tik nenustebk, jei is karto nesulauksi aktyvumo tikio, kokio tikejais. Lietuvoj dabar visi labai aprime, neisku kiek aktyviu bendraminciu turime. Bet viskas savo laiku. Jei nepavyks taip greit ikurt gyvenvietes, kaip tikejais-visada gali prisijungti prie jau besikurianciu :）
Kalbėjau su savo tete telefonu. Užsiminiau jam apie kilusius nesutarimus dėl skirtingai suvokiamo giminės sodybos dydžio. Tete iškart pasakė, ko čia nesutart, Anastasijoj parašyta buvo ne mažiau nei vienas hektaras, o iki kiek gi nenurodė. Tad ačiū mano tetei, kad patvirtino mano pajautimą 🙂
Kuo daugiau žemės bus išsaugota ir išmylėta-tuo geriau.Tema man šiai dienai aktuali.. Ačiū, kad daliniesi savo suvokimu. Mano mintys labai sutampa, tik gal galėtum padetalizuot kaip tu įsivaizduoji tą ‘tam tikrą ribą’ draugystės? Nes kol kas man sunku ją pagauti, pamatyti. Atrodo, kad tada lengviau išvis nebendrauti, nei pastoviai klysti.
Kaip tik skaičiau Anastasijoj apie mums labiausiai kenkiančią savybę – puikybę. Jos šaknis dažniausiai ir randam visose mūsų bėdose. Nes vertinam kitus, save, nuvertinam, pervertinam. Gėda išreikšti savo nuomonę, mintis, nes ką pagalvos kiti, kaip atrodys. Todėl ir nebėra vietos nei atvirumui, nei laisvei, todėl ir vaizdiniu pastoviai iškreipiam. Net ir dabar rašydama galvoju, ar teisingai būsiu suprasta, o gal išvis neverta rašyti, nes ką aš jau čia pasakysiu tokio, ko kiti nežino.
Puikybė neleidžia paklausti. Žinai, gal aš ne taip supratau, gal gali paaiškint, ar patikslint? Puikybė vietoj to pasiūlo įsižeisti ir atsiriboti, atstumti ar net pastumti kitą žodžiais ar veiksmais. Ir čia niekas kitas nepadės, tik darbas su savim. Atsisuki ir žiūri, kodėl AŠ bijau/pykstu/skaudinuos. Tik taip ir gali augint save, mažint puikybę ir mokytis mylėti. Kai myli- nevertini. O kai nevertini, tai ir laisvai bendrauti gali. Tai mano viena iš svajonių-pamilt visus žmones. Priimt juos tokius, kokie yra, jaust dėkingumą.
Manau, kad čia ir yra raktas į bendruomenės tvirtumą, sutarimą, augimą ir kitų auginimą 🙂 Ne draugauti stengtis, o tiesiog pamilti vieni kitus.