Susitikimas praėjo, kaip mums atrodė, draugiškai. Išgirdome įdomios informacijos apie tai, kas ir kaip vyksta Rusijoje.
Sužinojome, kad šiuo metu Lietuvoje nėra oficialių Skambančių kedrų produkcijos atstovų. (Gal kas susidomėtumėte?)
Sužinojome daug detalių knygų vertimų bei leidybos klausimu. Kaip bebūtų liūdna, panašu, kad šiame reikale visi „žygdarbiai“ nuveikti ne kieno kito, o savų Lietuvos anastasijiečių.
Trumpai apie visą šią istoriją iš N. Erkelenz lūpų.
„Asvejos“ leidykla į teismą buvo paduota paties V.Megre, kaip autoriaus, kadangi jo knygas ne vienerius metus „Asveja“ leido nepasirašiusi sutarties ir nemokėdama už tai autoriui. Pasak Natalijos, su leidyklos savininku kalbėjosi, kad viską išspręsti gražiuoju. Pasiūlė jam atsiprašyti bei sumokėti atitinkamą sumą. Jis atsiprašė, bet pinigų taip ir nesumokėjo, tad tenka spręsti teisminiu būdu.
Kaip knygos leidyba atsidūrė Natalijos rankose? Ogi senai, kai dar veikė klubai, atsirado grupelė entuziastų, kurie nukeliavę pas Nataliją, ėmė prašyti jos finansinės paramos ir dalyvauti naujame V.Megre knygų leidime, nes dabartinis „Asvejos“ knygų vertimas esą blogas. Ji tuo metu atsisakiusi (tuomet, jos nuostabai, visi iniciatoriai išgaravo), bet taip ir likusi įsitikinusi, kad vertimas išties blogas ir, susiklosčius palankioms aplinkybėms, ėmusis šio klausimo.
Sužinojome ir tai, kad dar prieš dvejus metus ji tikslingai važiavusi į rengiamą Žemės šventę, kad ten susitikti su „iniciatyviais“ žmonėmis su pasiūlymu pasikalbėti, išsiaiškinti situaciją. Tačiau išgirdusi tik atsakymą: „Kam lįsti į negatyvą?“ Jei tai tiesa, deja, praradome dvejus metus.
Visaip bandėme Natalijai paaiškinti, kodėl lietuviams priimtinesnis vertimas „giminės sodyba“. Nuoširdžiai prašėme grąžinti visų knygų esminę „giminės“ (rod) sąvoką, kurios nebelieka naujo vertimo knygose. Ji mums pasiūlė kalbėti tiesiogiai su dabartiniu vertėju. Tai būtų kažkur sausio mėnesį, kai tik jis užbaigs ketvirtos knygos vertimą.
Paaiškėjo, kad tai jau kitas vertėjas, nes, kaip supratome, iš Polinos buvo sulaukta priekaištų dėl Anastos blogo vertimo. Taigi, mūsų siųsti laiškai nenuėjo perniek, tik, deja, nebuvo atkreipta dėmesio į raktinių žodžių pakeitimo svarbą.
Dėl Stalino knygos. Taip pat niekaip nepavyko paaiškinti, kodėl lietuviams šis veikėjas kelia nemalonius jausmus. Išsiaiškinom tik tiek, kad nusitaikyta buvo būtent į V.Megre knygas, nes knyga apie Staliną išleista prieš dvejus metus ir niekas jos nekabino. O dėl V.Megre knygų vienas politikas iškart pasakęs, kad greičiausiai nebus leista jų platinti, kadangi jos nukreiptos prieš globalizmą.
Natalija pasiūlė balsavimo idėją, kad žmonės balsuotų, kas už giminės sodybą, o kas už tėvoniją. Mums tai pasirodė priimtina.
Atrodė, pokalbis vyko sklandžiai ir išties pavyko rasti bendrą kalbą, sutarimą. Deja, šiandien (ketvirtadienį) Ingrida sulaukė pikto N.Erkelenz skambučio, kad ji nieko nekeisianti ir toliau neverta šiuo klausimu bendrauti. Sutiksianti tik, jeigu jau taip norit, už 4 tūkstančius eurų pakeisti „Tėvonijos knyga“ viršelio pavadinimą (?!). Dėl balsavimo pasakė pajuokavusi. Nesupratome, ar jos toks būdas, ar strategija, ar kažkas „pakonsultavo“. Kiek tuomet išvis galima tikėti jos žodžiais?
Nežinia, kiek yra suprantančių, dėl ko išvis čia vargti, – tebūnie tėvonija. O kokį vaizdinį šis žodis neša? Pagalvokim apie ateitį, pvz., kaip įtikinsit politikus priimti tėvonijos įstatymą? O kaip skamba Tėvonijos partija? Tėvonijos knyga?
Ir kokie tolesni mūs žingsniai?
Mielieji, nebeleiskime vieni sau patys nuspręsti už visus bendraminčius, už visą Lietuvą, kaip buvo jau įprasta, – jau turim pasekmes. Pagalvokim, labai prašom, drauge, pasitarkim.
Lieka išeitis vėl tiesiogiai kreiptis į V.Megre, Poliną ir Niną. Gal kas nors turite pažįstamų filologų, kurie galėtų parašyti žodžio „rodovoje pomestje“ vertimo ekspertizę? Galbūt išties verta balsuoti?
Labai laukiame jūsų pasiūlymų.