Sveiki visi buvusieji ir nebuvusieji lapkričio 20 d. susitikime,
susitikimas buvo labai įdomus, nes pirmą kartą istorijoje visi susirinkimo dalyviai priėjo bendros nuomonės. Dalyvavo 21 suaugęs ir vaikai. Kokia bendra nuomonė sakyti negaliu, nes pasakiau vienam žmogui nebuvusiam ir nesuprato. Nebuvęs – nesuprasi. Mums dabar reikia pamąstyti kaip tą bendrą idėją paaiškinti kitiems žmonėms. Juk jei mums, buvusiems tik susirinkusiems būtų pradžioje kas nors pasakęs tą bendrą idėją, tai mes irgi nebūtume supratę. Reikėjo pusdienio draugiškai pasišnekėti ir tik tada iškristalizavom tarp visų savo skirtingumų kai ką bendro, kuris mus vienyja.
Be šios „mistinės” idėjos dar daug ko nusprendėm. Surašysiu ką prisimenu, o kiti tegul papildo.
Nuspręsta vėl Krūnuose rinktis gruodžio 11 d. ir ruoštis ekogyvenviečių ir giminės sodybų suvažiavimui, kuris vyks maždaug sausio 14 d.
Nuspręsta dalyvauti gruodžio 3 d. Melkyje steigiamajame ekobendruomenių suvažiavime. Kas galit, sudalyvaukite. Nors bendros nuomonės dėl steigimo ir jungimosi į tinklus neiškristalizavome, pasiūlyti nieko neturime, bet galime sudalyvauti ir stiprinti ryšį tarp gyvenviečių.
Nuspręsta stiprinti gyvenviečių tarpusavio ryšį, skatinti gyvenvietes bendrauti tarpusavyje daugiau. Siūloma vėl turėti gyvenviečių atstovus, kurie rinksis dažniau ir nešios informaciją tarp gyvenviečių.
Pradžiai informaciją nešioti apsiėmė Edmundas iš Braziūkų krašto konglomerato, tad nenustebkite, jei jis jums paskambins ir pasišnekės. Edmundas rinks informaciją apie mūsų gaminamus produktus ir galimybes priimti turistus. Taip pat informuos apie ieškomą verslininką-vadybininką, kuris apjungtų visus mus gaminančius ir išvežtų mūsų prekes į užsienį, o iš užsienio atvežtų ekoturistų. Taip pat informuos apie artėjantį ekogyvenviečių suvažiavimą sausio mėnesį. Ieškome patalpų maždaug centre Lietuvos, kurios patogiai talpintų šimtą ar du šimtus žmonių.
Susitikimo pabaigoje susiskirstėme į tris darbines grupeles. Visų grupelių atstovai žada parašyti ką nutarė grupelėse.
Gruodžio 11 d. susitikimui nutarta parengti tikslią programą ir griežtai jos laikytis.
Vieni mano, kad jau pribrendome turėti savo vadybininką-verslininką, kiti mano, kad dar ne. Vieni net galbūt bandys paleisti bandomąjį variantą, t.y. suras vadybininką ir dirbs su pora ekogyenviečių ir jei pasiteisins, tai siūlys kitoms gyvenvietėms prisijungti. Kita vertus, vadybininką beveik radome. Dabar reikia suformuoti mažą bet labai stiprią grupelę, kuri dirbs su vadybininku ir pasakys ko mes, ekogyventojai, norime iš vadybininko, kaip save pozicionuojame, kuo mūsų prekės ir paslaugos yra geresnės už įprastas.
Kai kam vadybininko nereikia, kai kam reikia. Naudosis tik tie, kam reikia. Vadybininko turėjimo idėja yra tokia, kad ekogyventojai nevažiuotų į darbą mieste ar užsienyje, o pakeistų tai į darbą sodyboje.
Daugelis išreiškė svajonę, kad išvis nereikėtų dirbti, o tik mainytumėmės prekėmis tarp gyvenviečių ir gyvenviečių viduje. Aš manau, kad iki to dar tolimas kelias. Pirma reikėtų žengti žingsnį nuo darbų miestuose, prie darbų sodybose, o jau po to, kai pragyvensim iš savo sodybų, tada jau turėsime ir kuo mainytis.
Pradžiai tiek. Stalas buvo puikus. Raimundo troškinys, Ramunės cukinijos, šeimininkės kugelis, vienyjantis obuolių pyragas buvo puikūs…
taigi, naujienos tokios, kad iniciatyvinė grupė renkasi lapkričio 20 d. Krūnuose nuo 10 valandos iki vakaro. Giedre ir Šarūnas parašys kur tiksliai atvykti ir duos savo telefoną potencialiai nerasiantiems kelio. 🙂 Dalyvauja visi kas nori.
Susitikimo metu, aš manau, svarbiausia mūsų gyvenviečių tinklui nusistatyti judėjimo kryptis. Elementarus klausimas: „Ką darysime?” Ir kai jau sukursime šią mūsų tinklo klestėjimo viziją, tada ir žiūrėsime ar vizijos įgyvendinimui reikia registruoti mūsų judėjimą, ar reikia stoti į GEN ir BEN ar kitas tarptautines organizacijas.
Taip pat reikėtų sudalyvauti gruodžio 3 d. Melkio kaime nuo 12 val. kur kartu su Irma Šoriene iš Kalnuotės gyvenvietės bus galima spręsti ekobendruomenių asociacijos steigimo klausimus.
Nei Irma, nei kas kitas taip gerai kaip ji išmananti ekobendruomenių asociacijos steigimo tematiką negali sudalyvauti mūsų lapkričio 20 dienos susitikime, tad jei norėsime reikės ją pagauti minėtuose renginiuose lapkričio 25-27 ir gruodžio 3.
Nesvarbu ar lapkričio 20 d. nuspręstume registruotis ar ne, vis tiek visi esate kviečiami į visus čia suminėtus renginius. Be to, mūsų laukia dar didysis septintasis ekogyvenviečių metinis suvažiavimas, kurio data dar nenustatyta ir kuriam dar reikia pasiruošti. Tad atvykite lapkričio 20 d. į Krūnus ir prisijunkite ne tik prie ekogyvenviečių ir giminės sodybų gyvenviečių vizijos formavimo, bet ir prie suvažiavimo rengimo.
Kol kas tiek, liko dešimt dienų, iki tol galim susirašinėti emailais ir jau dabar išsakyti savo mintis ir pradėti formuoti gyvenviečių tinklo viziją.
Norėdami, kad jūsų laišką matytų visi grupės nariai, tiesiog siųskite jį adresu [email protected]. Jei jūs ar jūsų draugai nesate prisijungę prie šios grupės, tai būtinai prisijunkite patys arba rašykite man ir aš jus prijungsiu.
Savaitgaliais Druskininkų turgavietėje apsilankę druskininkiečiai ir kurorto svečiai, ko gero, negali nepastebėti originalios iškabos „Padusinis. Gamtinė žemdirbystė“ ir daugumai lietuvaičių dar nepažįstamomis daržovėmis bei salotomis prekiaujančios jaunos ūkininkės Vaidos Tulabaitės. Kardinaliai pakeitusi savo gyvenimą, jauna moteris sako dabar atradusi savo širdžiai mielą veiklą. „Svarbiausia daryti tai, kas tau patinka, nuo ko nepavargsti, o pailsi. Nuo savo veiklos aš nepavargstu, ji mane pakrauna“, – sako kol kas 15-os arų plotuose ūkininkaujanti Vaida, gamtinės žemdirbystės pradininkė Druskininkų krašte, su kuria šįkart kalbėjomės apie netradicinį ūkininkavimą, meilę gamtai ir Druskininkų kraštui.
– Kuo jauną moterį patraukė ūkininkavimas? Iš kur ta meilė gamtai?
– Kiek prisimenu, trauka žemdirbystei prasidėjo dar pradinėje mokykloje. Kartą, radusi gražų žolių kupstelį, jį išsikasiau ir nutariau auginti. Žinoma, paslapčia nuo mamos – kad neišravėtų. Pasisekė – prigijo, subujojo!
O gamta supo visada. Su tėvais teko gyventi įvairiuose kaimuose – jie dirbo kolūkiuose. Didžiąją dalį vaikystė praleidau prie Dusios ežero pas močiutę, unikalios gamtos apsupty.
Maudytis link ežero eidavau pro pelkę – dar dabar, regis, jaučiu tą karštą vasaros dieną garuojančios pelkės kvapą. Be to, aplinkui būdavo tiek augaliukų – gėlyčių, žolelių! Manau, kur augi, kuo gyveni, visa tai tarsi sugeri ir be to neįsivaizduoji savo gyvenimo – meilė gamtai gimė natūraliai.
Žinoma, buvo pertrauka, kai augalų mano gyvenime nebuvo – mokiausi, domėjausi žvejyba, dirbau su žūkle susijusį darbą. Bet dabar vėl grįžau prie ištakų.
– Kur teko studijuoti? Ar studijos buvo susijusios su dabartine veikla?
– Vilniaus Gedimino technikos universitete Statybos fakultete baigiau Nekilnojamo turto vertinimo vadybos studijas. Nedirbau nei vienos dienos pagal specialybę. Tiesa, įgytos žinios pravertė, kai Liepiškių kaime, šalia Ricielių, statėmės namą. Pati projektavau! Kiekvieną centimetrą apskaičiavau, ir viskas šauniai gavosi.
Esu įsitikinusi, kad aukštasis mokslas tikrai gyvenime praverčia, nes plečia akiratį, suteikia žinių, kurios visada reikalingos.
Iki šiol dirbau įvairiausius darbus, teko paragauti ir žurnalistės duonos, pavažinėjau po įvairius Lietuvos miestus. Susipažinusi su būsimu vyru išvykau padirbėti į Norvegiją, ten siūlėme įvairias savo paslaugas. Ir namų tvarkytoja teko padirbti – labai norėjau pamėginti, žinoti, ką tai reiškia. Pabandžiusi supratau, kad tai – ne man. Grįžau į Lietuvą.
Beje, jau seniai norėjau gyventi kaime. Tik reikėjo įkalbinėti ir savo vyrą, miestietį, gimusį ir užaugusį Šiauliuose.
– Dirbant, teko gerokai išmaišyti visą Lietuvą, tačiau apsigyventi nutarėte būtent Druskininkų krašte, įsikūrėte Liepiškiuose. Kodėl?
– Druskininkuose su tėvais apsigyvenau, būdama 13 metų. Man čia labai patiko. Tai unikalus miestas, viliojęs dar tada, kai Druskininkuose tik lankydavome gimines. Pavydėdavau, kad jie čia gyvena, o kai patys čionai atsikraustėme, buvau labai laiminga.
Dirbdama žvejybos srityje, apvažiavau visą Lietuvą, man niekur nebuvo taip gražu, kaip Druskininkuose. Traukė uogų ir grybų turtingi miškai. Be to, gyventi mažame miestelyje paprasčiau. Skaityti toliau →
Aš svajosiu svajosiu svajosiu
Ir bandysiu mintis sėt tyras;
Aš dainuosiu dainuosiu dainuosiu
Apie meilę ir jos svajones!
Ir tikėsiu, kaip tiki tik vaikas
Išsipildymų naktį šventai,
Kad ateina stebuklų man laikas,
Prieš tikrovę nublanksta sapnai.
Nebandykit manęs įkalbėti
Leistis žemėn ir vaikščiot tvirtai.
Gal geriau pabandykit tikėti:
Rojus – čia, o jame -angelai!
Juk tai mes stebuklus sunaikinam
Ir vaikus mokom būt realiais…
Mažučius kaip save paskandinam,
Svajones jų pakeičiam žaislais…
Saulė čia, tik ją rūkas uždengęs
Mūsų rūpesčių, norų paikų.
Kraupūs debesys priekaištų tvenkias:
Neapsaugom savęs nei kitų…
O tiesa – ji šalia, tik pažvelki,
Žvelk ne proto – širdies akimis!
Jąją meilės šaltiniui atverki,
Nusiprausk gaiviomis vilnimis.
Leiski skausmui nubėgt nugarmėti,
O širdelei – sušilt ir išgyt.
Na ir kaip? Ar bandysi tikėti,
Kad gali ne vien eit – kad gali ir skraidyt?…
(Loreta)
This website uses cookies to improve your experience. We'll assume you're ok with this, but you can opt-out if you wish. Cookie settingsACCEPT
Privacy & Cookies Policy
Privacy Overview
This website uses cookies to improve your experience while you navigate through the website. Out of these cookies, the cookies that are categorized as necessary are stored on your browser as they are as essential for the working of basic functionalities of the website. We also use third-party cookies that help us analyze and understand how you use this website. These cookies will be stored in your browser only with your consent. You also have the option to opt-out of these cookies. But opting out of some of these cookies may have an effect on your browsing experience.
Necessary cookies are absolutely essential for the website to function properly. This category only includes cookies that ensures basic functionalities and security features of the website. These cookies do not store any personal information.