Sveiki visi buvusieji ir nebuvusieji lapkričio 20 d. susitikime,
susitikimas buvo labai įdomus, nes pirmą kartą istorijoje visi susirinkimo dalyviai priėjo bendros nuomonės. Dalyvavo 21 suaugęs ir vaikai. Kokia bendra nuomonė sakyti negaliu, nes pasakiau vienam žmogui nebuvusiam ir nesuprato. Nebuvęs – nesuprasi. Mums dabar reikia pamąstyti kaip tą bendrą idėją paaiškinti kitiems žmonėms. Juk jei mums, buvusiems tik susirinkusiems būtų pradžioje kas nors pasakęs tą bendrą idėją, tai mes irgi nebūtume supratę. Reikėjo pusdienio draugiškai pasišnekėti ir tik tada iškristalizavom tarp visų savo skirtingumų kai ką bendro, kuris mus vienyja.
Be šios „mistinės“ idėjos dar daug ko nusprendėm. Surašysiu ką prisimenu, o kiti tegul papildo.
Nuspręsta vėl Krūnuose rinktis gruodžio 11 d. ir ruoštis ekogyvenviečių ir giminės sodybų suvažiavimui, kuris vyks maždaug sausio 14 d.
Nuspręsta dalyvauti gruodžio 3 d. Melkyje steigiamajame ekobendruomenių suvažiavime. Kas galit, sudalyvaukite. Nors bendros nuomonės dėl steigimo ir jungimosi į tinklus neiškristalizavome, pasiūlyti nieko neturime, bet galime sudalyvauti ir stiprinti ryšį tarp gyvenviečių.
Nuspręsta stiprinti gyvenviečių tarpusavio ryšį, skatinti gyvenvietes bendrauti tarpusavyje daugiau. Siūloma vėl turėti gyvenviečių atstovus, kurie rinksis dažniau ir nešios informaciją tarp gyvenviečių.
Pradžiai informaciją nešioti apsiėmė Edmundas iš Braziūkų krašto konglomerato, tad nenustebkite, jei jis jums paskambins ir pasišnekės. Edmundas rinks informaciją apie mūsų gaminamus produktus ir galimybes priimti turistus. Taip pat informuos apie ieškomą verslininką-vadybininką, kuris apjungtų visus mus gaminančius ir išvežtų mūsų prekes į užsienį, o iš užsienio atvežtų ekoturistų. Taip pat informuos apie artėjantį ekogyvenviečių suvažiavimą sausio mėnesį. Ieškome patalpų maždaug centre Lietuvos, kurios patogiai talpintų šimtą ar du šimtus žmonių.
Susitikimo pabaigoje susiskirstėme į tris darbines grupeles. Visų grupelių atstovai žada parašyti ką nutarė grupelėse.
Gruodžio 11 d. susitikimui nutarta parengti tikslią programą ir griežtai jos laikytis.
Vieni mano, kad jau pribrendome turėti savo vadybininką-verslininką, kiti mano, kad dar ne. Vieni net galbūt bandys paleisti bandomąjį variantą, t.y. suras vadybininką ir dirbs su pora ekogyenviečių ir jei pasiteisins, tai siūlys kitoms gyvenvietėms prisijungti. Kita vertus, vadybininką beveik radome. Dabar reikia suformuoti mažą bet labai stiprią grupelę, kuri dirbs su vadybininku ir pasakys ko mes, ekogyventojai, norime iš vadybininko, kaip save pozicionuojame, kuo mūsų prekės ir paslaugos yra geresnės už įprastas.
Kai kam vadybininko nereikia, kai kam reikia. Naudosis tik tie, kam reikia. Vadybininko turėjimo idėja yra tokia, kad ekogyventojai nevažiuotų į darbą mieste ar užsienyje, o pakeistų tai į darbą sodyboje.
Daugelis išreiškė svajonę, kad išvis nereikėtų dirbti, o tik mainytumėmės prekėmis tarp gyvenviečių ir gyvenviečių viduje. Aš manau, kad iki to dar tolimas kelias. Pirma reikėtų žengti žingsnį nuo darbų miestuose, prie darbų sodybose, o jau po to, kai pragyvensim iš savo sodybų, tada jau turėsime ir kuo mainytis.
Pradžiai tiek. Stalas buvo puikus. Raimundo troškinys, Ramunės cukinijos, šeimininkės kugelis, vienyjantis obuolių pyragas buvo puikūs…

Laimingai

Laimis Žmuida

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.