Skambantys Kedrai

Nors paruošėme ir išsiuntėme bendrą laišką, kviečiame visus, kam svarbus V.Megre knygų lietuviškame vertime giminės sodybos termino išsaugojimas, siųsti laiškus ir asmeniškai nuo savęs, išsakant ir savo nuomonę šiuo klausimu, skirtus Ninai Megre bei Vladimirui Megre šiuo elektroniniu paštu [email protected]

Čia pateikiame SIUNTIMUI paruoštą rusišką laiško variantą: Письмо читателя

Laišką pasirašykite vardu ir pavarde, arba tik vardu, kaip jums patogiau (rusiškomis ar lietuviškomis raidėmis).

Nesuprantantiems rusiškai, pridedame ir šio laiško analogą lietuvių kalba, kad žinotumėte, kas tame laiške surašyta: Skaitytojo laiškas Ninai Megre bei V.N.Megre

Džiaugsimės, jei jis atlieps jūsiškas mintis ir galėsite juo pasinaudoti.

Reikalinga kiekvieno jūsų pagalba, aktyvumas. Labai prašom siųsti laišką patiems, pakalbinti draugus, bendraminčius. Šitaip kiekvienas turit galimybę tiesiogiai prisidėti prie virsmo, susijusio su V.Megre knygomis Lietuvoje, prie būsimo vaizdinio sklaidos, koks jis bus ir kaip toliau vystysis Lietuvoje.

Už vertimą bei bendradarbiavimą ruošiant ir verčiant šį laišką dėkojame Irinai.

Ninai Megre išsiuntėme laišką dėl esminių knygose naudojamų žodžių derinių vertimo, tikimės, kad jis pasieks ir patį autorių V.Megre.

Prie laiško pridėjome ir Lietuvių Kalbos Institute užsakytos ir paruoštos žodžių derinių giminės sodyba ir tėvonija atitikimo rusiškam родовое поместье ekspertizės vertimą, taip pat ir tėvonijos sąvokos vertimus iš žodynų bei Vikipedijos.

Teko stipriai skubėti, nes sausio mėnesį, pasak N. Erkelenz, ketvirta knyga jau bus paruošta spausdinimui.

Dėkojame visiems balsavusiems – akivaizdūs procentai kalba už save. O štai mūsų vertėjos (studijavusios rusų filologiją), žmogaus iš šalies, komentaras: „Jeigu įdomi mano kaip filologės nuomonė, aišku tikslesnis vertimas būtų giminės sodyba.“

Prisegtuose dokumentuose galite perskaityti patį laišką bei LKI atliktą kalbinę ekspertizę.

Laiškas Ninai Megre ir Vladimirui Nikolajevičiui Megre

Ekspertizė E-17-25

Praėjusią savaitę iniciatyvių žmonių seime buvo organizuotas susitikimas su seimo nariais bei žemės ūkio ministru, kad pristatyti esamą situaciją savo užaugintų ir surinktų sėklų mainų klausimu bei pasiūlyti augalų sėklininkystės įstatymo pakeitimo projektą. Susitikime dalyvavome ir mudu su Edmundu.

Seime buvome sutikti geranoriškai. Seimo nariai bei žemės ūkio ministras po posėdžio (tam paskirdami savo pietų pertrauką) atskubėjo susitikti ir išklausyti iniciatyvinės grupės.

Nors manyta, kad pagal Lietuvos įstatymus dabar žmonės negali mainytis savomis sėklomis, susitikimo metu sužinojome, kad išties šis įstatymas (pagal jo išaiškinimą) netaikomas mėgėjiškiems mainams (kai nėra komercinio aspekto), tačiau iniciatoriai pasiūlė aiškiai apibrėžti, kad tai yra leidžiama.

Pritarimo sulaukėme beveik iškarto, vos tik įvardijus problemą. Tad toliau sekė situacijos įstatymo klausimu bei tolimesnių žingsnių aptarimas.

Kaip vieno pradinių žingsnių įvardijimas, iniciatyvinei grupei žemės ūkio ministro buvo patarta įkurti asociaciją tolimesniems bendradarbiavimo tikslams.

Sutarta dėl tolimesnių posėdžių rengiant projektą, derinant nuostatas. Žinoma, procesas ne toks greitas, bet seimo narių preliminariu numatymu, tikėtina, kad šis projektas seimo svarstymui bus pateiktas jau pavasario sesijos metu.

Kilusios mintys

Įsiklausydama į šios temos detales mąsčiau sau apie Giminės sodybų įstatymą Lietuvai.

Yra žmonės, kurie vienoje ar kitoje srityje daugiau įsigilinę, išmano. Dabar jėgos labiau telkiamos į esančius įstatymus, jų keitimą, darymą palankesniais, bet visumoj tai tas pats sistemos spragų lopymas. O jei sutelktume jėgas ir bendrai padirbėtume Giminės sodybų įstatymo klausimu? Koks mūsų bendras žinių bagažas būtų!

Taigi dalyvavimas šiame susitikime dovanojo man mintį apie straipsnio apie savo užauginamas ir surenkamas sėklas, jų platinimą, apie sėklų veisles, galimas priskirti tautiniam paveldui (juk be šių sėklų, be iš jų užauginamų produktų netgi tautinio paveldo patiekalus pagaminti tampa sudėtinga, – Rimvydas Laužikas: „Senajai kulinarijai reikalingos senos, geros veislės“) įtraukimą į Giminės sodybų įstatymą.

Iš čia išplaukia ir dar vienas galimas Giminės sodybų siekis bei privalumas – senųjų augalų veislių atgaivinimas ir išsaugojimas.

Juolab, kad susitikimo metu išgirsta informacija, kad Lietuvoje išsaugotos tėra tik 7 senosios daržovių veislės, dar keletas mūsų senųjų sėklų veislių pavyzdžių, dar prieškarinių laikų, saugomi Sankt Peterburge esančiame N.Vavilovo augalininkystės institute, leido aiškiai suprasti, kad darbuotis yra kame.