Praėjusią savaitę iniciatyvių žmonių seime buvo organizuotas susitikimas su seimo nariais bei žemės ūkio ministru, kad pristatyti esamą situaciją savo užaugintų ir surinktų sėklų mainų klausimu bei pasiūlyti augalų sėklininkystės įstatymo pakeitimo projektą. Susitikime dalyvavome ir mudu su Edmundu.

Seime buvome sutikti geranoriškai. Seimo nariai bei žemės ūkio ministras po posėdžio (tam paskirdami savo pietų pertrauką) atskubėjo susitikti ir išklausyti iniciatyvinės grupės.

Nors manyta, kad pagal Lietuvos įstatymus dabar žmonės negali mainytis savomis sėklomis, susitikimo metu sužinojome, kad išties šis įstatymas (pagal jo išaiškinimą) netaikomas mėgėjiškiems mainams (kai nėra komercinio aspekto), tačiau iniciatoriai pasiūlė aiškiai apibrėžti, kad tai yra leidžiama.

Pritarimo sulaukėme beveik iškarto, vos tik įvardijus problemą. Tad toliau sekė situacijos įstatymo klausimu bei tolimesnių žingsnių aptarimas.

Kaip vieno pradinių žingsnių įvardijimas, iniciatyvinei grupei žemės ūkio ministro buvo patarta įkurti asociaciją tolimesniems bendradarbiavimo tikslams.

Sutarta dėl tolimesnių posėdžių rengiant projektą, derinant nuostatas. Žinoma, procesas ne toks greitas, bet seimo narių preliminariu numatymu, tikėtina, kad šis projektas seimo svarstymui bus pateiktas jau pavasario sesijos metu.

 

Kilusios mintys

Įsiklausydama į šios temos detales mąsčiau sau apie Giminės sodybų įstatymą Lietuvai.

Yra žmonės, kurie vienoje ar kitoje srityje daugiau įsigilinę, išmano. Dabar jėgos labiau telkiamos į esančius įstatymus, jų keitimą, darymą palankesniais, bet visumoj tai tas pats sistemos spragų lopymas. O jei sutelktume jėgas ir bendrai padirbėtume Giminės sodybų įstatymo klausimu? Koks mūsų bendras žinių bagažas būtų!

Taigi dalyvavimas šiame susitikime dovanojo man mintį apie straipsnio apie savo užauginamas ir surenkamas sėklas, jų platinimą, apie sėklų veisles, galimas priskirti tautiniam paveldui (juk be šių sėklų, be iš jų užauginamų produktų netgi tautinio paveldo patiekalus pagaminti tampa sudėtinga, – Rimvydas Laužikas: „Senajai kulinarijai reikalingos senos, geros veislės“) įtraukimą į Giminės sodybų įstatymą.

Iš čia išplaukia ir dar vienas galimas Giminės sodybų siekis bei privalumas – senųjų augalų veislių atgaivinimas ir išsaugojimas.

Juolab, kad susitikimo metu išgirsta informacija, kad Lietuvoje išsaugotos tėra tik 7 senosios daržovių veislės, dar keletas mūsų senųjų sėklų veislių pavyzdžių, dar prieškarinių laikų, saugomi Sankt Peterburge esančiame N.Vavilovo augalininkystės institute, leido aiškiai suprasti, kad darbuotis yra kame.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *