Pradžia Forumai Giminės sodybų kūrimas Skaudi tema. Skyrybos giminės sodybose.

Žymos: ,

Šioje temoje yra 2 atsakymai, 3 dalyviai, ją paskutinį kartą atnaujino  Sandra Paneveziete prieš 1 mėn..

Rodomi 3 įrašai - nuo 1 iki 3 (viso: 3)
  • Autorius
    Įrašai
  • #839

    Donata
    Keymaster

    Anastasijos pasiūlyta giminės sodybų idėja kaip būdas susigrąžinti Meilę į šeimas, tačiau stebima patirtis tiek Rusijoje, tiek ir Lietuvoje, rodo, kad ir kuriant giminės sodybas šeimos skiriasi…
    Taip nutiko ir man. Praėjus bene trejiems metams nuo mūsų giminės sodybos kūrimo pradžios (pastačius namo karkasą, uždengus stogą, sukišus šiaudų sienas), vyras išėjo iš šeimos.
    Praėjo jau dveji metai ir visą tą laiką vis mąstau, man tai labai svarbu suvokt, kas tokio nutinka, kad ir kuriant giminės sodybą, Meilės erdvę šeimos byra.
    Ar Meilės pritrūko mumyse? Ar mylėjome išvis? Ar tai buvo kūryba? Kūryba su polėkiu, su džiugesiu širdy? O gal gyvenome saviapgaulėj, – kokie mylintys esam, sukursim Meilės erdvę mes? Nejaučiau, išties, net, atrodytų, elementaraus dėkingumo vyrui, kuris visa ką, ką kūrė, kūrė man… Ką jau ten bekalbėti apie džiugesį visame tame ar tą tikrąją besąlyginę, priimančią bei šildančią Meilę, Meilę – Laisvę – tai, ką dovanojo mūsų Tėvas mums. Nė nepažinus jos maliausi vis susireikšminime savame, kokia aš svarbi, kaip viskas vis ne taip, o tai, ką ir kiek turėjau, nevertinau, nebranginau… Kaip išsiugdyti tokį budrumą, pastabumą, kad pastebėt laiku ir neužsižaist puikybės žaidimuos tuos?
    Prisimenu aš vis ir Anastasijos tartus žodžius apie Meilės prioritetą, bet vis dar įsivardint negaliu, kas tokio tai yra, bet jausmas toks, kad tai labai svarbu suvokti man.
    „– Vadinasi, tu tikrai esi įsitikinusi, kad moterys sugeba keisti pasaulį?
    – Taip, sugeba, Vladimirai, gali neabejoti, taip. O kai pakeis jos savo meilės prioritetą, tai, tobulai sukurtos Dievo, Žemei sugrąžins pradžių pradžios gražumą, pavers ją rojaus sodu žydinčiu, kaip Dievas buvo išsvajojęs. Jos – Dievo kūriniai! Jos – nuostabios dievaitės Žemėj, Dievo sukurtoj!“ V.Megre Pasaulio sukūrimas
    Tad visus, turinčius panašios patirties, kviečiu pamąstyt kartu, kodėl vyksta dalykai tokie. Galbūt drauge pavyks atsakymus atrasti mums.

    #1326

    Ačiū, Donata, už tavo drąsą viešai prabilti apie šią skaudžią ir, deja, daugeliui aktualią temą. Pamačiusi šią temą, pagalvojau, va dabar prasidės diskusijos, žmonės drauge ieškos atsakymų, bet… tyla.
    Nors mano patirtis kita, – su vyru esame jau kartu virš trisdešimt metų ir nebeįsivaizduojame gyvenimo vienas be kito, – visgi matant gyvenvietėse byrančias šeimas, vis pamąstau apie to reiškinio priežastis. Atodo, bendra kūryba kaip tik turėtų suartinti, tai kodėl kartais vyksta atvirkščiai?
    Kiekvieno patirtis, žinoma, išskirtinė, bet galima pastebėti ir kažkokias bendrybes. Pasidalinsiu savo pastabomis. Pasistengsiu kuo trumpiau. Pradėjus kurti giminės sodybą, praėjus pirminei euforijai, šeima susiduria su begale sunkumų. Išryškėja nuomonių, požiūrų skirtumai, prisideda sekinantys fiziniai krūviai, finansiniai sunkumai. Ir ta bendra kūryba dažnai pereina į klausimą, kaip nepalūžti? Gerai, kai šeima drauge jau visko patyrusi ir moka susitvarkyti su trukdžiais, o jaunos šeimos tą patirtį dar tink renka, tai dažnai ir neatlaiko urmu užgriuvusių sunkumų.
    Labai svarbu neįsijausti į darbus, NEPAMIRŠTI GYVENTI. Tai ypač aktualu vyrams, nes jie puola stačia galva. Jų tokia prigimtis – aprūpinti šeimą, tad reikia pinigus uždirbti, dar ir namą pastatyti ir jie save stipriai užspaudžia. Moterys turėtų tą spaudimą sumažinti, bet dažnai jos net nepastebi, kaip bendrą kūrybą paverčia reikalavimais ar lūkesčiais ir spaudimą tik padidina. Moterys kaip tik turėtų vyrus pristabdyti, pasirūpinti jų poilsiu, skaniu maistu ir pan. Nereiktų jų palikti vienų, darbuotis šalia. Jeigu jau prastos sąlygos, tebūnie abiem. Juk tai laikina. Svarbu, kad drauge, o jeigu kartu su vaikais, tai moteris darbų metu jais pasirūpina, kad vyrui netrukdytų. Na, ir pagirti, pasidžiaugti.
    Jeigu vyras yra idėjos nešėjas, patartina jam apsišarvuoti kantrybe ir pasistengti išlaukti, kol moteris pasijus saugi, supras ir pritars, o taip būtinai įvyks, tik kiek vėliau. Teisuolio pozicija – ne pats geriausias pasirinkimas. Reikalavimas, kad moteris privalo sekti vyrui iš paskos, greičiausiai neduos teigiamo rezultato. Labai svarbu nepamiršti skirti laiko šeimai. Abiems prisiminti, kas svarbiausia ir išvis, vardan ko visa tai? Visi tie darbai, ta kūryba? Vardan šeimos, tai ir neprarasti šio prioriteto. Ne tiek svarbu kuo greičiau, kiek – kuo sklandžiau, net, pasakyčiau, KUO LINKSMIAU.

    #1360

    Sandra Paneveziete
    Participant

    Sveiki mielieji,
    Pirmiausiai, Donata, Vaidai-ačiū.
    Tema tikrai skaudi ir gėdinga, gal todėl, ir tyla.
    Mano nuomone, tai vyksta, nes nėra ryšio su Dievu.Nėra konkretaus 1 Dievo, pasirinko tikėjimo ir dvasinės praktikos. Gyvenime reikia daugiau, ne tik „Anastasijos“ ir „tiesiog gyvenimas“..Nes kai būna sudėtingi momentai, tik malda ir Aukščiausiasis-yra ta stipri jėga, tas įkvėpimas, kuris pagalba suteikia suklupusiam žmogui.
    Nedrasu prisipažinti, bet ir aš tūrėjau skaužios patirties.
    Nebuvau ištekėjusi.Buvom „susimetę“.Su tuo vaikinu pradraugavom beveik 2,5 metų.Po truputi tvarkėmes sodybą, beveik pastatėm namą, įsigijome automobilį.Bet šeimos kurti, vaikų susilaukti ir apsivesti nesiskubinome..Maža buvo atleidimo, nuolankumo, patarnavimo.Daugiau galvojom apie save.Bet negalvojome su atsakomybe didesne, kaip skaudiname savo artimuosius.Turėjau nuojautą, kad einu ne savu keliu, bet ignoravau, ir didele kainą už tai sumokėjau.Daug žmonių liko nuvilti, mano tėvai, jo tėvai.. Nebepalaikau su tuo vaikinu jokio ryšio.
    Tačiau linkiu, kad gyvenime eitu teisingu keliu.
    Aš jėgas geriu iš Dievo, iš nuostabios gamtos.Dar kartais paskaitau geras knygas.Aš esu katalikė.Yra nuostabi ramybė, kai kartais būni bažnyčioje, ar mišiose.Bent jau man-tai padeda.

Rodomi 3 įrašai - nuo 1 iki 3 (viso: 3)

Prisijunkite, jei norite atsakyti į šią temą.