- This topic has 10 atsakymų, 5 dalyviai, and was last updated prieš 6 metai 8 mėnesiai by
.
-
Įrašai
-
Sveiki,
Ieškau bendraminčių kurti giminės sodybų gyvenvietę. Gerai būtų netoli Kauno, bet vieta nėra svarbiausias dalykas.
Pagrindiniai kriterijai, mano galva, būtų šie:
1. Plotas nuo 100 iki 150 hektarų.
2. Apsigyvenimas, kai susirinks apie 50 šeimų. Kodėl toks skaičius?
a. Daugiau galvų – daugiau minčių.
b. Daugiau žmonių – lengviau darbai nusidirba. ž
c. Daugiau žmonių – daugiau skirtingų specialibių žmonių, reikalingų gyvenvietei.
d. Daugiau šeimų – daugiau vaikų.
e. Finansinė našta tolygiau pasidalins.
f. Galima ir daugiau apie tai rašyti, tačiau kol kas apsiribosiu tuo ką parašiau.
3. Gyvenvietėje nuo pat pradžių siūlau mokyklą pastatyti. Vienas prioritetinių uždavinių būtų išsiųsti grupelę mokytojų į Šcetinino mokyklą ir mokyklos įkūrimas gyvenvietėje.
4. Kartu planuotume ir kurtume infrastruktūrą. Keliai, elektra ir panašūs dalykai.Esu atviras visiems pasiūlymams ir mintims.
Kol kas tiek. Jei kas nors susidomėjote, parašykite komentaruose savo kontaktus. Sukursiu grupe Facebook’e ar kur kitur kur patys nuspręsime.
Vienas lauke ne karys, tad tikiuosi pradžiai surasti bent vieną bendramintį, o po to jau kur du stos – dvigubai naudos ir ribų mums nebebus. 🙂Mindaugai, labai smagu matyti, kad yra iniciatyviu zmoniu！Svajone labai grazi, tik nenustebk, jei is karto nesulauksi aktyvumo tikio, kokio tikejais. Lietuvoj dabar visi labai aprime, neisku kiek aktyviu bendraminciu turime. Bet viskas savo laiku. Jei nepavyks taip greit ikurt gyvenvietes, kaip tikejais-visada gali prisijungti prie jau besikurianciu :）
Radau skelbimą, kad netoli Tytuvėnų parduodamas 150 hektarų žemės sklypas. Kaina 80 000 eu. Ar būtų norinčiu kartu kurti Giminės sodybų gyvenvietę? Jei atsirastų bent 10 šeimų, kainą kiekvienai būtų po 8 000. Jei daugiau šeimų tai ir finansinė našta mažesnė. Jei norėtumėte kartu kurti ir gyventi giminės sodybų gyvenvietėje parašykite man elektroniniu paštu: [email protected]
Laukiu jūsų laiškų.Sveiki Mindaugai, turiu klausima del gyvenvietes kurimo. Lietuvoje jau yra bent gera desimtis gimines sodybu gyvenvieciu, kurios labai apsidziaugtu naujais gyventojais, kurios jau turi idirbi ir siokia tokia infrastruktura. Ar apvaziavus visas nesuradot, ko trokstat
, ar norit sukurt kazka unikalaus?Sveiki Skirmantai. Atvirai pasakius aš giminės sodybų gyvenviečių nesu apvažiaves. 🙂 Visa mano pažintis su gyvenvietėmis vyko ir vyksta internetinėje erdvėje. Tai ką radau, man kol kas širdyje neapsigyveno. Pagrindiniai dalykai, kurie man nėra priimtini yra du. Pirmas tai gyventojų kiekis. Jei yra dvi ar tris šeimos, kad ir penkios, tai sutikite nėra gyvenvietė. Kiek aš suprantu, tai pagal Anastasijos kuriamas mintis, turėtų būti apie 100 šeimų. Ir man tai atrodo visiškai teisinga. Tada gyvenvietės galimybės yra praktiškai neribotos. Kalbu tiek apie finansus, tiek apie fizinius (savitarpio pagalbos), tiek apie kūrybinės minties aspektus. Man atrodo, kad čia ir yra esminis dalykas, ne be reikalo Anastasija tokius skaičius paminėjo. Kai šalia gyvenas šimtas šeimų skleidžiančios meilės jausmą, tai ta vietą tampa iš tiesų stebuklinga. Antras dalykas, kuris man asmeniškai nepatinka, tai dalis gyvenviečių siūlo kurtis bandomajam laikotarpiui. Turi kažkiek laiko gyventi ir kurtis savo hektare, kuris dar net nėra tavo. Kažkaip man nelabai suprantama, kaip aš galiu kurti meilės erdvę, erdvėje, kur man net nepriklauso. 🙂 Kitas reikalavimas yra įsikurti/apsigyventi per metus ar kažkokį kitą laiko tarpą. Šitoje vietoje man taip pat nesuprantamas laiko apribojimas. Gal aš iš vis nenoriu namo statyti, gal aš noriu tiesiog sukurti meilės erdvę savo šeimai. Sėti augalus iš sėklų ir augti kartu su savo pasėtais augalais. Gal aš dabar neturiu galimybės apsigyventi gyvenvietėje, dėl kažkokių priežasčių, bet meilės erdvę kurti noriu jau dabar, o ne tada kada turėsiu galimybę savo erdvėje nuolatos apsigyventi. Pvz. išėjęs į pensija noriu apsigyventi savo, iki tol sukurtoje meilės erdvėje, kurioje augalai, kurius būsiu pasėjęs prieš daugelį metų, jau bus paaugę. Va tokie mano pamastymai. 🙂
Labai džiaugiuosi, kad vėl pajudėjo giminės sodybų gyvenviečių tema. Man norėtūsi, kad tokių gyvenviečių Lietuvoje kurtūsi kuo daugiau. Suprantama, kad žymiai lengviau kurtis jau esančioje ar net atskirai ir tik nedaugelis geba ryžtis tokiam žingsniui – kurti gyvenvietę. Todėl, džiaugiuosi, Mindaugai, tavo užmojais ir visa širdimi palaikau. Linkiu tau sėkmės, jėgų ir kuo greičiau surasti ne tik bendraminčių, bet bent vieną bendražygį, nes tikrai, iš patirties žinau, kad atsiradus bent vienam žmogui šalia, galima padaryti labai daug.
Dėkoju jums, Ingrida, už palaikymą. Manau jūs visiškai teisi. Kur du stos, ten tvirčiausio mūro sienos grius. 🙂 Tik šiuo atveju tas sienas reikės statyti. 🙂
P.S. Bendražygių vis dar laukiu. 🙂
Na, gal statyti ką kitą – ne sienas :)), bet supratau, ką turėjai omenyje.
Tavo aprašyme man kiek užkliuvo mintis, kad gyvenvietėje apsigyventi neaišku kada, kad ir išėjus į pensiją. Jeigu taip galvotų dauguma besikuriančių, tai gyvenvietė stovėtų tuščia, t.y. sodai augtų, bet be žmonių. Tai panašiau į vasarnamius ar kolektyvinius sodus. Tokiu atveju, tos šeimos, kurios visgi nuspręstų gyventi nuolat, liktų kaip ant ledo, kas, mano nuomone, nesąžininga jų atžvilgiu – kūrėsi gyvenvietėje, o liko vieni. Kai nedaug žmonių, tai nelieka poreikio mokyklai ar kitai bendrai veiklai, tuomet tai jau ne gyvenvietė. Todėl ir yra noras ar susitarimas (ne reikalavimas), kad žmonės kurtūsi kuo greičiau ir gyventų nuolat. Manau, tiems, kurie iš tiesų apsisprendę, tai savaime suprantama, o galvojantiems, kad gal kada nors, gal geriau palaukti, kol atsiras aiškus sprendimas.Auginsime gyvatvores. 🙂 Apie pensija vienas iš galimų variantų. Medžiai ilgai auga. 🙂 Gal tiesiog žmogus neturi galimybės (pvz. finansinės) pasistatyti namo, bet nori jau dabar pradėti kurti meilės erdvę savo šeimai. Sėti medžius iš sėklų ar daigus sodinti. Jei gyvenvietėje bus vienas kitas sklypas be namo ir nuolatos negyvenamas, tai nieko manau nenutiks. Gal tik prasčiau tada, jei gyvenvietėje kuriasi pvz. penkios šeimos ir trys šeimos negyvena savo hektaruose. Todėl aš ir manau, kad labai svarbu kurtis kuo didesniam skaičiui gyventojų. Šiaip ar taip meilės erdvė bus kuriama ir tik laiko klausimas, kada šeimos įsikurs savo erdvėse nuolatiniam gyvenimui. Manau geriau kurti, negu nekurti ir nesvarbu kada savo erdvėje žmogus apsigyvens. Svarbiausia, kad jis kuria rojaus kampelį savo žemėje. 🙂
Sveiki, Mindaugai,
Kaip sekasi rinkti bendraminčius? Galbūt jau yra ir koks nors realiai nusižiūrėtas plotas? Idėjai dėl įsikūrimo „terminų” labai pritariu – ne visi turi vienodus finansinius pajėgumus imti ir iš karto viską pasidaryti. Mano mintis dėl pačios pradžių pradžios yra miškelis, sodelis ir botanikos sodas su mobilia pašiūre.:)
- Prisijunkite, jei norite atsakyti į šią temą.