Pildantis ir užpildantis, įtraukiantis ir įsupantis, švelnus ir maloniai šildantis

Pildantis ir užpildantis, įtraukiantis ir įsupantis, švelnus ir maloniai šildantis

 

Pildantis ir užpildantis, įtraukiantis ir įsupantis, švelnus ir maloniai šildantis…
Švelnus glostymas, stipresnis gūsis, audra praėjus, viesulas praūžęs… Ir dar, ir dar… ribų nėra niekam…
Link ko ir kur, kur eiti kiekvienam, o gal vienam, gal paskiram, tik tau, tik man?..
Tiek daug gyvenimo kelių ir išblaškytų, supintų, blankių, pilkų, nepastebimų ir dar šviesių, ryškių ir laimės kupinų…
Sustoji ir dairais aplink, o gal tik bėgi ir nieko nematai, pro šalį praskrenda visi vaizdai ir tik sulietą paveikslą pamatai, jeigu išvis tu pamatai… O apsižvalgęs, ką regi, kur link eini, kur sielą savą tu vedi?
Žingsnelis po žingsnelio, mažučiais mažulyčiais kuri gyvenimą tu savą arba eini aklai… į prarają…
Kai siela šnibžda, šneka su tavim – tu negirdi, kai klykti pradeda tiesiog – tuomet pyksti – likimas keistas mat kažkoks, ramybės čia nėra jokios.
Susimąstyti prašo juk tavęs – pajust, išjaust, suvokt, atsitokėt, prabusti pagaliau, kiek dar merdėsi tuštybėj tu savoj?
Ne, ne, ne laikas dar, nepatogu, sunku, nenoriu lipt iš to, kur šilta ir jauku, lizdelį susukau šitam aš liūne, sėdžiu sau ramiai, o atitokti – reikštų brist per jį, niekai, kam vargti man labai.
Kančioj taip skendėja jinai jau amžių amžius ir vėl, ir vėl, ir vėl, ir dar gyvenimą ne vieną… Per asmenybės kiautą prasiveržt be galo jai sunku ir merdėti tamsoj turbūti nejauku, juk kaip juodos smalos tamsiausiam kubile, net šviežio oro gurkšnio įkvėpti nevalia ir vėl skandinam ją tame rusvam ūke…
Nepasiduoda ji, ląstelė klaidžioja gyva, išjudint bando, priminti tai, kas pamiršta seniai yra, seniai, seniai… prisiminimus tuos gražint, sąmoningumą atgaivint, iš pragaro išvesti pagaliau ir šviesą, Meilę sugrąžinti tau… Leisk, leiski veikti jai, sustiprink ją savom mintim, savais jausmais, pasaulį tu kitokį pamatyk – daugiau, plačiau, aiškiau, giliau – žingsnelis po žingsnelio, mažučiais, mažulyčiais Meilę atgaivink savy ir imk švytėti ja ir leisk tu sklisti jai Visatoj plačioje…

 

Knyga – bendravimas su dolmenų Išminčiais

Knyga – bendravimas su dolmenų Išminčiais

Dvasia ne koks nors raumuo ar liauka, ar koks indas žmogaus kūne. Tai esminis energijos centras, pagrindinis organas žmogaus kūne. Žmogus pats sumažino jį, savo kūne iki žirniuko ir tik pats gali sugrąžinti tam organui – Jai Galią, kuri buvo iš Pradžių Pradžios.

Išminčiaus vardas Vichr (Вихрь)

Aplink jus viskas gyva ir labai laukia, kada gi pabus žmogus, atsipeikės ir vėl taps pačia stipriausia Esybe Žemėje, Visatoje ir visoje Kūrinijoje. Jam paklus visos Visatos energijos – esybės, jam paklus visa Žemės Gamta, jam paklus visos Žemės stichijos, jį girdės ir klausys pati planeta, kurioje jis gyvena – Žemė. Žmogus viską darys dėl Žemės Gamtos, Žemės stichijos, visos Žemės gyvasties ir pačios Žemės, tik su tyrais ketinimais. Juk jo Dvasia padės visai Žemės Būčiai ir kreips Ją į Šviesą, Gerumą, Meilę. Skaityti toliau →

Gyvenimas tarp gyvenimų

Gyvenimas tarp gyvenimų

Gyvenimas tarp gyvenimų
Gaivinantis Meilės gurkšnis įkvepia naujas jėgas tavy ir į palaimą panyri… Naujam gyvenime esi, jį naują tu kuri, kai keliose dienose gali tilpti visas jis. Dešimtmečius pragyveni.
Kokia gelmė ir koks tas patyrimo gylis… vaizdai tau prieš akis išnyra… jausmų banga įsupus pakelia ir nuneša tenais. Koks grožis kuriamų svajų – spalvų, jausmų ir patyrimų atrastų…
Nereikia šaukti vienas kito mums, nereik kalbėti mums, tik laikomės už rankų, žiūrim į akis ir nyrame gilyn ir vis gilyn ir sieloj mes viens kito atsidūrę, pajuntame kvietimą tą ir leidžiam Meilės žiedui išsiskleisti mumyse.
Tas įstabumas jo, energijos šviesios gausa atveria galimybes kitas…
Kalnai gūbriuoti, statūs ir aukšti į debesis įkopt gali. Danguj esi. Žydrynėj, toliuos ramiuose plauki… Taip lengva, gera ir jauku, tiesiog skrendu, nešu, kuriu…
Akimirka šita – ji mums skirta, tarp tų erdvių, tarp tų laikų ir šiam svaiginančiam sūkuryje, mes atsiduodam jam… ir kur nuneš mus – nesvarbu, jei tik Meilėje kartu…

„Nuotraukos autorius Ez https://www.facebook.com/mgcez/

daugiau