Anastasijiečių suvažiavimo atgarsiai (1 dalis)

Nuostabų saulėtą pavasario rytą, mūsų dideliam džiaugsmui, susirinkom gausiai, virš penkiasdešimties, – teko net papildomai kėdžių atnešti, o registratorei Deimilei ir jos pagalbininkui Vaidui iš peties paplušėti, kol visus surikiavo, suskaičiavo.
Patalpas užpildė maloni, nuo mugės prekystalių sklindanti įvairių muiliukų kvapsnių gaivuma, o žvilgsnius traukė pinti krepšeliai, kilimėliai, papuošalėliai, link naujųjų šeimininkų stiebėsi kedriukai. Stalai kaip visuomet lūžo nuo visokių skanumynų gardumynų. Vaišių visiems sočiai užteko, dar ir liko.

Sulaukėm svečio – naujo vertimo knygų vertėjo Aleksandro Krasnovo, tad suvažiavimą pradėjom nuo svarbiausio – knygų vertimo klausimo. Aleksandras savo įvadine kalba siekė paaiškinti, pasiteisinti dėl žodžio „tėvonija“ parinkties. Vertėjui taipogi kilo klausimas, dėl ko žūtbūtinai giminės sodybas stengiamasi pakeisti tėvonijomis? Kaip ten bebūtų, Aleksandras mus ne tik išgirdo, bet ir pats stojo mūsų pusėn ir nusprendė nuo savęs parašyti pastabas N. Erlelenz ir Ninai Megre.
Po to, iki pietų pertraukos, sekė trumpi beveik visų Lietuvos gyvenviečių prisistatymai.
Jūsų dėmesiui pirmos dalies filmuota medžiaga. Atsiprašome dėl prastos garso kokybės, dėl kurios kai kuriuos pranešimus teko kiek apkarpyti.

Sėklų mainų įteisinimas. Susitikimas ŽŪ ministerijoje

Šią savaitę kovo 30 d. (penktadienį), 10 val. ŽŪM 537 salėje numatomas pasitarimas. Jo metu suplanuota apsvarstyti klausimą dėl Lietuvos Respublikos augalų sėklininkystės įstatymo keitimo, papildant jį nuostata įteisinančia sėklos mainus neregistruotoms, mėgėjiškoms veislėms.

Detalią informaciją apie daromus žingsnius sėklų mainų įteisinimo tema, galite skaityti čia: http://algirdas.svanys.lt/2018/01/15/te-mus-liaudies-augalai-turi-teise-plist-laisvai/.

Anastasijiečių suvažiavimo svečias – V.Megre knygų vertėjas A.Krasnovas

Vertėjui A.Krasnovui (dabar verčiančiam naujo leidimo V.Megre knygas) buvo išsiųstas laiškas. Juo kreiptasi esminių sąvokų naudojamų knygose pakeitimo klausimu, taip pat vertėjas kviestas sudalyvauti anastasijiečių suvažiavime, vyksiančiame šį šeštadienį Aukštadvaryje. Vakar gautas atsakymas.

A.Krasnovas sutiko dalyvauti suvažiavime, tad panašu, kad turėsime galimybę ramiai ir taikiai išsiaiškinti situaciją, aptarti mums rūpimą klausimą, taip pat išsaugoti tai, ką turime, kas taip svarbu.

Jūsų dėmesiui A. Krasnovo atsakymas:

Ačiū už laišką, jame pateiktą informaciją ir kvietimą dalyvauti Megre knygų skaitytojų suvažiavime. Man nesinorėtų visu šimtu procentų prisiimti sąvokos родовое поместье vertimo į tėvoniją  autorystės. Bet tai atskira kalba, apie tai galėčiau papasakoti nebent pačiame skaitytojų suvažiavime, jei pavyktų į jį nukakti. Ketinu dalyvauti, būtų įdomu susitikti su (tikiuosi) bendraminčiais, Megre – Anastasijos idėjų šalininkais ir realizuotojais, nebent sutrukdytų kokios nors nenumatytos aplinkybės.

Kadaise, N. Erkelenz prašymu buvau išdėstęs argumentus, kodėl verta rinktis tėvonijos variantą, ir ji tuos mano paaiškinimus lyg tai buvo patalpinusi savo svetainėje (to negaliu tvirtinti, nes savo akimis neskaičiau). Tad dabar siunčiu juos laiško priede.

Kartu prisipažįstų, jog siūlydamas tėvonijos variantą, iš tiesų nežinojau, kad giminės sodybos terminas jau plačiai paplitęs, o juo įvardintas reiškinys netgi įgijęs organizuotos veiklos formą. Apskritai esu šalininkas tokio požiūrio į kalbos vystymąsi, pagal kurį pirmenybė turi būti teikiama kalbos vartojimo praktikai – paprastai įsivyrauja tas kalbos variantas, kurį priima ir ima vartoti didesnioji kalbinės bendrijos dalis. Todėl manau, kad konfliktas, įsiplieskęs aplink giminės sodybą ir tėvoniją, yra bergždžias, ir jį derėtų ramiai nugesinti abiejų konflikto pusių geranoriškomis pastangomis. Tikiuosi,  abi pusės palaiko ir vertina „Skambančių Rusijos kedrų” mintis ir nuostatas. Juk tai yra svarbiausia, ar ne tiesa?

Pagarbiai,

Aleksandras Krasnovas