Nuostabų saulėtą pavasario rytą, mūsų dideliam džiaugsmui, susirinkom gausiai, virš penkiasdešimties, – teko net papildomai kėdžių atnešti, o registratorei Deimilei ir jos pagalbininkui Vaidui iš peties paplušėti, kol visus surikiavo, suskaičiavo.
Patalpas užpildė maloni, nuo mugės prekystalių sklindanti įvairių muiliukų kvapsnių gaivuma, o žvilgsnius traukė pinti krepšeliai, kilimėliai, papuošalėliai, link naujųjų šeimininkų stiebėsi kedriukai. Stalai kaip visuomet lūžo nuo visokių skanumynų gardumynų. Vaišių visiems sočiai užteko, dar ir liko.

Sulaukėm svečio – naujo vertimo knygų vertėjo Aleksandro Krasnovo, tad suvažiavimą pradėjom nuo svarbiausio – knygų vertimo klausimo. Aleksandras savo įvadine kalba siekė paaiškinti, pasiteisinti dėl žodžio „tėvonija“ parinkties. Vertėjui taipogi kilo klausimas, dėl ko žūtbūtinai giminės sodybas stengiamasi pakeisti tėvonijomis? Kaip ten bebūtų, Aleksandras mus ne tik išgirdo, bet ir pats stojo mūsų pusėn ir nusprendė nuo savęs parašyti pastabas N. Erlelenz ir Ninai Megre.
Po to, iki pietų pertraukos, sekė trumpi beveik visų Lietuvos gyvenviečių prisistatymai.
Jūsų dėmesiui pirmos dalies filmuota medžiaga. Atsiprašome dėl prastos garso kokybės, dėl kurios kai kuriuos pranešimus teko kiek apkarpyti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *