Sukurti forumo atsakymai
-
Įrašai
-
Sveiki mielieji,
Pirmiausiai, Donata, Vaidai-ačiū.
Tema tikrai skaudi ir gėdinga, gal todėl, ir tyla.
Mano nuomone, tai vyksta, nes nėra ryšio su Dievu.Nėra konkretaus 1 Dievo, pasirinko tikėjimo ir dvasinės praktikos. Gyvenime reikia daugiau, ne tik „Anastasijos” ir „tiesiog gyvenimas”..Nes kai būna sudėtingi momentai, tik malda ir Aukščiausiasis-yra ta stipri jėga, tas įkvėpimas, kuris pagalba suteikia suklupusiam žmogui.
Nedrasu prisipažinti, bet ir aš tūrėjau skaužios patirties.
Nebuvau ištekėjusi.Buvom „susimetę”.Su tuo vaikinu pradraugavom beveik 2,5 metų.Po truputi tvarkėmes sodybą, beveik pastatėm namą, įsigijome automobilį.Bet šeimos kurti, vaikų susilaukti ir apsivesti nesiskubinome..Maža buvo atleidimo, nuolankumo, patarnavimo.Daugiau galvojom apie save.Bet negalvojome su atsakomybe didesne, kaip skaudiname savo artimuosius.Turėjau nuojautą, kad einu ne savu keliu, bet ignoravau, ir didele kainą už tai sumokėjau.Daug žmonių liko nuvilti, mano tėvai, jo tėvai.. Nebepalaikau su tuo vaikinu jokio ryšio.
Tačiau linkiu, kad gyvenime eitu teisingu keliu.
Aš jėgas geriu iš Dievo, iš nuostabios gamtos.Dar kartais paskaitau geras knygas.Aš esu katalikė.Yra nuostabi ramybė, kai kartais būni bažnyčioje, ar mišiose.Bent jau man-tai padeda.
