Statiniai

Noriu pasidalinti apie statybų pradžią, tai yra pastatų vietos parinkimą, kas ne visada taip paprasta. Man užtruko porą metų, kol atradau vietą namui. O statybos prasidėjo nuo pagalbinio statinio, kuris buvo reikalingas medienai sukrauti. Kadangi mano uošvis savo miške turėjo iškirsti sergančias egles, mums buvo atvežta jų apie šimtą ir teko plyname lauke benzininiu gateriu pjauti medieną, tuo pačiu metu iš jau supjautų medžiagų statėme didelę stoginę – kluoną. Tad aišku, kad vietą šiam kluonui rinkausi netoli įvažiavimo į sklypą, be to, pačią neišvaizdžiausią. Ir tai pasiteisino – buvusi drėgna, aukšta žole apaugusi vieta visai pasikeitė. Tad toks pastebėjimas – negražią vietą statiniai visuomet papuoš, o gražią … gali sudarkyti,- liks nebegraži. Todėl patarimas toks, kad gyvenamą namą statyti bent dešimt-dvidešimt metrų atstumu nuo gražios vietos, nes statybos, kokios ekologiškos jos bebūtų, pirmiausia yra ardymas ir šiukšlės. Pvz. atėjote į nuostabią žemuogių pievelę su puikiu vaizdu ir įsivaizduojate, kaip čia smagu būtų gyventi, tad pasistačius toje vietoje namą, gražus vaizdas liks, o žemuogių pievelės – ne.
Graži vieta ypatingai įpareigoja pastatų išvaizdą, projektą, kad namai kuo labiau derėtų prie aplinkos ir kraštovaizdžio.
Kalvotose vietose (kaip mūsų) dar svarbu apgalvoti sunkiasvorių mašinų privažiavimo galimybę, kad būtų ne tik patogu privažiuoti, bet liktų kuo mažesnė „išmalta“ sklypo dalis.
Svarbu neužskubėti. Bent metus, visais metų laikais, tyrinėti (kuo dažniau) savo sklypą, atrandant drėgnas vietas, stebint augaliją ir kitus veiksnius, kurie padės parinkti kūdros, sodo, daržo ir pastatų vietas. Mūsų gyvenvietėje šiuo klausimu pasiteisina bandomasis metų laikotarpis.