Aš svajosiu!
Aš svajosiu svajosiu svajosiu
Ir bandysiu mintis sėt tyras;
Aš dainuosiu dainuosiu dainuosiu
Apie meilę ir jos svajones!
Ir tikėsiu, kaip tiki tik vaikas
Išsipildymų naktį šventai,
Kad ateina stebuklų man laikas,
Prieš tikrovę nublanksta sapnai.
Nebandykit manęs įkalbėti
Leistis žemėn ir vaikščiot tvirtai.
Gal geriau pabandykit tikėti:
Rojus – čia, o jame -angelai!
Juk tai mes stebuklus sunaikinam
Ir vaikus mokom būt realiais…
Mažučius kaip save paskandinam,
Svajones jų pakeičiam žaislais…
Saulė čia, tik ją rūkas uždengęs
Mūsų rūpesčių, norų paikų.
Kraupūs debesys priekaištų tvenkias:
Neapsaugom savęs nei kitų…
O tiesa – ji šalia, tik pažvelki,
Žvelk ne proto – širdies akimis!
Jąją meilės šaltiniui atverki,
Nusiprausk gaiviomis vilnimis.
Leiski skausmui nubėgt nugarmėti,
O širdelei – sušilt ir išgyt.
Na ir kaip? Ar bandysi tikėti,
Kad gali ne vien eit – kad gali ir skraidyt?…
(Loreta)
Labai patiko!
Kiek išminties…
Dėkui. Lauksiu daugiau….
nuostabu, – man labai patiko
Eilės ne tik gražios, bet ir prasmingos
Pirmas man patikęs eilėraštis. Nors pati mėgstu rašyt, bet kitų eilėraščiais man ne itin patiko, bet tavasis, pirmasis mane sujaudinęs! Ačiū tau♥
Buvau šį savo eilėraštį jau užmiršusi. 🙂
Dėkui Mindaugui, kad įdėjo…
Labai patiko šis eilėraštis 🙂