Gyvų sėklų šventė „Pasėkime ateitį“

Gyvų sėklų šventė „Pasėkime ateitį“


Kovo 9–10 d. 9 val. Dovilų pagrindinėje mokykloje, Klaipėdos g. 35, Dovilai, Klaipėdos raj.

Visus geros valios žmones, mylinčius Žemę, Gamtą ir Gimtinę, kviečiame atvykti ir dalintis patirtimi, sėklomis ir augalais. Sambūrio tikslas – atkurti tradicinį sveiką gyvenimo būdą, auginti savo sodus, sėklas ir puoselėti aplinką.

Apie augalus, jų įvairovę, savybes, naudojimą pranešimus skaitys Lietuvos mokslininkai, sodininkai mėgėjai, svečiai iš užsienio. Veiks mugė. Tarp pranešimų – mainai ir žaidimai, vakaronėje – rateliai ir sutartinės. Renginys nemokamas ir draugiškas vaikams.

Atnaujinimai: www.gyvasekla.lt/svente2019

Kovo 9 d. Šeštadienis
9:00 Mankšta | Evaldas Mažutis
10:00 Naudingi daugiamečiai augalai | Marius Krikščiūnas
10:20 Žolelių naudojimas vikinginio periodo patiekaluose | Edita Nurmi
10:30 Sėklų mainų teisinis reglamentavimas | Andrius Macenis
10:40 Kuo geresnės senosios veislės? | Valdas Stokna
11:00 „Sodiname“ – medelių sodinimo šventė Lietuvoje | Olegas Kovalenko, Laurynas Staškevičius, Edvinas Šakys
11:10 Maža sėklytė – didelis stebuklas | Edita Jakubauskaitė
11:30 Žemelė motinėlė – maitintojėlė mūsų. URA! | Olegas Stanislavovičius Titorenko
12:00 Pietūs, sėklų mainai ir žaidimai
14:00 Ar išsaugosime Lietuvą žalią? | Prof. Antanas Svirskis
14:20 Senosios sodo augalų veislės bei jų savybės | Dr. Bronislovas Gelvanauskis
14:40 Kuo ypatingos senosios daržo augalų veislės ir kokia jų maistinė vertė? | Dr. Rasa Karklelienė
15:00 Augalų joga | Virginijus Skirkevičius
16:00 Pertrauka
16:30 Detoksikacija iš gamtos. Apsivalymas maistu | Oksana Mickevič
17:20 Miško sodai – gražiausia Lietuvos žemės ūkio ateitis | Natalija Ščiupakova, Edmundas Ščerbina
17:30 zemele.lt – Žemę mylinčių ir puoselėjančių žmonių tinklalapis | Edmundas Ščerbina
17:40 Sodininkystė – praktiniai aspektai ir įdomybės | Gražvydas Jegelevičius
17:50 Maitintis kaip kvėpuoti: kelias laisvo maisto link | Algirdas Švanys
18:00 Dalyvių pasisakymai
Vakaronė: rateliai, sutartinės, žaidimai | Neringa Streikienė, Ramunė Čiaučionienė, Alanas Petrauskas

Kovo 10 d. Sekmadienis
9:00 Mankšta | Evaldas Mažutis
10:00 Kaip praktiškai įkurti savo medelyną? | Raimundas Vaičiūnas
10:20 Marijos Thun sėjos kalendorius.| Vaiva Jundulaitė – Kosienė
10:40 Saulės kalendorius | Rimvydas Jonikas
11:00 Švarus sodas ir daržas: ūkininkavimas pagal Seppą Holzerį | Artūras Poškus
11:20 Sėkla – sveikatos šaltinis | Prof. Algimantas Olšauskas
12:00 Pertrauka
13:00 Jauninantys receptai – žydinčios jaunatvės paslaptys | Oksana Mickevič
14:00 Kaip kurti Meilei palankią aplinką? Bendras pokalbis | Romanas ir Vitalija Gudlekiai

Šventės eiga

Pranešimų santraukos

Naudingi daugiamečiai augalai

Marius Krikščiūnas

Kalbėsiu apie tai, kodėl mus traukia į gamtą, apie prigimtinį žmogaus maistą ir iš kur atsiranda Gausa. Apžvelgsiu naudingus daugiamečius augalus: nektaringus ir aromaterapijai tinkamus augalus, medžius atsparius jūriniam klimatui, jų įvairovę, rūšis, augančias 6-oje atsparumo zonoje. Kalbėsiu apie tai, kur auga dantų pasta, muilas ir kitos buičiai reikalingos priemonės.

Kuo geresnės senosios veislės?

Valdas Stokna

Senomis veislėmis laikytinos veislės išvestos daugiau kaip prieš 50 metų. Per paskutinius 50 metų neteko girdėti, kad būtų išvesta bent viena nauja veislė skirta mėgėjiškam auginimui, visos naujos veislės vedamos tik stambiam žemės ūkio verslui pagal kriterijus (graži forma, transportabilumas, ilgas saugojimas, daugiau cukraus ir pan.), kurie skirti ne žmonių gerovei. Pranešimo metu pakalbėsiu: 1) kuo skiriasi naujos ir senos veislės ir veislių pritaikymą vietinėms sąlygoms; 2) kas sąlygoja augalų kvapą ir skonį arba kodėl miško avietė labai skiriasi nuo kultūroje auginamų; 3) apie tai, kad veislė yra tik susitarimas ir jokiu būdu negalima manyti, kad ji nekinta; 4) apie intensyvų-pramoninį ir ekstensyvų-mėgėjišką žemdirbystės būdus, jų tikslus ir skirtumus ir 5) koks yra derlingumo tikrasis apibrėžimas.

„Sodiname“ – medelių sodinimo šventė Lietuvoje

Olegas Kovalenko, Laurynas Staškevičius, Edvinas Šakys

Mūsų Žemė kiekvienais metais netenka 13,7 mln. hektarų miškų ir tik pusė iš jų yra atsodinama. Mes skatinsime žmones suvokti, kokia žala yra daroma Žemėje kertant miškus. Todėl mes kuriame akciją „Sodiname“. Jos pagrindinis tikslas yra pasodinti kuo daugiau medelių visoje Lietuvoje, o gal net ir pasaulyje. Papasakosime apie mūsų akcijos įgyvendinimą, planus bei pasiektus tikslus. Pakviesime Jus prisijungti.

Maža sėklytė – didelis stebuklas

Edita Jakubauskaitė, ekologė, sėklų kolekcionierė, www.medeinos.lt tinklaraštininkė

Kodėl surinktos sėklos dažnai nesudygsta? Kurių sėklų neverta sėti? Kodėl jas būtina šaldyti? Kurios sėklos yra valgomos, o kurios – mirtinai nuodingos? Sėklų naudojimas ne tik maistui ar gydymui, bet ir dekoravimui. Kokios sėklos pačios didžiausios pasaulyje ir Lietuvoje – apie tai ir dar daugiau įdomybių papasakosiu apie sėklas.

Žemelė motinėlė – maitintojėlė mūsų. URA! (rusų k.)

Olegas Stanislavovičius Titorenko

Мой личный опыт жизни на землице-матушке в РОДовом ПОМЕСТЬЕ и опыт МОЕГО РОДА. РАСскажу как жил Мой РОД с ЛЮБОВЮ на ЗЕМЕЛьКЕ РОДимой в РОДной Природе, РОДу Своему АРИЕВ-ВЕДРУСОВ. Без РОДового Поместья невозможна счастливая жизнь Человека. Только в РОДовом Помесьтье может жить СЧАСТливая Семья, жить Любовь, Рождаться полноценые ЛЮДИ ТВОРЦЫ. Это все и есть Наш КУЛЬТ УРА – Наша КультУРА. И частью этого Культа УРА являются Живые РОДовие семена. Потому и Слова семья, семя, семена идут из одново корня, т.е. имеют один и тот же ИСТОК – ИСТИНУ.

Vertimas į lietuvių k.: Mano gyvenimiška patirtis ant Žemelės motinėlės Giminės sodyboje ir mano giminės patirtis. Papasakosiu kaip gyveno mano giminė su meile gimtojoje žemėje gimtoje gamtoje ir sava giminė arijų-vedrusų. Be Giminės sodybos yra neįmanomas laimingas žmogaus gyvenimas. Tik Giminės sodyboje gali gyventi laiminga šeima, gyventi meilė, gimti pilnaverčiai žmonės-kūrėjai. Ir visa tai yra mūsų kultas Ura  – mūsų kultūra. Ir dalimi šio kulto Ura yra gyvos giminės sėklos. Todėl ir žodžiai šeima, sėkla, sėklos turi vieną ir tą pačią šaknį, t. y. turi vieną šaltinį – tiesą.

Ar išsaugosime Lietuvą žalią?

Prof. habil. dr. Antanas Svirskis

Lietuva nuo seno garsėja kaip gražus ir žalias kraštas. Mano amžiaus žmonės dar mena tuos laikus, kai kiekviename upelyje gyveno ir veisėsi vėžiai, vėgėlės, vijūnai ir kiti gyvūnai. Upeliuose ir pelkutėse augo ajerai, puplaiškiai, vilkdalgiai, pelkiniai švyliai ir daugelis kitų retų ir vertingų augalų. Natūralios pievos buvo puikios ganyklos kamanėms, drugiams ir bitėms, o mes vaikai rinkdavome gardžiausias žemuoges. Tokiose pievose ganomos vietinės karvutės davė gerokai mažiau pieno nei dabartinės kultūriniuose žolynuose ganomos naujų veislių karvės. Tačiau tada pienas kvepėjo vaistažolėmis ir buvo ne tik maistas, bet ir vaistas. Tvarkingos sodybos buvo apsodintos gyvatvorėmis, medžių guotais. Trėmimai, kolektyvizacija ir visuotinė melioracija nušlavė ne tik vienkiemius, bet ir natūralias pievas, upelius ir pelkutes.

Kraštovaizdžio tvarkymas, o ypač žalinimas, yra darbas be pabaigos. Todėl visi, kas dabar gyvename, privalome pagal jėgas ir sugebėjimus įnešti savo indėlį, kad sustabdytume gamtinės aplinkos ir kaimo kraštovaizdžio tolesnę degradaciją, išsaugotume žalią ir sveiką Lietuvos gamtą būsimoms kartoms. Kiekvieną dorą ir mąstantį lietuvį neramina mintis, kas bus su mūsų žeme ir miškais. Koks likimas laukia sunkmetį išgyvenančių šeimos ūkių, o ir viso kaimo. Kiek dar darbingiausių emigrantų paliks Tėvynę ir kas užims jų vietą? Jau dabar nebežinome, ką valgome ir nuo ko sergame. Ar įsileisime į mūsų laukus liūdnai pagarsėjusius genetiškai modifikuotus augalus, didžiulius gyvulininkystės kompleksus, kokią chemizuotą ar žalią tausojamąją žemdirbystę vystysime? Kaip būtų nuostabu, jei praėjus daugiau nei 300 metų vėl atsirastų naujas DONELAITIS, kuris aprašytų, kas mes esame ir kur einame. Labai norėtųsi, kad jis pažadintų ne tik abejingus bei rašančius tik „prestižinius“(niekieno neskaitomus) straipsnius mokslo žmones ir gamtosaugininkus, valdininkus, bet ir dabartinius slunkius bei vyžotus nabagus. Mūsų gamta, kaimas, o ir visa Lietuva, yra bene svarbiausioje ir lemtingoje gyvenimo kryžkelėje. Taigi, kviečiu visus mąstyti, tartis, ginčytis, rašyti ir dirbti Vardan tos LIETUVOS.

Senosios sodo augalų veislės bei jų savybės

Dr. Bronislovas Gelvanauskis

Pirmosios rašytinės žinios apie Lietuvos sodus yra išlikusios nuo 1387 m. Iš kultūrinių laisvai apsidulkinusių obelų, kriaušių, slyvų, vyšnių sėklų augindavo sėjinukus, kurių vaisiai kartais būdavo skanūs. Taip atsirado vadinamosios liaudies selekcijos obelų veislės: „Popierinis“, „Žemaičių grietininis“, „Rudeninis dryžuotasis“, „Lietuvos pepinas“, „Montvilinis“ ir kt.; kriaušių veislės: „Vandenė“, „Mangaratka“, „Ankstyvoji dulia“ ir kt. Senuose kaimų soduose slyvos („Vietinė geltonoji“, „Čirkšlė“ ir kt.), kaip ir vyšnios, dažniausiai plito atžalomis, kur joms buvo skiriama atskira vieta.

Lietuvoje šiuo metu kolekcijose auginama apie 2200 sodo augalų veislių ir formų. Tai didžiulis nacionalinis turtas, kurį būtina išsaugoti ateinančioms kartoms. Genetinių išteklių požiūriu nepaprastai vertingos senosios liaudies selekcijos obelų veislės: „Beržininkų ananasas“, „Lietuvos pepinas“, „Baltasis alyvinis“, „Pilkasis alyvinis“, „Rudens dryžuotasis“, „Panemunės baltasis“, „Sierinka“, „Žemaičių grietininis“, „Popierinis“, „Jono pepinas“; kriaušių veislės: „Ankstyvoji dulia“, „Lyvų berė“, „Vandenė“, „Vasarinė sviestinė“; slyvų veislės: „Vietinė geltonoji“; vyšnių veislės: „Vietinė rūgščioji“, „Žagarvyšnė“; trešnių veislės: „Žemaičių geltonoji“, „Žemaičių rožinė“, „Žemaičių juodoji“. Jos įrašytos į Augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašą. Senosios sodo augalų veislės pasižymi gera adaptacija prie vietinių agroklimatinių sąlygų, atsparumu grybinėms ligoms, išskirtinėmis vaisių savybėmis.

Kuo ypatingos senosios daržo augalų veislės ir kokia jų maistinė vertė?

Dr. Rasa Karklelienė (LAMMC SDI)

Pastaruoju metu senosios daržovių veislės vis didesnę vietą užima mūsų širdyje, populiarėja daržuose ir ant stalo. Vienos iš ankščiausiai paplitusių augalų Lietuvoje – ropės. Lietuvoje daržovių auginimas ėmė plėstis nuo XIII–XIV a. Vienintelis augalas, kuris buvo naudojamas maistui XVI–XIX amžiuje ir kurio kilmė yra lietuviška laukinis barštis. Kitos visos daržovės yra atvežtinės: griežčiai, krienai, žirniai, pupos, pupelės, lęšiai, aguonos, rabarbarai, kopūstai. Nuo XVI a. gausiai pradėtos auginti petražolės, krapai ir morkos, kiek vėliau agurkai, svogūnai, kalendros, saulėgrąžos, bulvės.

Daržovių skonio savybes daugiausiai lemia jų veislė ir auginimo sąlygos. Daržo augalų selekcija Lietuvoje vykdoma nuo 1924 m. Dabartiniu metu naujos veislės ir hibridai kuriami LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institute, Babtuose. Vertingiausios daržovių bioaktyviosios ir energetinės medžiagos – mikroelementai, mineralinės, antibiotinės, aromatinės, eterinės medžiagos, angliavandeniai, baltymai, labai maži riebalų kiekiai. Jų gydomosios savybės nėra susikaupusios vienoje kurioje, o nevienodais kiekiais pasiskirsčiusios įvairiose daržovėse, net to paties augalo vienos reikalingos medžiagos yra šaknyse, kitos – lapuose, o kitos – tik sėkloje ar stiebe. Norint, kad daržovės būtų vaistas ir maistas, mes turime jas vartoti kuo įvairiausias, visą laiką daržoves keisti, pažinti jų savybes ir ypač pasirinkti ir daugiau vartoti tas, kurios auga mūsų klimato sąlygomis.

Detoksikacija iš gamtos. Apsivalymas maistu (rusų k.)

Oksana Mickevič, serijos knygų „Вкусное с пользой“ autorė, Europos mokslo ir švietimo instituto dėstytoja

На этой встрече вы узнаете, как можно естественным природным способом почистить организм в весеннее время. Мягкая чистка подразумевает использование природных детоксикационных методов. Самый простой и приятный из них – это очищение питанием. На встрече Оксана Мицкевич поделится своими авторскими рецептами очищения организма с помощью вкусных и здоровых блюд.

Vertimas į lietuvių k.: Šiame susitikime jūs sužinosite, kaip galima natūraliai gamtos pagalba išvalyti organizmą pavasarį. Minkštas valymas suprantamas kaip panaudojimas detoksikuojančių gamtos metodų. Iš jų pats paprasčiausias ir maloniausias yra valymas maistu. Susitikime Oksana Mickevič pasidalins savo autoriniais receptais organizmui valyti, panaudojant skanius ir sveikus patiekalus.

Miško sodai – gražiausia Lietuvos žemės ūkio ateitis

Natalija Ščiupakova, Edmundas Ščerbina

Sodas – tai gyvenamoji vieta žmogui ir jo šeimai. Augalus iš sėklų verta sodinti, tam kad jie užaugtų sveiki, savarankiški ir su jais būtų lengva draugauti. Tęsiame projektą „Kedrų sodai Lietuvai“. Perduosiu 15-likos metų patirtį veisiant gamtinius medelynus ir sodus ir 11-likos metų patirtį auginant miško sodą savo žemėje.

zemele.lt – Žemę mylinčių ir puoselėjančių žmonių tinklapis

Edmundas Ščerbina

Žemę mylinčių ir puoselėjančių bendraminčių tinklapis, kuriame rasite informaciją apie gyvenvietes, renginius, veiklas, produkciją, paslaugas, anketas ir skelbimus. Mes turime bendrą svajonę kurtis savo Žemės sklypelyje, suteikti savo vaikams ir artimiesiems gyvą Meilės erdvę, tikrus namus, kur gera būti ir sugrįžti. Siekiame kurti nuostabiausius sodus, gėlynus – suteikti džiaugsmo Žemei.

Senosios vaismedžių veislės Lietuvoje

Gražvydas Jegelevičius

Trumpa vaisinių augalų ir veislių istorija Lietuvoje bei kodėl reikia saugoti senus sodus.

Sėkla – sveikatos šaltinis

Prof. Algimantas Olšauskas

Sėkla yra nuostabus tvarinys, kuri ne tik svarbi augalų karalystei pratęsti, bet ir gyviems organizmams, taip pat ir žmonijai pamaitinti. Sėkloje sukaupta gyvybinė energija yra puikus žmogaus sveikatos šaltinis. Grūdinių, ankštinių ir kitų augalų sėklos, lazdynų riešutai yra puikus lengvai organizmo įsisavinamas angliavandenių, baltymų ir riebalų, svarbių amino rūgščių, vitaminų, mineralinių medžiagų, ląstelienos šaltinis. Sėklose esančios veikliosios medžiagos stiprina žmogaus imuninę sistemą ir leidžia apsisaugoti nuo  ligų. Vaisiai, uogos, daržovės ir įvairios sėklos žmogaus racione turi sudaryti daugiau kaip 80 proc. maisto normos.

Jauninantys receptai – žydinčios jaunatvės paslaptys (rusų k.)

Oksana Mickevič, serijos knygų „Вкусное с пользой“ autorė, Europos mokslo ir švietimo instituto dėstytoja

В юности всегда кажется, что молодость будет вечной, стареют все вокруг, только не я. Но проходит время и мы вдруг видим первые морщинки или мешки под глазами… Как этого избежать и сохранить свою красоту и молодость как можно дольше? Я начала искать ответ на этот вопрос около 10 лет назад и хочу поделиться с вами своими открытиями. Ведь сама природа дает нам подсказку. Многие люди даже не подозревают, сколько всего можно сделать из трав, цветов и растений! На тренинге вы узнаете о самых лучших и любимых моих рецептах, которые заменят вам дорогостоящие витаминные препараты и помогут выглядеть и чувствовать себя значительно моложе!

Vertimas į lietuvių k.: Visada jaunystėje atrodo, kad amžinai būsi jaunas, aplinkui visi sensta, tik ne aš. Bet po kiek laiko staiga ir mes pastebime pirmąsias raukšleles arba po akimis maišelius. Kaip šito išvengti ir išsaugoti savo grožį ir jaunystę kiek galima ilgiau? Prieš 10 metų aš pradėjau ieškoti atsakymo į šį klausimą ir noriu su jumis pasidalinti savo atradimais. Juk pati gamta mums pateikia užuominas. Daugelis žmonių netgi neįtaria, kiek daug galima pagaminti iš žolių, gėlių ir augalų! Mokymuose jūs sužinosite pačius geriausius ir mėgstamiausius mano receptus, kurie jums pakeis brangius vitaminus ir padės atrodyti ir jaustis žymiai jaunesniais.

PLAČIAU APIE ŠVENTĘ ATVYKSTANTIEMS:

Kur atvykti?

Dovilų pagrindinė mokykla, Klaipėdos g. 35, Dovilai, Klaipėdos raj. Koordinatės: 334086, 6174529 (LKS); 55.677068, 21.361888 (WGS).

Pavežkime vieni kitus į šventę – nuoroda į skelbimus.

Paaiškinimai atvykstantiems autostrada iš rytų: autostradoje išsukti pirmame išvažiavime link Gargždų. Važiuoti ~3.3 km. Pervažiavus Minijos upę antras posūkis į kairę (į Basanavičiaus gatvę). Važiuoti ~4.5 km. Privažiavus susikirtimą su pagrindine gatve pasukti į kairę ir čia pat galima parkuoti automobilį kairėje pusėje esančioje stovėjimo aikštelėje. Mokykla bus čia pat kairėje kelio pusėje.

Ką pasiimti į šventę?

Įvairių sėklų, augalinės kilmės vaišių sau ir draugui, puoduką ir lėkštutę, užrašų knygutę ir rašiklį, šiltas kojines ar šlepetes, kilimėlį ir miegmaišį (jei nakvosite).

Kada vyks apsikeitimai sėklomis?

Sėklomis galima dalintis viso renginio metu netrukdant pranešimams.

Ar mainytis ir dovanoti sėklas tikrai galima?

Š. m. sausio 8 d. įteisinti supaprastinti reikalavimai daržovių sėklos perdavimui ir mainams pakeitus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymą Nr. 224 „Dėl Privalomųjų rinkai tiekiamos daržovių sėklos kokybės reikalavimų aprašo“. Šie pakeitimai atvėrė galimybes laisvesnėmis sąlygomis viešai apsikeisti daržovių sėklomis.

Kaip padėti rengiant šventę?

Atvykite ir aktyviai dalyvaukite, atsiskleiskite, tapkite gražiai pastebėti. Pasidalinkite žinia apie šventę su artimaisiais, draugais, bendraminčiais, sodininkais, daržininkais, gėlininkais, Giminės sodybų kūrėjais, smulkiais ūkininkais, gamtininkais, sveikuoliais, darnaus gyvenimo būdo ir aplinkos puoselėtojais, paveldo saugotojais, augalų mylėtojais ir visais, kurie augina senąsias lietuviškas, rajonuotas, paveldo, liaudies selekcijos augalų veisles, kad jų sėklomis būtų pasidalinta ir šie augalai būtų išsaugoti. Reikalinga kita įvairi pagalba: pasiruošiant šventei, papuošiant salę, verčiant tarp rusų, anglų, lietuvių kalbų, kuriant veiklą vaikams, rengiant vakaronę, žaidimus bei susitvarkant po šventės.

Susisiekimui:

Bendras el. paštas: [email protected]

Algirdas Švanys, tel. 8 648 43679 (bendri klausimai ir registracija nakvynei mokykloje Doviluose)

Marius Krikščiūnas, tel. 8 698 15767 (registracija į mugę norintiems prekiauti savo rankų darbo kūriniais)

Sužalota Gimtinė sulauks gydančių moksleivių rankų prisilietimų

Sužalota Gimtinė sulauks gydančių moksleivių rankų prisilietimų

Moksleivių organizuojama akcija „Sodiname“

Stebėdama tai, kas vyksta gimtojoje šalyje vis labiau bunda ir telkiasi tauta. Žmonės mato be atodairos kertamus Gimtinės miškus, kurie išvežami (dažnai tai daroma naktimis) į gretimas valstybes. Rengiamos įvairios akcijos, kurios atkreipia dėmesį į šią problemą ar išreiškia aiškiai įvardijamą protestą. Vilniaus apygardos teismui jau pateiktas Grupės ieškinys, kuriuo reikalaujama uždrausti „Natura 2000“ teritorijose valstybiniuose miškuose vykdyti pagrindinius (plynuosius ir atrankinius) kirtimus.

Tauta stoja ginti savo šalį, jos žemę. Galbūt tai yra tikroji gynyba? Ir ne tik ginti, bet ir gydyti. Būtent šios užduoties ėmėsi Klaipėdos moksleivių saviraiškos centro mokiniai. Jų įsivardyta vizija – atsodinti iškirstus Lietuvos miškus bei apželdinti nenaudojamas, apleistas teritorijas.


Nuotraukos autorius – Daiga Ellaby

Štai jų laiškas, jų kreipimasis į mane ir į Tave, į kiekvieną iš mūsų:

„Mielas lietuvi,

mes esame Klaipėdos moksleivių saviraiškos centro mokiniai. Organizuojame akciją „Sodiname“. Pagrindinis jos tikslas – pasodinti kuo daugiau medelių visoje Lietuvoje.

Mes išsiuntėme 60 laiškų, po laišką kiekvienai Lietuvos savivaldybei [iš 20 savivaldybių jau sulaukta teigiamo atsakymo, jos geranoriškai sutiko bendradarbiauti skirdamos plotus medelių sodinimui – aut. past.]. Norėtumėme plačiau papasakoti apie šią akciją ir ko mes ja siekiame.

Trokštame atsodinti iškirstus miškus, išpuošti Lietuvą, kad vėl grįžtų jos žaluma, jos grožis. Siekiame pažadinti tautą, kad ji atmerktų akis ir pamatytų šią nuostabią žalumą.

Norėdami įgyvendinti šią viziją planuojame kiekvienoje savivaldybėje pasodinti po 500 medžių. Kviečiame prisijungti visus norinčius bei galinčius. Labai reikalingi žmonės, kurie galėtų koordinuoti veiklą įvairiose Lietuvos vietose – suburti žmones bei organizuoti medelių sodinimo talkas. Taip pat prašome paremti akciją – dovanoti sodinukus.

Kviečiame prisijungti ir Tave!“

Akcija vyks balandžio 13 dieną. Susisiekti galite su moksleivių biologijos mokytoju Algirdu Švaniu, kurio mobiliojo telefono numeris 8 648 43 679, arba el. paštu [email protected]

Pradėdami gražinti aplinką Lietuvoje jaunuoliai neapsiriboja Gimtinės sienomis. Savo tikslus įgyvendinę Lietuvoje, toliau savo užmojus jie žada tęsti visame pasaulyje: „Apie mūsų akciją sužinos kiekvienas Lietuvos pilietis, vėliau ji taps žinoma ir visame pasaulyje.“.

Ačiū Jums už pasiryžimą, drąsą bei meilę savai šaliai! Linkime sklandaus bei sėkmingo savo vizijos įkūnijimo!

Nuotraukų šaltinis – unsplash.com. Autoriai: Fonsi Fernandez,
Daiga Ellaby.

Dalelė laisvės dėl kurios tenka grumtis laisvoje Lietuvoje

Dalelė laisvės dėl kurios tenka grumtis laisvoje Lietuvoje

Įteisintas daržovių sėklų dovanojimas bei mainai

Bene daugiau nei metai kruopštaus bei nuoseklaus darbo. Ir štai visai neseniai pasiektas rezultatas – žemės ūkio ministro pasirašytas įsakymas, kuriuo įteisinamas daržovių sėklų perdavimas kitiems asmenims bei mainai.

Džiugu matyti stropaus darbo rezultatus, dar džiugiau žinoti, kad yra žmonių, kurie stengiasi ne tik dėl savo, bet ir dėl aplinkinių gerovės. Vienas jų, kuris drąsiai bei atkakliai, draugiškai nusiteikęs žingsniavo visą tą laiką pirmyn – tai biochemikas, aplinkos inžinierius, ekologijos ir aplinkotyros mokslų daktaras Algirdas Švanys. Žmogus, turintis didelį mokslo žinių bagažą bei praktiškai jį pritaikantis kurdamas savo Giminės sodybą. Būtent su juo ir kalbamės apie vykusio proceso eigą bei pasiektą rezultatą.

Nuotraukos autorius – Wynand Van Poortvliet

„Paskutinio svarstymo metu nepavyko susitarti, kad sėklų mainai būtų įteisinti be numatyto informavimo apie jų vykdymą. Įsigaliojo anksčiau Žemės ūkio ministerijos siūlytas projektas. – pradeda dr. Algirdas Švanys ir reikšdamas padėką toliau tęsia – Tačiau Žemės ūkio ministerijos bei Žemės ūkio ministerijos Valstybinės augalininkystės tarnybos darbuotojai įdėjo daug darbo ir pastangų. Jie analizavo užsienio šalių teisės aktus, patirtis, rengė įsakymo projektą bei susitikimus, kuriuose jį svarstėme. Šie žmonės nusipelno pagarbos ir padėkos.“

Pasak pašnekovo, nors pakeitimai ir atrodo nedideli, jie atveria platesnes galimybes: laisviau keistis daržovių sėklomis (pagaliau tai daryti legaliai), organizuoti mainų renginius, kurti sėklų bankus (čia galite rasti kvietimą jungtis bendrai „sėklalapio“ kūrybai http://algirdas.svanys.lt/2019/01/14/kvieciu-jungtis-i-seklapio-kuryba/) ir panašiai. Taigi šis mažas žingsnelis dovanoja gan dideles galimybes.

„Džiugu matyti šį postūmį. Ačiū visiems prisidėjusiems. Viliuosi, šis pasiekimas taps atspirtimi tolimesniems gražiems pokyčiams.“ – priduria dr. Algirdas Švanys.

Kiekvienas trokštame išgirsti džiuginančias naujienas, bet ar neužmirštame išreikšti dėkingumą? Kiekvienas trokštame teigiamų pokyčių mūsų gyvenime, mūsų aplinkoje, bet kiek patys įdedame pastangų? O galbūt tikime, kad viskas vyksta savaime? Matome veikiančiuosius, bet juk dažnai tik kritika ir priekaištais juos apliejame, o gal vis dėlto paskatiname, palaikome? Ar kada susimąstome, kokį kelią tenka nueiti norint pasiekti, kad ir tų nedidelių, bet jau pokyčių? Kiek jėgų prireikia tam žmogui šiame kelyje?..

Ačiū Jums, Algirdai! Ačiū už drąsą, už atkaklumą ir už Jūsų pastangas. Taip pat dėkui ir visai šauniai Jūsų komandai!


Nuotraukos autorius – Alexander Ow

Čia pateikiamas skyrius, kuriuo papildomas žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymas nr. 224 „Dėl privalomųjų rinkai tiekiamos daržovių sėklos kokybės reikalavimų aprašo“:

„XIII SKYRIUS

DARŽOVIŲ SĖKLOS PERDAVIMO KITIEMS ASMENIMS IR (AR) MAINŲ REIKALAVIMAI

117. Daržovių sėklą, neatitinkančią reikalavimų aprašo 9 punkto nuostatų, leidžiama neatlygintinai perduoti kitiems fiziniams asmenims viešose erdvėse (mugėse, interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose, visuomenės informavimo priemonėse, kultūros paskirties pastatuose, mokslo paskirties pastatuose), jei:

117.1. fiziniai asmenys, perduodantys daržovių rūšių sėklą kitiems asmenims, ne vėliau kaip iki kiekvienų metų vasario 1 d. Valstybinei augalininkystės tarnybai raštu pateikė informaciją apie tokios sėklos kiekį pagal rūšis ir veisles. Informacija apie tokios sėklos rūšis, kiekius, veisles skelbiama Valstybinės augalininkystės tarnybos interneto svetainėje iki kiekvienų metų vasario 10 d.;

117.2. fizinis asmuo per kalendorinius metus perduoda kitiems asmenims daržovių sėklos kiekį, neviršijantį šio reikalavimų aprašo 118 punkte nurodyto kiekio;

117.3. daržovių sėkla yra sufasuota ir paženklinta. Ant sėklos fasuotės turi būti nurodyta „Sėklos mainai“.

118. Per einamuosius kalendorinius metus perduodamų pupinių augalų kiekis neturi viršyti penkių kilogramų, svogūnų, lapinių burokėlių, raudonųjų burokėlių, ropių, moliūgų, morkų, ridikų, špinatų, builių, smidrų, arbūzų ir salotų – 500 gramų, kitų daržovių – 100 gramų.

119. Fiziniai asmenys, perduodantys daržovių rūšių sėklą, neatitinkančią šio reikalavimų aprašo 9 punkto nuostatų, kitiems asmenims, yra atsakingi už tokios sėklos kokybę.“

Nuotraukų šaltinis – unsplash.com. Autoriai: Noah Rosenfield,
Wynand Van Poortvliet,
Alexander Ow.