V.Megre apsilankymas Lietuvoje

Kardokuose vykusioje viešėje priėmėm sprendimą į Lietuvą pakviesti V.Megre. Kadangi V. Megre planavo šią vasarą su bendraminčiais mašinomis-karavanais keliauti į Vokietiją, nutarėme pakviesti juos pakeliui aplankyti ir Lietuvą. Štai kokio atsakymo sulaukėme iš fondo „Anastasija“ direktorės M.Ladilovos:
Здравствуйте уважаемые единомышленники, Эдмунд Дмитриевич! Получили ваше письмо. Благодарим за приглашение. На имя Владимира Николаевича приходит каждый год очень много приглашений, к сожалению принять все он не может. Фондом «Анастасия» запланирован караван, в том числе по Европе, примет ли участие в караване Владимир Николаевич неизвестно, так как находится в творческом процессе – работает над книгой. Наталья Васильевна Эркеленц издатель из Литвы ранее приглашала Владимира Николаевича в Литву с читательской конференцией, предварительно получив одобрительный ответ.

Vertimas į lietuvių kalbą: 
Sveiki gerbiami bendraminčiai, Edmundai Dmitrijevičiau! Gavome jūsų laišką. Vladimiras Nikolajevičius kiekvienais metais sulaukia labai daug kvietimų, deja, visų priimti jis negali. Fondas „Anastasija“ yra suplanavęs karavaną, tame tarpe ir po Europą, bet neaišku, ar Vladimiras Nikolajevičius dalyvaus karavane, kadangi šiuo metu yra kūrybiniame procese – rašo knygą. Lietuvos leidėja Natalija Vasiljeva Erkelenz anksčiau pakvietė Vladimirą Nikolajevičių į Lietuvą, į skaitytojų konferenciją ir preliminariai gavo teigiamą atsakymą.

Mes kiek kitaip įsivaizdavome mūsų – Lietuvos skaitytojų – susitikimą su V.Megre. Norėjome jaukaus keletos dienų pabendravimo gamtoje, pvz. giminės sodybų gyvenvietėje ar atskiroje giminės sodyboje. Mūsų kvietimo pagrindinis tikslas – su V.Megre išsiaiškinti knygų situaciją Lietuvoje ir rasti būdus ją išspręsti, kadangi patiems to padaryti nepavyksta.

Kad būtų aiškiau priminsiu , kodėl netenkina esanti knygų situacija:
1. Apie septynerius metus nėra lietuvių k. vertimo knygų. Šiuo metu išvis nėra 5-6-7-8.1-8.2 knygų.
2. Knygynuose knygų nėra. N.Erkelenz leidyklos knygas (1-2-3-4 ir 10) galima rasti beveik tik internete ir įsigyti iš jos mašinos bagažinės.
3. N.Erkelenz leidžiamų knygų vertime pakeisti raktiniai žodžiai. Giminės sodyba verčiama tėvonija, atitinkamai tėvonijų gyvenvietės, tėvonijos knyga, tėvonijų įstatymas ir t.t. Net sodininkai verčiami vasarotojais (vasarotojų ir Žemės šventė). 
4. Kai nėra knygų, nėra pakankamos sklaidos, nedaug naujų bendraminčių, stoja judėjimas. Tai akivaizdžiai matoma, nes nebesikuria naujų gyvenviečių, o besikuriančiose gyvenvietėse trūksta žmonių.

Nėra svarbu, kieno pakvietimu atvyks V.Megre, svarbu, kad būtų suorganizuota galimybė su juo aptarti minėtas problemas.

Kada būsime laisvi rinktis?

Kada būsime laisvi rinktis?

Siekiama įteisinti Mokymąsi šeimoje

Pasaulyje egzistuoja įvairiausi vaikų mokymosi modeliai. Pavyzdžiui, savivada grįstas mokymas(is), nuotolinis, namų bei mokymas(is) šeimoje. Pastarasis yra sparčiausiai auganti mokymosi forma tiek Jungtinėse Amerikos Valstijose, tiek ir visame pasaulyje.

Šis metodas jau tyrinėtas mokslininkų. Duomenys iš tiesų džiuginantys. Įvardijama, kad tyrimų duomenimis akademiniai pasiekimai paprastai 15–30 procentų aukštesni nei besimokančiųjų tradicinėse ugdymo įstaigose. Taip pat vaikai, kurie mokosi savarankiškai, paprastai savo bendraamžius lenkia socialine, psichologine ir emocine raida. Pavyzdžiui, geresniais kasdieniais, lyderystės įgūdžiais, stipresniu bendruomeniškumu, pasitikėjimu savimi, motyvacija, atsakingumu ir panašiai (pasiskaityti plačiau apie tai galite – http://laisvivaikai.lt/tyrimai/).

Tai vyksta plačiajame pasaulyje. O ką mes apie tai žinome? Su kiek iš šių terminų mums yra tekę susidurti?

Gyvename nepriklausomoje (laisvoje?) Lietuvoje, tačiau joje, be visiems žinomos, leidžiama tik viena mokymo forma – tai nuotolinis mokymas. Jis, kaip nurodoma Mokymo namuose organizavimo tvarkoje, „<…> skiriamas mokiniams, kurie dėl įvairių ligų, patologinių būklių ar patirtų traumų negali lankyti mokyklos.“. Tad kodėl mes savoje šalyje neturime galimybės rinktis? Juk ji labai aktuali daugeliui žmonių. To priežastys įvairiausios. Apie jas būtų galima kalbėti labai ilgai.

Švietimo įstaigos tiesiog nyksta (naikinamos?) akyse, mokymo kokybė jose vis labiau prastėja (turbūt jau ne paslaptis, kad gero mokytojo dažnai tenka su žiburiu ieškoti), dabartyje augantys vaikai – tai visai kitokia karta, karta kitaip matanti, suvokianti pasaulį ir Švietimo sistema stipriai atsilieka, neatliepia vaikų poreikiams. Ir tai tik dalelė to paveikslo, dalelė priežasčių.

Nuotraukos autorius – Markus Spiske

Kilus poreikiui visada atsiranda aktyvių žmonių, kurie imasi konkrečių veiksmų, norėdami pakeisti esančią sistemą. Tokia situacija susiklostė ir 2012 metais, kai Lietuvoje buvo uždraustas namų mokymas. Susibūrę žmonės įsteigė Mokymosi šeimoje asociaciją ir ėmė veikti, siekdami Lietuvoje įteisinti mokymąsi šeimoje bei tuo pačiu įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įvardytą tėvų teisę parinkti mokymąsi vaikui.

Žingsniuota kantriai ir nuosekliai visus tuos metus. Buvo bendraujama su Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovais. Ir štai visai neseniai (praėjusią savaitę) Seime vykusiame Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje buvo atliepta pateiktam Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo projektui.

Posėdžio metu įvardytos Teisės departamento pateiktos išvados. Jose nurodomas šio mokymosi modelio aiškesnio įstatyminio principo reglamentavimo, numatomų naudotinų metodų, mokytojų darbo su vaikais formų, galimo mokymosi papildomo finansavimo detalizavimo trūkumas. Komiteto vardu kalbėjęs akad. Eugenijus Jovaiša išreiškė pritarimą tėvų norui vaikus ugdyti namuose, taip pat įgarsino neraminantį klausimą – mokymosi kokybės kontrolę.

Norint vaikams suteikti kuo geresnį išsilavinimą, pasiryžta kokybiškai paruošti poįstatyminius aktus. Šiuo tikslu suformuota darbo grupė, kurią sudaro Švietimo ir mokslo komiteto nariai (Aušra Papirtienė, Dovilė Šakalienė, Gintaras Steponavičius, Edmundas Pupinis), Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento vadovas Aidas Aldakauskas, taip pat Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos, Viešosios įstaigos „Meda project“, Lietuvos tėvų forumo, Mokymosi šeimoje asociacijos bei Giminės sodybų judėjimo atstovai.

Labai norisi padėkoti šiems žmonėms, kurie stengiasi visos Lietuvos vaikų labui. Ačiū Jums! Sėkmės Jūsų darbuose!

Nuotraukų šaltiniai: unsplash.com, pexels.com