Skambantys Kedrai

Iki šiol iš Ninos Megre nesulaukėme jokių žinių V.Megre knygų vertimo klausimu.

Per tą laiką susitikome su dabartiniu knygų vertėju, aptarėme susiklosčiusią situaciją. Jis pritarė mūsų mintims dėl termino Giminės sodyba išsaugojimo.

Įvykiams rutuliojantis toliau, kilo mintys apie V.Megre knygų leidybą, siekiant svarbiausio tikslo – raktinių žodžių išsaugojimo.

Nusprendžiau Ninai Megre parašyti laišką . Pasiteirauti, kas nutarta knygų vertimo klausimu bei pasidalyti mintimis apie galimą šios situacijos sprendimo būdą.

Už laiško vertimą į rusų kalbą nuoširdžiai dėkoju Irinai 🙂 .

 

Čia pateikiu siųstąjį laišką:

Laba diena, gerbiamoji Nina Megre,

Rašau jums Lietuvos skaitytojų vardu.

Pastaruoju metu mums vis dėlto pavyko atrasti dabartinio V.Megre knygų vertėjo A.Krasnovo kontaktus ir susisiekti su juo. Išsakėme jam savo nuomonę bei pateikėme visus dokumentus, kuriuos siuntėme ir jums. Vertėjas sudalyvavo metiniame anastasijiečių susitikime. Jame gyvai, draugiškai aptarėme susiklosčiusią situaciją. Sužinojęs, kad Giminės sodyba – tai ne tik terminas, tai gyvas reiškinys, gyvuojantis jau eilę metų, jis vienareikšmiškai pritarė mūsų norui išsaugoti šį terminą.

Kadangi iki šiol dar nesulaukėme iš jūsų jokių žinių, todėl jums rašau. Nerimaujame, kaip sprendžiasi situacija šiuo klausimu, nes mums tai labai svarbu. Galbūt jau priėmėte kokį nors sprendimą?

Taip pat noriu pasidalyti ir mūsų, kaip skaitytojų, mintimis. Vardan Anastasijos vaizdinio, jo raktinių žodžių išsaugojimo, mes esame pasiruošę, esant reikalui, perimti knygų leidybos reikalus į savas rankas. Tik šiuo atveju, norėtume sužinoti, kokių konkrečių veiksmų turėtume imtis. Ar sutartį su autoriumi gali pasirašyti fizinis asmuo ar būtina steigti leidyklą, nes sutartis turėtų būti sudaroma su juridiniu asmeniu?

Mūsų žiniomis, iškilus panašioms problemoms su V.Megre knygų vertimu Amerikoje, vienu metu buvo leidžiamos dviejų skirtingų vertimų knygos. Mes taip pat apmąstėme tokią galimybę, kai sužinojome, kad vertėjui A.Krasnovui paprašius N.Erkelenz jo atliktame vertime pakeisti esminę sąvoką (Giminės sodyba), ji kategoriškai atsisakė.

Labai laukiame iš jūsų žinių.

 

Nuotrauka: Nina Megre (https://www.facebook.com/photo.php?fbid=1135360839838511&set=a.138590456182226.15139.100000938166280&type=3)

 

Atliepimas į vyriausybės kvietimą savomis idėjomis prisidėti prie plano (apie kurį galite pasiskaityti čia), skirto spręsti demografijos problemas, mažinti emigraciją ir gerinti gyvenimo kokybę Lietuvoje.

 

Pasiūlymas projektui „Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018-2030m. strategija“

Siunčiu jums projektą „Ekonominių, žemdirbystės, ekologinių ir visuomeninių problemų sprendimas“, paruoštą dar 2008-2009 metais.

Jame pateiktas sprendimo būdas – tai viena iš galimų priemonių siekti ir jūsų projekte įvardintiems tikslams: tiek šeimos, tiek migracijos, tiek ir vyresnio amžiaus asmenų atžvilgiu. Tas būdas – tai giminės sodybų gyvenviečių kūrimas.

 

Lietuvoje šis judėjimas vyksta jau dvidešimtmetį. Sukurta ne viena giminės sodybų gyvenvietė. Jose tėvų kuriamos mokyklos saviems vaikams (pvz., Kardokų gamtos mokykla, Melkio mokykla). Tokiose mokyklose vykstantis vaikų ugdymas jau visiškai kitoks. Įsivardijami tikslai – užauginti sąmoningus vaikus Lietuvai, mylinčius savo šalį ir norinčius puoselėti ją, vaikus suvokusius savo žmogiškąją esmę bei savo gyvenimo užduotį. Lavinimo procese dalyvauja ir patys tėvai. Taigi žmonės, vedami noro sukurti kitokį pasaulį saviems vaikams, visa tai įgyvendina savomis jėgomis.

Giminės sodybose kuriama švari aplinka, vyksta švarios (ekologiškos) statybos, auginamas švarus maistas. Tai teigiamai veikia tiek joje gyvenančius žmones (tai puiki ligų prevencijos priemonė), tiek ir aplinką, saugant jos švarą.

Dažnai giminės sodybų gyvenviečių gyventojai savarankiškai pasirūpina sava veikla, tai yra susikuria sau darbo vietas. Kaip pavyzdys galėtų būti, kad ir švarių maisto produktų auginimas.

Ne vienas pavyzdys visame pasaulyje rodo, jog žemdirbystės ūkiai yra ne tik neefektyvūs, bet netgi vedantys į pražūtį. Juk ūkininkai, besiorientuojantys į pelną, konkuruoja tarpusavyje. Tai kovai laimėti naudojamos įvairios priemonės: nuodingi cheminiai preparatai (pesticidai, herbicidai), kenksmingų genetiškai modifikuotų produktų auginimas. Taip keliamas pavojus ne tik savo, bet net ir kitų valstybių žmonių gyvybėms.

O štai giminės sodybose užauginta produkcija, jau visiškai kitokios kokybės. Tuos produktus žmonės visų pirma augina sau bei savo šeimai. Gyvendami savoje žemėje bei gerdami iš jos gelmių besisunkiantį vandenį, jie saugo jos švarą. Produkcija auginama ne siekiant pelno, o dažnai tiesiog parduodant perteklių ir taip gaunant papildomų pajamų. O juk švarių produktų paklausa kuo toliau, tuo vis labiau auga.

Kitas pavyzdys, žmonės, patys pastatę namus savo šeimai, įkuria įmonę, kurios veiklos sritis – švarios statybos, taip sukurdami darbo vietas ne tik sau, bet ir kitiems bendraminčiams.

Pasirenkami darbai dažnai labai puikiai suderinami ir su šeimos pareigomis. Žmonės patys planuojasi savo darbus bei jų trukmę. Skiriama daugiau laiko šeimai. Šeimoje siekiant bendrų tikslų, vyrui su žmona esant bendraminčiams, tarpusavio ryšys tampa vis glaudesnis.

Giminės sodyba nėra vien ekologija ar gyvenimas kaime – tai sąmoningėjimo kelias. O šiame kelyje ugdomi ir gebėjimai spręsti kylančias vienokio ar kitokio pobūdžio problemas.

Kuriama giminės sodybos aplinka (mažoji gimtinė) – tai idealios sąlygos augti sąmoningam, laisvam ir atsakingam žmogui. Tėvų kuriamos mokyklos ir dalyvavimas ugdyme, stiprina ryšį tarp tėvų ir vaikų. O juk dabar, kai tėvų ir vaikų ryšiai dažnai iš viso nutrūkę, tai ypatingai aktualu. Taip pat ir gyvenimas bendruomenėje, kai veikiama, kuriama kartu, vaikus moko labai svarbaus, dažnai užmiršto dalyko – bendruomeniškumo. Dargi taip kuriama ir saugi kaimynystė.

Gyvendami savo giminės sodybose žmonės jaučia ryšį su sava žeme, savo konkrečiu tėvynės lopinėliu. Norima juo rūpintis, jį puoselėti, juk tai gimtieji namai. Taip pat juntamas saugumo jausmas (giminės sodyba dažnai didžiąja dalimi tampa sau pakankamu dariniu). Žmonėms nekyla noras ieškoti laimės svetur, nes jaučiamasi laimingais savoje šalyje. Šis psichologinis ir materialinis komfortas šeimas skatina susilaukti vaikų.

Giminės sodybų gyvenvietės bendruomenės veikloje kuo puikiausiai gali įsilieti ir atsiskleisti ne tik jauni, bet ir vyresnio amžiaus žmonės, atrasdami tą nišą, kurioje jie gerai jaustųsi. Tai skatina ir jau kitokio santykio tarp vyresnių ir jaunesnių kartų kūrimąsi. Taip pat, kuriant savo giminės sodybą, kiekvienas žmogus gali pajusti savo kūrėjo prigimtį. Būtent toks savęs pajautimas suteikia jėgų veikti.

Ši visiškai nauja ir žmonėms suprantama gyvenimo būdo ideologija skatina žmones veikti savarankiškai, žvelgiant atsakingai į savo aplinką, savo šeimą, šalį ir spręsti kylančias problemas savomis jėgomis, nelaukiant palaikymo. Ir tai vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų pasaulio šalių.

Čia galite pasiskaityti pokalbį su giminės sodybų gyvenviečių aktyvia kūrėja, kurios surašytą projektą ir pateikiu, Ingrida Žitkauskiene:

https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/namai/gyvenvieciu-kurimas-naujo-seimu-gyvenimo-modelio-privalumai-1034-575525

 

Pagarbiai

Donata

 

Pradinė įrašo nuotrauka: Pixabay

Tekste naudotos nuotraukos: Giminės sodybų gyvenvietė Šventasodis