Pateikiu dalinį įrašo iš susitikimo su V.Megre vertimą. Nors jis nėra nuo iki, bet nesuprantantiems rusiškai gal bus įdomu pasiskaitinėti 🙂 . Nuorodą į vaizdo įrašą rasite žemiau.
„Aš noriu pasidalyti su jumis dideliu džiaugsmu.
Nepaisant to, kad skirtinguose Žemės regionuose vyksta karai, tarpregioniniai konfliktai, kad daugelis žmonių ne visai laimingi ir miršta nuo ligų, pasaulyje jau prasidėjo nuostabus reiškinys ir pačiu artimiausiu metu Žemėje nebus karų. Jau po pusantrų metų prasidės nusiginklavimo varžybos ir žmonės ims mažiau sirgti, ir šeimos bus laimingesnės, nes Žemėje prasideda nauja epocha, nauja era.
Mes tik galvojome, kad mes gyvename, bet iš tiesų mes negyvenome. Visą tą laiką mes miegojome ir buvome nepajėgūs paveikti situaciją. Mes tikėjomės iš savo diplomatų, iš savo vadovų, iš mūsų karo vadų ir labai protingų ekonomistų, bet pasaulyje vyko tai, kas vyko ir niekas nesikeitė į gera. Ir staiga ėmė kaltis maži daigeliai, kurie vadinasi Giminės sodybos. Dabar Rusijoje atsirado apie 400 gyvenviečių susidedančių iš Giminės sodybų.“
V.Megre pasakojo apie savo vartus-namelį: „(…) prie įėjimo dar pastatysiu veidrodį, kad jame būtų galima pasižiūrėti į save prieš įeinant. Kažkodėl išeidami iš namų mes visuomet pasipuošiame, apsirengiame gražiais ir švariais drabužiais, o namuose sau leidžiame vaikščioti „tiesiog taip“. Aš nusprendžiau ištaisyti šią klaidą. Namai tai juk svarbiausia, sakralinė vieta ir ten reikia būti gražiu. Štai aš ir žiūrėsiuosi veidrodyje prieš įeidamas į namus. O namai – tai visas hektaras žemės, o ne tik ta vieta, kur stogas virš galvos.“
„Aš pats kuriu savo Giminės sodybą ir matau savo kaimynus. Matau, kaip žmonės keičiasi į gera. Žinoma, vienas hektaras žemės, netgi paverstas nuostabiu rojaus kampeliu, nepakeis klimato Žemėje, Žemės vaizdo, bet jeigu jų bus milijonai, tai Žemės vaizdas pasikeis ir nebebus katastrofų, nebus mirtį nešančio atšilimo.“
Kad būtų galimybė pabendrauti (ilgiau ir kokybiškiau nei tai pavyksta mugėse ir panašiuose renginiuose): „Man gimė idėja organizuoti „autoprobeg“ (kelionę automobilių karavanu) iš pradžių po Europą, po to po Ameriką.
Manau, kad tai pradėsime nuo ateinančių metų pavasario, galbūt ir anksčiau.“ – dalijasi mintimis Vladimiras.
„Pats įdomiausias, pats nuostabiausias dalykas, kuris vyksta šioje naujoje civilizacijoje – tai žmonių likimai.“
„Pirtyje-paukštyje turi būti trys šilumos šaltiniai bei gyva ugnis. Tai trys krosnelės išdėliotos viena priešais kitą. Iš ten išeinantys spinduliai susitinka viename taške per vidurį. Ir įvyksta kažkokia neįprasta reakcija. O šonuose stovi žolės. Turi būti mano mylimas pelynas, ramunėlė ir kt. Nereikia kaitinti tiek, kad būtų karšta, karšta. Su prakaitu iš organizmo pasišalina visi toksinai. Galima išsigyti nuo daugybės ligų, kurios atrodė neišgydomos.
Dabar aš kuriu savo Giminės sodybą. Joje suplanavau pastatyti paukštį. Bet pastatysiu jį truputėlį už Giminės sodybos ribų, kad galėtų svečiai atvažiuoti ir eiti tenai. O sau Giminės sodyboje pasistatysiu visai mažą pirtį-paukštį ir pagaliau fiziškai susitvarkysiu.“
„– Kada pasirodys Jūsų kita knyga?
– Kada išeis mano kita knyga. Taip dažnai užduoda šį klausimą. Ir pats savęs to klausiu: kada išeis mano kita knyga? Veržiasi skyriai. Kartais prabundu ryte ir štai skyriai tiesiog nori.. (…)
Man niekaip nepavyksta susitvarkyti su savo charakteriu. Nuolat įsiveliu į kokius nors reikalus. Matau – neteisingai stato Giminės sodybą, tuomet aš pats pradedu ją statyti, kad parodyti, kaip reikia tai daryti. Štai važiavome į šią parodą, nors niekada nevažiuodavom. Galvojau: o kaip ten be manęs? Todėl ir aš važiavau.
Įsivaizduokite, skaitytojai organizavo Gimtąją partiją, apie kurią šnekama knygelėje. Man atrodė, kad ten ne viskas normalu, aš ir tenai įlindau. Bet ačiū, kad jūs apie tai klausiate. Dabar, kai išvažiuosiu iš čia, kitų metų pavasariui aš ne tik parašysiu, bet ir išleisiu knygą.“
„Pati geriausia vieta asmeniškai jums yra ta, kurią jūs patys atrasite ir įsimylėsite.“
Įrašą galite rasti čia.
Iliustracijos: Альжанов Кумар, „Звенящий меч Барда”
„Šiandien čia, kur mes esame, Lietuvoje, pirmiausia esame lietuviai. Ir būtent šis momentas – lietuvis, turi mus suvienyti. Ir tada, aš jau vizualizuoju, susirenka mokytojai, pensininkai, organizacijos, kurios Lietuvoje už kažką kovoja. Jie ateina į miškus padėti „Gyvam miškui“, padėti lietuviui.
