Vertėjui A.Krasnovui (dabar verčiančiam naujo leidimo V.Megre knygas) buvo išsiųstas laiškas. Juo kreiptasi esminių sąvokų naudojamų knygose pakeitimo klausimu, taip pat vertėjas kviestas sudalyvauti anastasijiečių suvažiavime, vyksiančiame šį šeštadienį Aukštadvaryje. Vakar gautas atsakymas.
A.Krasnovas sutiko dalyvauti suvažiavime, tad panašu, kad turėsime galimybę ramiai ir taikiai išsiaiškinti situaciją, aptarti mums rūpimą klausimą, taip pat išsaugoti tai, ką turime, kas taip svarbu.
Jūsų dėmesiui A. Krasnovo atsakymas:
Ačiū už laišką, jame pateiktą informaciją ir kvietimą dalyvauti Megre knygų skaitytojų suvažiavime. Man nesinorėtų visu šimtu procentų prisiimti sąvokos родовое поместье vertimo į tėvoniją autorystės. Bet tai atskira kalba, apie tai galėčiau papasakoti nebent pačiame skaitytojų suvažiavime, jei pavyktų į jį nukakti. Ketinu dalyvauti, būtų įdomu susitikti su (tikiuosi) bendraminčiais, Megre – Anastasijos idėjų šalininkais ir realizuotojais, nebent sutrukdytų kokios nors nenumatytos aplinkybės.
Kadaise, N. Erkelenz prašymu buvau išdėstęs argumentus, kodėl verta rinktis tėvonijos variantą, ir ji tuos mano paaiškinimus lyg tai buvo patalpinusi savo svetainėje (to negaliu tvirtinti, nes savo akimis neskaičiau). Tad dabar siunčiu juos laiško priede.
Kartu prisipažįstų, jog siūlydamas tėvonijos variantą, iš tiesų nežinojau, kad giminės sodybos terminas jau plačiai paplitęs, o juo įvardintas reiškinys netgi įgijęs organizuotos veiklos formą. Apskritai esu šalininkas tokio požiūrio į kalbos vystymąsi, pagal kurį pirmenybė turi būti teikiama kalbos vartojimo praktikai – paprastai įsivyrauja tas kalbos variantas, kurį priima ir ima vartoti didesnioji kalbinės bendrijos dalis. Todėl manau, kad konfliktas, įsiplieskęs aplink giminės sodybą ir tėvoniją, yra bergždžias, ir jį derėtų ramiai nugesinti abiejų konflikto pusių geranoriškomis pastangomis. Tikiuosi, abi pusės palaiko ir vertina „Skambančių Rusijos kedrų” mintis ir nuostatas. Juk tai yra svarbiausia, ar ne tiesa?
Pagarbiai,
Aleksandras Krasnovas