Noriu išreikšti savo dėkingumą Laimiui. Laimiui, kuris ne tik perskaitė, suprato manus tekstus (jų esmę), bet ir drąsiai bei ryžtingai ėmėsi sklaidos. Tvirtai stengėsi atlaikyti, nepaisant stipriai iškerojusios cenzūros. Kai „atkovota“, panašu, ne tik „Facebook“ „Anastasija LT“ grupė, bet ir Anastasija.lt tinklalapis…
Paskleidus manus tekstus, pasipylė įvairios reakcijos. Kiekvienas esame laisvas reaguoti, kaip tik norime. Ačiū Jums už jas, už visokias.
Norisi tik pridurti – ne aš tenai esu svarbi, ne išgyvenimai mani, o tik toji nešama žinia, kurią ne vienas suprato ne tik proto lygmenyje, bet ir pajautė širdyje.
Taip pat sulaukiau atliepimų iš analogiškas situacijas patyrusių žmonių.
Kai širdis pajaučia širdį, kai žmogus atliepia žmogui šiltu jausmu, kai ne aš pats, o jausmas, Meilė žmogui yra svarbiau.
Ačiū Jums Nuostabieji! Ačiū už šiltą žodį, jaukų jausmą! Ačiū!
Kai Meilė Žmogui tampa svarbiau už idėją…
Kai Idėja iš tojo šalto ir tvirtai kontroliuojamo egregoro virsta Šiltu Jausmu Žmonių Širdyse…
Kai nebelieka nei prieš, nei už, lieka tik Kartu, aš ir tu… 🙂
Nuoširdžiai
Donata
Kaip žema šitaip aiškintis santykius, viešoje erdvėje. Labai šaunu kad viešai pripažįstate jog idėja jums toli gražu ne prioritetuose. Linkiu susitvarkyti pirma su savimi, susitaikyti, paleisti nuoskaudas, išmokti mylėti, ir tik tada rašyti viešai, jungtis į bendruomenę. Nesant meiles sau, jos negali buti ir kitiems.
Čia ryškiai ne Jogailė, o kokia nors Jūra Baa rašo. 🙂