Vladimiro Megre skaitytojų konferencija Prahoje 2017 09 16 antroji dalis.

( Pirmą dalį rasite čia https://anastasija.lt/2017/10/26/video-v-megre-konferencija-prahoje-2017-09-16/ )

Atsakymai į populiariausius skaitytojų klausimus:

– kaip Anastasijos reikalai ir kur sūnus Vladimiras;

– Anastasijos svajonė tampa tikrove;

– tarptautinis įstatymas apie Giminės Sodybas;

– Gimtoji partija;

– kodiniai žodžiai;

– jei jūsų puselė nepalaiko jūsų;

– neįgalieji kuriantys Giminės sodybas;

– naujo formato pažinčių puslapis.

Vertimas: 

Labai dėkoju, kad vėl visi susirinkote, vėl kilo idėja. Man pasakė, kad reikia atsakinėti tik į klausimus. Žinote, ką dar sumąsčiau? Jūs sėdėjote čia, filmas ėjo, kuriame buvo kalbama apie tai, kad Rusijos prezidentas palaiko šią idėją ir jūs jam iškart pradėjote ploti. Pamąsčiau, ar nepradės visas pasaulis ploti mūsų prezidentui, kai jis tiksliau palaikys šią idėją ir, kai Rusijoje bus išleistas įstatymas apie Giminės sodybas. Ir kai šį įstatymą palaikys Čekijos prezidentas, Slovakijos prezidentas.

Čia aš atvežiau du portfelius, paprastus portfelius, į kuriuos aš įdėsiu įstatymą apie Giminės sodybas. Žmonės Rusijoje dirbo ties juo jau kelerius metus ir nusiuntė jį į valstybinę dūmą ir Rusijos Federacijos prezidentui. Aš atvežiau šiuos įstatymus į Čekiją, jie rusų kalba. Įdėsiu juos į vieną portfelį, organizatorių prašau išversti į čekų kalbą ir nusiųsim juos Čekijos prezidentui.

Dėkoju jums už audringus plojimus, bet to maža. Dabar visur, kur dalyvausiu, visuomet perduosiu šiuos įstatymus. Paprašysiu fondo nusiųsti Jungtinių Valstijų prezidentui, ten jau yra grupė, kuri palaiko, ir į visas Europos sąjungos šalis.

Kas palaiko šią idėją?

Oooo..

Dabar galima ploti…

Dabar ir pasijautė tas Prahos impulsas, apie kurį aš svajojau.

Šio impulso papildymui kiekvienas nukreipkite mintis savam prezidentui.

O dabar aš norėjau pasakyt:

– Tu girdi, Anastasija, aš išpildžiau savo misiją, tava svajonė pildosi?

– Pildosi. – atsako ji.

Ir dabar, įvykdęs savo misiją, aš sąžiningai atsakinėsiu į jūsų klausimus.

 

– Vladimirai Nikolajevičiau, klausimų labai daug. Mes galvojome, kuriuos iš jų išrinkt ir renkamės dabar tuos, kurių daugiausia iš visų. Suskirstėme visus pagal temas.

 

– Kalbėjome apie politiką. Yra daug klausimų Gimtosios partijos tema. Žmonės prašo papasakoti apie tai. Kai kurie nežino partijos tikslų, taigi apie partijos tikslus, apie tai kaip vystosi judėjimas, nes ir čia Čekijoj žmonės bando užregistruoti partiją. Jie renkasi, bando sukurti savas programas. Jiems labai įdomi ši tematika.

 

– Po knygos išleidimo, kurioje Anastasijos senelis kalba apie Gimtąją partiją, skaitytojai savarankiškai Teisingumo ministerijoje užregistravo partiją, pavadinimu Gimtoji partija, kaip pasakyta knygose. Bet ji dar visai jaunutė, tai nauja partija, joje nėra patyrusių politikų.

Ji nusprendė dalyvauti valstybinės dūmos rinkimuose ir pradėjo rinkti parašus, bet kol ji tvarkė dokumentus, parašų surinkimui jai buvo duotos trys dienos, kas neįmanoma, – įprastai mėnesis ir daugiau. Bet jie per tris dienas, per tris dienas, sugebėjo surinkti 146 tūkstančius parašų.

Likus dviems dienoms iki išvykstant čia, kaip tik atėjo rinkimų į regionų tarybas rezultatai, į regionų valstybines dūmas. Vienoje jų, t.y. Saratovo srityje, dalyvavo Gimtosios partijos atstovas, vienmandatėje rinkimų apygardoje. Taip pat ten dalyvavo tokios galingos partijos kaip Vieninga Rusija, LDPR, Komunistinė partija ir eilė kitų. Ir, kai buvo suskaičiuoti balsai, įvyko tai, kas buvo visiškai netikėta. Gimtosios partijos atstovas užėmė antrą vietą po Vieningos Rusijos.

Ši jauna Gimtoji partija, sukurta iš apačios, iš tautos, ji žada būti pati stipriausia partija. Ir nedaug laiko praeis, taip ir bus.

Dar noriu pasakyti, – Rusijoje įvyko unikalus dalykas. Taip, kaip ne visi suprato, kas įvyko, kai išėjo knygos apie Anastasiją, nesuprato, kodėl tautoje kilo toks judėjimas. Taigi pradžioje šį judėjimą tik kritikavo, valstybė nepadėjo, o kai kurie uolūs tarnautojai kalbėjo: nušluoti, – jie visus laukus užgrobia, – buldozeriu nušluoti. Kitais žodžiais, valstybė niekaip nepadėjo, bet dėka kažko, gal dėka prezidento, gal dar kažko, kažkurių aukštų valstybės pareigūnų, nebuvo leista liesti, nunešti buldozeriais ir dabar šį judėjimą jau galima tirti mokslininkams, politikams, kaip žmonės savarankiškai, – juk nėra bendro centro, – organizuojasi ir sukuria apgyvendintus taškus. Ir tapo aišku, kad galima išleisti įstatymą, galima net duoti pinigų, bet tai ne svarbiausia… reikalingi kodiniai žodžiai, kuriuos turi Anastasija. Kaip pavyzdį, pasakysiu tris žodžius – jeigu jūsų prezidentas sakys:

– Mes žmones iš miestų keldinsim į kaimų vietoves ir ten jiems duosime po vieno hektaro ploto žemės sklypus.

Nedaug žmonių iš Prahos eis kurti savo Giminės sodybas.

Bet jeigu jūsų prezidentas perskaitys knygas ir pasakys tais žodžiais, kurie ten yra, pavyzdžiui:

– Brangūs tautiečiai, turiu jums pasakyti, kad kiekvienas žmogus mūsų šalyje privalo turėti teisę į laimę ir į kūrybą. Kiekvienas žmogus mūsų šalyje turi turėti savo gabalėlį gimtinės. Gerbiamieji tautiečiai, aš išanalizavau Giminės sodybų situaciją pasaulyje ir nusprendžiau imtis iniciatyvos ir pasiūliau įstatymo projektą Čekijos parlamentui. Junkitės, brangūs tautiečiai, šio įstatymo aptarimui, priėmimui. Tebūnie pas mus daug laimingų šeimų, tuomet ir mūsų šalis bus laiminga.

 

Oi, kas bus, jūs net neįsivaizduojate.

 

– Kita tema. Pažvelkit, kokia šūsnis klausimų. Ji liečia Anastasiją, sūnų ir dukrą. Skaitytojus labai jaudina Anastasijos likimas, kaip toliau klostosi jūsų sūnaus likimas, ar jūs tai žinote, jei jūs su jais esate kontakte? Kaip jiems sekasi?

 

– Aš jau keletą metų nemačiau nei savo sūnaus, nei Anastasijos. Aš kalbėjausi su seneliu. Jis sako, kad Anastasijai taip reikia ir jos kurį laiką nebus. Iš to, ką aš supratau iš senelio, ji gali užmigti ilgu letarginiu miegu, o siela jos gali sklandyti erdvėje. Galbūt aš ne viską supratau, bet jis taip šneka:

– O tu argi nejauti, kad ji sklando erdvėje virš skirtingų šalių tautų?

Iš pat pradžių buvo taip sumanyta. Dar pirmose knygose parašyta, jeigu pamenate:

– Aš žinau, kokia daugybė tamsiųjų jėgų puls mane. Bet aš gebėsiu jas įveikti, aš stipresnė.

Aš kažkodėl galvoju, kad ji sugrįš ir laukiu to laiko ir noriu būti vertas jos grįžimo.

Aš stengiuosi įgyvendinti tą modelį savo giminės sodyboje, kurį sukūrė sūnus. Aš neskubu to daryti, bet galų gale tai padarysiu.

Štai ką galiu, atsakydamas į šį klausimą, kol kas pasakyti.

Na, aš jau buvau daugelyje šalių ir suprantu, ką tai reiškia – ji sklando virš įvairių šalių.

Yra tokia organizacija Nexus, ji du kartus rengė suvažiavimus OON ir mane ten kvietė. Ir jie sako: – Mes jaučiame Anastasiją. Ir ji eis po visas šalis, nes tai nauja žmonijos išėjimo iš krizės paradigma. Ir jie jau pradeda veikti, – jie ima žemę, perka žemę kaip verslininkai ir kuria Giminės sodybų gyvenvietes. Jie didžiuojasi, kad jie, atstovaudami Ameriką, priima šią idėją ir sako, kad paskui Ameriką eis visos kitos šalys. Gali būt, kad Amerika eis ir paskui ją seks kitos šalys, o galbūt visos šalys seks paskui Rusiją ir Čekiją.

Manau, kad mano sūnus, jis išeis, suras savo puselę ir tylutėliai gyvens. Tiesiog gyvens, darys kažką savo, padės kurti mintis-vaizdinius, padės žmonėms, nebūdamas kažkokiu tai guru, nevaizduojant savęs kaip mokytojo, kaip to nori Anastasija.

Labai daug galėčiau papasakoti apie tas minutes, kurias man pavyko praleisti su savais vaikais ir Anastasija, apie kurias aš dar ruošiuosi parašyt, bet jeigu aš pradėsiu smulkiai apie tai pasakoti, aš stipriai įsitrauksiu ir tuomet neliks laiko atsakyti į kitus klausimus. Bet jūs visa tai pajausite. Aš juk ir dėl jų visa tai darau, dėl jų atvykau pas jus. Per atstumą pajutau, kad reikia čia važiuoti ir važiavau, nekreipiant dėmesio į tai, jog man beveik jau nevalia skraidyti lėktuvais.

 

– Vladimirai Nikolajevičiau, mes turime ne tik klausimus bet ir raštelius, kuriuose žmonės dėkoja jums ne tik už tai, kad parašėte tokias nuostabias knygas, bet ir už tai, jog keliaujate po pasaulį su tokiais nuostabiais susitikimais ir suteikiate žmonėms tokią galimybę pabendrauti su jumis.

 

– Ačiū labai už tokius raštelius, bet noriu jums pasakyti, kad labai didelis klausimas, kas daugiau daro, ar aš, parašęs knygas, ar tie žmonės, kurie suprato, kas ten parašyta tarp eilučių, suprato, pajautė ir pradėjo kažkaip veikti. Kas vis dėlto svarbesnis? Aš manau, kad tai tie žmonės, kurie suprato ir jie juk padarė ir dabar daro daugiau nei aš. Už tai dideliausia jums padėka, už jūsų supratimą bei už jūsų sielos atliepimą.

 

– Vladimirai Nikolajevičiau, kiti klausimai vėl apie Giminės sodybą. Žmones jaudina, kaip spręsti situaciją, kai vienas skaito knygas, supranta jas, gyvena šitomis knygomis, o jo sutuoktinis nepalaiko šių idėjų?

 

– Iš tokios situacijos tiesiog reikia išeiti (juokas salėje). Bet taip, tokios situacijos yra ir bus. Ten daug priežasčių, kodėl visa tai vyksta.

Skirtingos būna situacijos. Pirma priežastis, kodėl nesupranta.

Turite vyrą. Jis jums parūpino butą, nupirko automobilį ir yra laikomas pasiturinčiu žmogumi. Ir štai jūs prieinate ir sakote jam. Viskas juk slepiasi žodžiuose, šiuose koduose, šiose raidėse, garsuose. Ir štai jis nupirko šeimai butą, auklėja anūkus, o jūs prieinate ir sakote:

– Klausyk, juk mes su tavimi pusę gyvenimo pragyvenome ir ką mes nuveikėme, ir ką mes paliekame saviems vaikams? Šį automobilį, kuris greitai surūdys ar šį butą, kuris jau ne kokios būklės, kurį jau remontuoti reikia. Reikia daryti giminės sodybą. Mes ką – kvailiai, tiek metų praradom.

Dėlto jis atsakys:

– Nieko sau, pusė gyvenimo dirbau, kad uždirbčiau pinigus, tiek padariau. Visą laiką buvau toks krūtas, krūtas ir štai per vieną akimirką tapau jai kažkokiu neteisingu vyriškiu.

O štai kitas variantas. Ji jam sako tą patį, bet kitais garsais, kitais žodžiais:

– Žinai, brangusis, tu toks šaunuolis, tu aprūpinai mūsų šeimą, tu aprūpinai mūsų vaikus. Žinai, turiu aš svajonę – pasirodo, kad su tavimi drauge mes galime sukurti dar ir giminės sodybą. TU tai gebėsi.

Ir jis ją sukurs!

Čia filme jūs matėte vieną moterį, kuri sako: – Aš surenku savo giminę, kurie jau mirę ir kurie tiktai užgims, aš surenku juos kartu, šioje erdvėje. Aš kuriu giminės sodybą. Ji sėdi savo namo verandoje. Ji šį namą stato pati, o vyras jai padeda tik materialiai. O žinote, kas tai per moteris? Ji yra neįgali, sėdinti vežimėlyje. Perskaičius knygas, ji sėdo į taksi, nuvažiavo į gyvenvietę ir nusipirko hektarą žemės. Ji viena gyveno palapinėje ir po truputuką statė namą. Jos vyras ėmė jai duoti pinigų. Kodėl? Jis ją mylėjo ir myli. Kai buvo jų kartu pragyventų metų jubiliejus, – ji viena gyveno kambaryje, – jis jos paklausė:

–Sakyk, ko norėtum, kad padovanočiau tau?

Ir ji jam atsakė:

– Padovanok man hektarą žemės, kuriame aš sukursiu giminės sodybą.

Jam vos neišsiveržė, kad tai neįmanoma. Nes ji juk negali net atsistoti iš vežimėlio.

Ji pasakė:

– Tu paklausei, aš atsakiau.

Ir jis padovanojo jai hektarą žemės. Dabar ten – namas, vasarinė virtuvė, pavėsinės ir takeliai iš lentelių. Ji gali apvažiuoti aplink namą, ji gali nuvažiuoti į vasaros virtuvę, į pavėsinę. Bet svarbiausia pas ją atsirado daug draugų. Ir štai, kaip ji sugebėjo šiam vyrui pasakyti.

Kai į Rusiją atvažiavo amerikiečių delegacija, tarp jų irgi buvo žmogus, vyras invalido vežimėlyje. Jūs būtumėt matę, kaip jie nesuprasdami kalbos, sėdėjo prie laužo šios moters giminės sodyboje.

Su šia moterimi bendrauja Maja Ladylova. Ji nenorėjo filmuotis, sakė – kaip čia dabar šliaužiosiu ant kelių, keturiomis, po lysves, dar ir iš palapinės išlįsti – nesupras manęs. Tada aš nuvažiavau pas ją ir pasakiau:

– Žinoma, jūs nenorite rodyti, kad jūs šliaužiojate keturiomis, jūs nenorite rodyti dar nebaigto statyti namo, norite parodyti jau pastatytą namą, bet ar jūs suprantate, kad masė žmonių, panašių į jus, su negalia, maldauja valdžios, kad ji jiems padarytų bent rampas, kuriomis būtų galima nusileisti iš buto į gatvę. Kad šitie žmonės sėdi butuose ir mano, kad jie neturi ateities. Jeigu JŪS kreiptumėtės į šiuos žmones, jeigu parodytumėte, kiek jums pavyko, jūs pakeltumėte milijonus neįgaliųjų iš jų vežimėlių.

Ir ji vis dėlto sutiko nusifilmuoti filme. Dabar mes ieškome operatoriaus, kuriam ji pasitikėtų. Kol kas ji kontaktuoja su Maja, bet Maja nepakankamai patyręs operatorius, bet ji išmoks ir galbūt nufilmuos tokį filmą. Ir mes parodysim, kad neįgaliesiems, net invalidų vežimėliuose, su giminės sodyba yra ateitis.

Dar atsakydamas į užduotą klausimą apie tai, kad vyras su moterimi nesupranta viens kito, vienas pasiruošęs kurti giminės sodybą, kitas ne. Galiu patarti vyrui, ką atsakyti, kai moteris į jį kreipsis su pasiūlymu kurti giminės sodybą, nes dažniausiai ši idėja gimsta moterims.

Jeigu moteris į vyrą kreipsis, vyras turi jai pasakyt:

– Gerai, pasitelksiu visas jėgas, kad pastatyti mums su tavimi giminės sodybą. Tu pažadėki man, kad kai tik bus pastatytas namas, tu jame pagimdysi vaikelį.

Dar daug yra gudrybių. Pagalvokime apie jas kartu. Ir jeigu jūs turėsite pasiūlymų, pasidalinkite jais.

O jeigu kam nors jau taip įgriso ir nori skirtis, tai ką padarysi – skirkitės.

Žinote, yra daug pažinčių portalų internete, kuriuose ieškoma kompaniono išvykai į kurortą, ieškoma kompaniono smagiam laiko praleidimui.

Kaip ir aišku, kam taip žmonės ieško vienas kito. Kaip jau sakiau, daugelis nemodeliuoja savo gyvenimo į ateitį.

Bet … interneto platybėse yra viena svetainė, kur žmonės, vyrai ir moterys, rašo, pvz. vyrai: Ieškau sau moters, kad kartu su ja kurti giminės sodybą.

Šią svetainę galite pamatyti internete, užeikite ten, pažiūrėkite, ten yra daug įdomaus. Jeigu moteris leidžia laiką tuose labai dideliuose, populiariuose pažinčių internetiniuose puslapiuose, rodo kojytes, krūtinę, tai šiame puslapyje moteris, – yra toks pavyzdys, – stovi su rąstu ir sako: „Ieškau sau bendrakeleivio giminės sodybos kūrimui.“ O ši moteris dar ir gyduolė. Vienoje konferencijoje ji man sako: „Visos jos tokios gražios.“ – ji jau nejauna, na ne visai jauna, na gerai, jauna. – „Kaip man su jomis konkuruoti?“. O aš jai ir sakau: „Tu juk tokia stipri. Pakelk rąstą sau ant peties ir pasirodyk jiems.“. Ji iš tiesų labai stipri. Ji to rąsto nepakėlė, bet pastatė ant žemės ir laiko taip (atsirėmusi), o aš sakau: „Kodėl gi tu pabijojai pakelti?“, ji atsakė: „Tuomet vyrai gali pabijoti su manimi bendrauti.“

Pažinčių portalai, tai ten vis rašoma – susipažinkime. O žinote, kaip reikia susipažinti?

Anksčiau, senais laikais, kai vyras norėdavo susipažinti su moterimi, jis ėjo per kaimą, gyvenvietę, ateidavo pas kaimynus ir sakydavo: „ Aš ieškau darbo.“, bet visi žinojo, kad išties jis ieško mylimos moters ir niekas į darbus neimdavo. Jis įsidarbindavo pas moterį. Viskas kaip pridera – jis dirba, ji jam valgyt pagamina, galbūt netgi pinigus moka. Jeigu tai perauga į meilę, jis pas ją pasilieka, o jei į meilę tai neperauga, jis pagalbininku eina pas kitą moterį. Na, nudirbo darbus ir keliauja toliau.

O jeigu tai moteris, ji taip pat eidama per gyvenvietę gali klausti: „Gal daržuose pagalbos reikia?“.

Galima taip, o galima paprasčiau. Štai mes organizavome tokį renginį, kai motorlaivyje surinkome žmones, išplaukėme keletui dienų ir žmonės susipažino vienas su kitu.

Taigi, organizuojami tokie renginiai, kur susitinka žmonės, ieškantys savų puselių. Tai pagrinde vyksta Rusijoje, bet, manau, kad pradėsime organizuoti tarptautiniu lygiu, taip bus įdomiau.

Tiek daug gražių, protingų moterų, kurios galėtų padaryti laimingais daug vyrų, tai kodėl jos …? (Neužbaigta mintis.) Ogi todėl, kad sėdi ir niekur neišeina. Ir vaikinų daug puikių. Juk kodėl aš visąlaik noriu, kad ši svetainė būtų pati stipriausia, kad ją propaguoti, bet nežinau, kaip. Jeigu kas nors turės idėjų, kaip tai padaryti – imkim ir padarykim. Kaip ją padaryti kiek įmanoma populiaresne, kad susidraugautų žmonės iš skirtingų šalių.

Na, negaliu žiūrėt į tai – jaunuolis perskaitė knygas, metė gerti, rūkyti, neturintis pinigų. Kiek atradęs pinigų, nuėjo ir nusipirko gerą kirvį. Įsidarbinęs komandoje, išmoko nuostabiausiai paruošti rąstus namo statybai. Dabar šitas jaunuolis turi namą, hektarą žemės, sodą, automobilį ir jis nevedęs.

(Iš salės: – Vedęs.) Vedęs?

Kada jis vedė?

O kiek laiko jis buvo nevedęs.

Na, Maja tiksliau žino apie tokius reikalus. Štai, pasirodo, jis jau vedęs. Bet jis ilgai buvo nesusituokęs ir aš galvojau – ko gi jis taip renkasi? Daug štai tokių gerų istorijų. Imkim ir padarykim šią svetainę – gyvent bus linksmiau.

Sakykite dar klausimų.

 

– Vienas labai trumpas ir vienas paskutinis.

Pirmas klausimas: kur galima rasti Rusijos Giminės sodybų gyvenviečių kontaktus? Ar yra kokia nors svetainė, sąrašas?

 

– Taip, yra tokia internetinė svetainė. Ji vadinasi Anastasia taškas ru, yra Rusijos Giminės sodybų gyvenviečių sąrašas.

 

–Anastasija pernešė žmones per tamsiųjų jėgų laiko tarpą. Kada įvyks tas lūžis ir tamsiosios jėgos išeis iš Žemės?

 

–Anastasija jau pernešė žmones per tamsiųjų jėgų laiko tarpą. Kada žmogus tampa laimingu? Kai atsiranda svajonė. Jis netgi dar gali gyventi nejaukioje vietoje, bet savo svajonėje jis gyvena jau jaukioje erdvėje. Ji davė šią svajonę ir tuo pernešė tuos žmones. Taip pat perneš ir kitus. Bet viskas turi vykti būtinai pa-laips-niui. Tai labai labai svarbu. Įsivaizduokite, jeigu staiga, smegenyse lyg žaibui trenkus, visi atsistotų ir eitų kurti Giminės sodybas. Kas tuomet remontuotų kanalizaciją mieste, vandenį ir taip toliau, kas prižiūrėtų miestą? Kad ir Detroitas Amerikoje, baisu žiūrėt, kai žmonės jį paliko, todėl reikia palaipsniui.

Ir štai aš dabar pagalvojau, – jūs klausiate kur Anastasija, aš pagalvojau, o kas dedasi šio žmogaus sieloje? Anastasijos sieloje? Bet kas ten besidėtų – sunku jai ar lengva, dabar aš noriu savo vardu, galbūt ir jūsų, pasakyti jai – Ačiū labai už tai, kas sukurta.

Jūs net neįsivaizduojate, kas dabar vyksta. Štai sėdžiu aš čia – paprastas Rusijos mužikas ir kalbuosi su jumis, o jūs, brangieji mano skaitytojai, atėjote čia, atkeliavote iš skirtingų šalių, sėdite ir klausote. Ir nėra mums sienų, ir nereikalingi mums diplomatai, kurie nuolat rengia kažkokias derybas ir susitart niekaip negali.

Tik viena liūdina, kad važiuoja žmonės iš tolybių, o susitinkame mes tik kokioms dviem-trim valandom. Ir aš sumąsčiau iš automobilių-kemperių sudaryti karavaną ir važiuoti po Europą. Kad ten būtų Rusijos verslininkai, kad būtų stendai, filmai, Rusijos Giminės sodybų atstovai. Atvažiuojam mes į Čekiją, sustojam nuostabaus ežero pakrantėje motelyje keletui dienų. Atvažiuokit, kas norit, susipažinkit, kas norit, junkitės prie karavano, kas norite. Ir juda toks didelis, didelis karavanas po Europą, tuomet po Ameriką, po Japoniją. Japonai labai pagarbiai žiūri į knygas ir Giminės sodybas.

Štai tokia idėja. Palaikote ją? Gera pradžia tai bus, ar nelabai?

(Plojimai) Gera.

Aš esu pasiruošęs atsakyti ir į daugiau klausimų. Galite užduoti juos iš salės.

 

– Ką jūs manote apie mokymą ir kaip tai turėtų atrodyti ateityje? Būtent mokyklos, vaikų darželiai.

 

– Greitai į šį klausimą neatsakysiu. Slovakijoj atsakysiu. Nes tai labai ilgai užtruktų. Bet turėtų būti, kaip buvo senovėje – ne vaikus vesdavo pas mokytojus, o mokytojai vaikščiojo po gyvenvietes ir dėstė vaikams mokslus. Jeigu ateidavo geras mokytojas, vaikai jo klausydavo ir tėvai ateidavo paklausyti. Tuomet šį mokytoją kviesdavo, maitino, o mūsų laikais turbūt mokėtų pinigus. Jeigu ateidavo blogas mokytojas, vaikams jis buvo neįdomus, jie nėjo klausytis ir nakvoti šio mokytojo nieks nekviesdavo. Tad įsivaizduokit, kokia buvo natūrali mokytojų atranka.

Tai trumpas atsakymas, bet maždaug tokia mokymo sistema bus pas mus ateityje.

Viskas.

Labai jums ačiū.

(išvertė Ingrida, Donata.)