Kviečiame į lapkričio 6 d. 14 val. Seimo spaudos konferencijų salėje (II rūmai) vyksiančią konferenciją „Teugdo šeimos laimingus vaikus“
Pasaulyje vis didėja šeimoje ugdomų vaikų skaičius, tačiau Lietuvoje mes susiduriame su tokia situacija, kad šis pasirinkimas Tautai yra uždraustas. Atrodo, gyvename laisvoje valstybėje. O ši laisvė, visų pirma, yra laisvos šalies, laisvos tautos pasirinkimo laisvė. Istorija kalba, jog vaikų ugdymas mokyklose buvo pasitelktas konkrečiu tikslu. Buvo siekiama indoktrinuoti vaikus, tai yra įdiegti jiems oficialią valstybės ideologiją. Dabar daugelyje laisvų pasaulių šalių – Jungtinėse Amerikos Valstijose, Švedijoje, Danijoje, Anglijoje, Airijoje, taip pat mūsų artimiausiose kaimynėse Latvijoje, Lenkijoje, Estijoje, Rusijoje bei kitose šalyse jau keli dešimtmečiai vaikų ugdymas šeimose duoda puikius rezultatus. Tokia galimybė įteisinta tų valstybių konstitucijose, įstatymuose, kuriuose nurodoma, jog vaikų ugdymas pirmiausia tėvų atsakomybė. O štai valstybės pareiga – prireikus teikti šeimai pagalbą.
Yra daug argumentų, pagrindžiančių būtent tokio mokymosi būdo privalumus. Užsienio valstybėse atlikti tyrimai rodo, jog individualiai besimokančių vaikų pasiekiami rezultatai yra iki 30 procentų aukštesni nei tradicinėse mokyklose besimokančiųjų. Ugdymui vykstant būtent tokiu būdu, kuriamas dar glaudesnis tėvų ir vaikų ryšys. Taip pat pats proceso vyksmas tampa visiškai kitoks. Juk kas geriau gali pažinoti vaiką, jo poreikius, gebėjimus, jeigu ne tėvai. Tai turi įtakos ir tokiam aspektui, kaip vaiko motyvavimas.
Vis dažniau ir daugiau kalbama apie iš tiesų prastą situaciją mokyklose. Jose egzistuoja toli gražu ne viena problema. Klausimas: ar jos nematomos, ar nenorimos matyti? Šis aspektas taipogi turi įtakos šeimų išreiškiamam norui susigražinti galimybę bei prigimtinę teisę rinktis, ugdyti savo vaikus patiems.
Vis dėlto Lietuvoje ugdymasis šeimoje faktiškai neleidžiamas nuo 2012 metų (dėl tuometinės Švietimo ir Mokslo ministerijos teisės aktais įvestų apribojimų). Pagrindinė problema yra pasitikėjimo trūkumas. O štai Vakarų valstybėse teisės aktai yra grindžiami pasitikėjimu. Tikėjimu, jog tėvai nuoširdžiai siekia savo vaikams kuo puikesnio išsilavinimo. Valstybės įsikišimas numatytas tik konkrečiais atvejais – turint duomenų, jog vaiko ugdymas neatitinka net minimalių reikalavimų.
2019 m. šeimų interesus atstovaujančios nevyriausybinės organizacijos kreipėsi į Seimo Švietimo ir mokslo komitetą dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teisės aktais varžomų Lietuvos Konstitucijoje ir įvairiuose tarptautiniuose Lietuvos ratifikuotuose teisės aktuose apibrėžtų tėvų teisių, kurias šalys yra įsipareigojusios gerbti. Atsižvelgus į išsakytus argumentus buvo suformuota darbo grupė parengti projektą ugdymosi šeimoje įteisinimui. Projektas Seimui buvo pateiktas skirtingų frakcijų Seimo narių. Seimas jam pritarė. Tačiau pateiktos Švietimo ministerijos išvados procesą pristabdė. Sekė projekto tobulinimas. Šiuo metu Komiteto rengiama išvada ir tuomet patobulintas įstatymo projektas planuojamas vėl teikti Seimo svarstymui.
Būtent dėl minimo įstatymo projekto kyla dar daug klausimų. Kadangi į juos iš tiesų labai svarbu atsakyti, iniciatorių, šiuo klausimu dirbančių jau bene septynerius metus, rengiama konferencija. Kviečiamas kiekvienas, kuriam tai aktualu ar tiesiog smalsu sužinoti daugiau.
Konferencijoje bus galima sužinoti apie parengtą projektą, išgirsti įvairių specialistų pranešimus, kurie galbūt atsakys į kylančius klausimus. Bus aptariama dabartinė situacija Lietuvos mokyklose tokiais aspektais: kaip mokykloje jaučiasi vaikai, tėvai, mokytojai; kodėl Lietuva Europoje pirmauja vaikų savižudybių skaičiumi; kodėl kasmet mažėja vaikų išsimokslinimo lygis; kokios galimos išeitys; ar tikrai vaikų ugdymuisi sudarytos pačios geriausios sąlygos; ar šiandien egzistuoja alternatyva mokyklai; ar turima teisė rinktis. Taip pat bus galima užduoti rūpimus klausimus.
Kviečiame stebėti konferenciją tiesiogiai:
Nuotraukos autorius: Tyler Nix Šaltinis: Unsplash.com
Tekstas: https://www.tikrovejegyvent.lt/teugdo-seimos-laimingus-vaikus/