Skaudi tema. Skyrybos giminės sodybose.

Anastasijos pasiūlyta giminės sodybų idėja kaip būdas susigrąžinti Meilę į šeimas, tačiau stebima patirtis tiek Rusijoje, tiek ir Lietuvoje, rodo, kad ir kuriant giminės sodybas šeimos skiriasi... Taip nutiko ir man. Praėjus bene trejiems metams nuo mūsų giminės sodybos kūrimo pradžios (pastačius namo karkasą, uždengus stogą, sukišus šiaudų sienas), vyras išėjo iš šeimos. Praėjo jau dveji metai ir visą tą laiką vis mąstau, man tai labai svarbu suvokt, kas tokio nutinka, kad ir kuriant giminės sodybą, Meilės erdvę šeimos byra. Ar Meilės pritrūko mumyse? Ar mylėjome išvis? Ar tai buvo kūryba? Kūryba su polėkiu, su džiugesiu širdy? O gal gyvenome saviapgaulėj, – kokie mylintys esam, sukursim Meilės erdvę mes? Nejaučiau, išties, net, atrodytų, elementaraus dėkingumo vyrui, kuris visa ką, ką kūrė, kūrė man... Ką jau ten bekalbėti apie džiugesį visame tame ar tą tikrąją besąlyginę, priimančią bei šildančią Meilę, Meilę – Laisvę – tai, ką dovanojo mūsų Tėvas mums. Nė nepažinus jos maliausi vis susireikšminime savame, kokia aš svarbi, kaip viskas vis ne taip, o tai, ką ir kiek turėjau, nevertinau, nebranginau... Kaip išsiugdyti tokį budrumą, pastabumą, kad pastebėt laiku ir neužsižaist puikybės žaidimuos tuos? Prisimenu aš vis ir Anastasijos tartus žodžius apie Meilės prioritetą, bet vis dar įsivardint negaliu, kas tokio tai yra, bet jausmas toks, kad tai labai svarbu suvokti man. „– Vadinasi, tu tikrai esi įsitikinusi, kad moterys sugeba keisti pasaulį? – Taip, sugeba, Vladimirai, gali neabejoti, taip. O kai pakeis jos savo meilės prioritetą, tai, tobulai sukurtos Dievo, Žemei sugrąžins pradžių pradžios gražumą, pavers ją rojaus sodu žydinčiu, kaip Dievas buvo išsvajojęs. Jos – Dievo kūriniai! Jos – nuostabios dievaitės Žemėj, Dievo sukurtoj!“ V.Megre Pasaulio sukūrimas Tad visus, turinčius panašios patirties, kviečiu pamąstyt kartu, kodėl vyksta dalykai tokie. Galbūt drauge pavyks atsakymus atrasti mums.