Giminės sodybų gyvenviečių kūrimas – sprendimas kylančioms demografijos bei emigracijos problemoms bei būdas gerinti gyvenimo kokybę

Giminės sodybų gyvenviečių kūrimas – sprendimas kylančioms demografijos bei emigracijos problemoms bei būdas gerinti gyvenimo kokybę

Atliepimas į vyriausybės kvietimą savomis idėjomis prisidėti prie plano (apie kurį galite pasiskaityti čia), skirto spręsti demografijos problemas, mažinti emigraciją ir gerinti gyvenimo kokybę Lietuvoje.

 

Pasiūlymas projektui „Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018-2030m. strategija“

Siunčiu jums projektą „Ekonominių, žemdirbystės, ekologinių ir visuomeninių problemų sprendimas“, paruoštą dar 2008-2009 metais.

Jame pateiktas sprendimo būdas – tai viena iš galimų priemonių siekti ir jūsų projekte įvardintiems tikslams: tiek šeimos, tiek migracijos, tiek ir vyresnio amžiaus asmenų atžvilgiu. Tas būdas – tai giminės sodybų gyvenviečių kūrimas.

 

Sventasodis 2016 vasara 029

Lietuvoje šis judėjimas vyksta jau dvidešimtmetį. Sukurta ne viena giminės sodybų gyvenvietė. Jose tėvų kuriamos mokyklos saviems vaikams (pvz., Kardokų gamtos mokykla, Melkio mokykla). Tokiose mokyklose vykstantis vaikų ugdymas jau visiškai kitoks. Įsivardijami tikslai – užauginti sąmoningus vaikus Lietuvai, mylinčius savo šalį ir norinčius puoselėti ją, vaikus suvokusius savo žmogiškąją esmę bei savo gyvenimo užduotį. Lavinimo procese dalyvauja ir patys tėvai. Taigi žmonės, vedami noro sukurti kitokį pasaulį saviems vaikams, visa tai įgyvendina savomis jėgomis.

Giminės sodybose kuriama švari aplinka, vyksta švarios (ekologiškos) statybos, auginamas švarus maistas. Tai teigiamai veikia tiek joje gyvenančius žmones (tai puiki ligų prevencijos priemonė), tiek ir aplinką, saugant jos švarą.

Dažnai giminės sodybų gyvenviečių gyventojai savarankiškai pasirūpina sava veikla, tai yra susikuria sau darbo vietas. Kaip pavyzdys galėtų būti, kad ir švarių maisto produktų auginimas.

Ne vienas pavyzdys visame pasaulyje rodo, jog žemdirbystės ūkiai yra ne tik neefektyvūs, bet netgi vedantys į pražūtį. Juk ūkininkai, besiorientuojantys į pelną, konkuruoja tarpusavyje. Tai kovai laimėti naudojamos įvairios priemonės: nuodingi cheminiai preparatai (pesticidai, herbicidai), kenksmingų genetiškai modifikuotų produktų auginimas. Taip keliamas pavojus ne tik savo, bet net ir kitų valstybių žmonių gyvybėms.

O štai giminės sodybose užauginta produkcija, jau visiškai kitokios kokybės. Tuos produktus žmonės visų pirma augina sau bei savo šeimai. Gyvendami savoje žemėje bei gerdami iš jos gelmių besisunkiantį vandenį, jie saugo jos švarą. Produkcija auginama ne siekiant pelno, o dažnai tiesiog parduodant perteklių ir taip gaunant papildomų pajamų. O juk švarių produktų paklausa kuo toliau, tuo vis labiau auga.

Kitas pavyzdys, žmonės, patys pastatę namus savo šeimai, įkuria įmonę, kurios veiklos sritis – švarios statybos, taip sukurdami darbo vietas ne tik sau, bet ir kitiems bendraminčiams.Statomi namai savo seimai

Pasirenkami darbai dažnai labai puikiai suderinami ir su šeimos pareigomis. Žmonės patys planuojasi savo darbus bei jų trukmę. Skiriama daugiau laiko šeimai. Šeimoje siekiant bendrų tikslų, vyrui su žmona esant bendraminčiams, tarpusavio ryšys tampa vis glaudesnis.

Giminės sodyba nėra vien ekologija ar gyvenimas kaime – tai sąmoningėjimo kelias. O šiame kelyje ugdomi ir gebėjimai spręsti kylančias vienokio ar kitokio pobūdžio problemas.

Kuriama giminės sodybos aplinka (mažoji gimtinė) – tai idealios sąlygos augti sąmoningam, laisvam ir atsakingam žmogui. Tėvų kuriamos mokyklos ir dalyvavimas ugdyme, stiprina ryšį tarp tėvų ir vaikų. O juk dabar, kai tėvų ir vaikų ryšiai dažnai iš viso nutrūkę, tai ypatingai aktualu. Taip pat ir gyvenimas bendruomenėje, kai veikiama, kuriama kartu, vaikus moko labai svarbaus, dažnai užmiršto dalyko – bendruomeniškumo. Dargi taip kuriama ir saugi kaimynystė.

Gyvendami savo giminės sodybose žmonės jaučia ryšį su sava žeme, savo konkrečiu tėvynės lopinėliu. Norima juo rūpintis, jį puoselėti, juk tai gimtieji namai. Taip pat juntamas saugumo jausmas (giminės sodyba dažnai didžiąja dalimi tampa sau pakankamu dariniu). Žmonėms nekyla noras ieškoti laimės svetur, nes jaučiamasi laimingais savoje šalyje. Šis psichologinis ir materialinis komfortas šeimas skatina susilaukti vaikų.

ekobendruomenesGiminės sodybų gyvenvietės bendruomenės veikloje kuo puikiausiai gali įsilieti ir atsiskleisti ne tik jauni, bet ir vyresnio amžiaus žmonės, atrasdami tą nišą, kurioje jie gerai jaustųsi. Tai skatina ir jau kitokio santykio tarp vyresnių ir jaunesnių kartų kūrimąsi. Taip pat, kuriant savo giminės sodybą, kiekvienas žmogus gali pajusti savo kūrėjo prigimtį. Būtent toks savęs pajautimas suteikia jėgų veikti.

Ši visiškai nauja ir žmonėms suprantama gyvenimo būdo ideologija skatina žmones veikti savarankiškai, žvelgiant atsakingai į savo aplinką, savo šeimą, šalį ir spręsti kylančias problemas savomis jėgomis, nelaukiant palaikymo. Ir tai vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų pasaulio šalių.

Čia galite pasiskaityti pokalbį su giminės sodybų gyvenviečių aktyvia kūrėja, kurios surašytą projektą ir pateikiu, Ingrida Žitkauskiene:

https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/namai/gyvenvieciu-kurimas-naujo-seimu-gyvenimo-modelio-privalumai-1034-575525

 

Pagarbiai

Donata

 

Pradinė įrašo nuotrauka: Pixabay

Tekste naudotos nuotraukos: Giminės sodybų gyvenvietė Šventasodis

Anastasijiečių suvažiavimo atgarsiai. Planai šiems metams.

Anastasijiečių suvažiavimo atgarsiai. Planai šiems metams.

Anastasijiečių suvažiavimo metu pristatėme tolesnius veikimo planus bei idėjas, bet kadangi ši, mano manymu, svarbi dalis nebuvo nufilmuota, pateikiu šio pranešimo santrauką.

  1. Anastasija.lt puslapyje sukurti susipažinimo skyrelį, talpinantį duomenis tų, kurie ieško savo antros pusės giminės sodybai kurti. (Šiuo metu jau pradėti tokio skyrelio darbai).
  2. Kol neveikia V. Megre knygų skaitytojų klubai, susiburti bent aktyvių žmonių grupei, kurie susirinkę pvz. kartą į mėnesį aptartų einamuosius klausimus, susijusius su giminės sodybų sklaidos bei kitų V. Megre knygose išsakytų idėjų įgyvendinimo Lietuvoje strategija. Norinčius dalyvauti tokioje grupėje, kviečiu pranešti man, tel. 868246139.
  3. Įkurti giminės sodybų gyvenviečių žiniasklaidą. Gyvenvietėse išsirinkti už tai atsakingus asmenis. Kartą į pusmetį (vėliau galbūt dažniau) pateikti filmuotą medžiagą, pagal kurią galima būtų ruošti reportažus iš gyvenviečių gyvenimo (galimas būdas žinių pateikimui ir straipsniai).
  4. Kadangi šiuo metu nėra galimybių įsigyti 4-8 Megre knygų lietuvių kalba, įkurti biblioteką, kuri galėtų veikti didžiuosiuose miestuose (Vilnius, Kaunas, Klaipėda). Manau, įmanoma surinkti kažkokį šių knygų kiekį ir pateikti adresus, kur skaitytojai galėtų jas skolintis.

Gal turite dar pasiūlymų, idėjų? Pasidalinkite.

Ingrida

Anastasijiečių suvažiavimo atgarsiai (2 dalis)

Po pietų pertraukos smagaus išsišnekėjimo, išsibuvimo, – kai kas gal ir be kąsnio liko, tiesiog nespėjo, – vėl susitelkėm, įsiklausėm į pranešėjų įdomius pasakojimus. Apie gyvenviečių mokyklas, apie uždarbio sodybose pavyzdžius bei kitas idėjas, apie nuveiktus darbus ir veiklas, apie šių metų planus. Net pavargom nuo žinių, nuo įspūdžių.

Štai poilsio metas! Suskambo armonika, suvaitojo basedla ir pritarė būgnas. Užsisuko ratelis: Mažas mūsų ratelis, maža mūs, maža mūs, jaunimėli eikš pas mus … Vis daugiau, vis smagiau… . Su sesutėm audėm abrūsus, su Mikita sėjom grikius, su boba kepėm blynus, užauginom aguonėlę, vijom siūlus, pjovėm šieną, nešėm medų… ir dar visko. Kas buvo, tas žino. Kas nebuvo, tam mįslė :). Jūsų dėmesiui antros dalies filmuota medžiaga.

Anastasijiečių suvažiavimo atgarsiai (1 dalis)

Nuostabų saulėtą pavasario rytą, mūsų dideliam džiaugsmui, susirinkom gausiai, virš penkiasdešimties, – teko net papildomai kėdžių atnešti, o registratorei Deimilei ir jos pagalbininkui Vaidui iš peties paplušėti, kol visus surikiavo, suskaičiavo.
Patalpas užpildė maloni, nuo mugės prekystalių sklindanti įvairių muiliukų kvapsnių gaivuma, o žvilgsnius traukė pinti krepšeliai, kilimėliai, papuošalėliai, link naujųjų šeimininkų stiebėsi kedriukai. Stalai kaip visuomet lūžo nuo visokių skanumynų gardumynų. Vaišių visiems sočiai užteko, dar ir liko.

Sulaukėm svečio – naujo vertimo knygų vertėjo Aleksandro Krasnovo, tad suvažiavimą pradėjom nuo svarbiausio – knygų vertimo klausimo. Aleksandras savo įvadine kalba siekė paaiškinti, pasiteisinti dėl žodžio „tėvonija“ parinkties. Vertėjui taipogi kilo klausimas, dėl ko žūtbūtinai giminės sodybas stengiamasi pakeisti tėvonijomis? Kaip ten bebūtų, Aleksandras mus ne tik išgirdo, bet ir pats stojo mūsų pusėn ir nusprendė nuo savęs parašyti pastabas N. Erlelenz ir Ninai Megre.
Po to, iki pietų pertraukos, sekė trumpi beveik visų Lietuvos gyvenviečių prisistatymai.
Jūsų dėmesiui pirmos dalies filmuota medžiaga. Atsiprašome dėl prastos garso kokybės, dėl kurios kai kuriuos pranešimus teko kiek apkarpyti.