Maistas ir vaistai gamtoje vėlyvą pavasarį

https://youtu.be/tXvqJIRx_no

Šį kartą svečiuojames pas Neringą sodyboje, kurioje ji su savo mažaisiais pagalbininkais mus supažindins su gamtoje augančiais augalais, kuriuos galima vartoti ir kaip maistą ir kaip vaistą.

Žemiau pateiksiu trumpą augalų aprašymą:

Jauni eglių spygliai – eterinis aliejus ir vitamino c šaltinis, imuninei sistemai stiprinti ir atstatyti.

Veronikos nuo peršalimo ligų, nuo kosulio.

Vingiorykštės. Vaistas nuo dantų skausmo ir puikus ingridijentas salotoms.

Neužmirštuolės – atminčiai gerinti, kraujagyslėm pravalyti ir smegnų veiklai aktyvinti.

Builiai – puikus salotų pakaitalas. Parodysime, kaip juos atskirti nuo nuodingų maldų.

Ugniažolė – natūralus antibiotikas. Apsauga nuo erkių platinamų ligų. Valo kepenis. Regėjimą stiprina.

Tramažolė nuo kosulio, peršalimo, pūlinių.

Arbata iš žemuogių bei braškių lapų ir žiedų tinka šlapimo pūslės akmenų valymui, inkstų valymui, druskų ir toksinų valymui iš organizmo.

Kaulažolės (kaukės) šaknis nuo uždegimų ir reumatų. Nuo nugaros, kojų, sąnarių skausmų.

Garšvos valo kraują, stiprina organizmą bei puikiai tinka salotoms.

Pienių gėrimas – žvalinantis ir atstatantis organizmą.

Kiečiai gydo žarnyną bei skrandį. Galima dėti į salotas.

Kviečių želmenys puikus ingridientas žaliems kokteiliams.

Išmoksime kaip valgyti dilgėles. Tai puikus geležies šaltinis, šampūnas ir net indų ploviklis.

Žąsinė sidabražolė iš kurios gaminama arbata nuo moteriškų ligų.

„Gegutės duona“ arba žiognagė – vaikų skanumynas ir salotų papildas.

Barborytė paprastoji- žiedus naudojame salotoms.

Gysločiai (trauklapiai) valgom lapus, kai žydi renkam ir sėklas. Skrandžio ligom, moteriškom ligom, dedamas ant žaizdų.

Dobilas nuo kosulio imuninei sistemai stiprinti.

Baltoji sverė – žiedai naudojami arbatai.

Serbento lapai – naudojami arbatai. Anksčiau naudodavo į vonias nuo paralyžiaus, atpalaiduoja raumenis.

Avietės lapai – puiki arbata nuo temperatūros, kosulio ir peršalimo. Rudenį renkami aviečių stiebai.

Pienės naudojamos visos: žiedai, lapai, šaknys (kasamos rudenį arba pavasarį), pūkai, sėklos. Pienes reikia naudoti kartu su dilgėlėm. Dilgėlės tirština kraują, o pienės skystina.

Rūgštynės – geriausios iki žydėjimo – geležies šaltinis. Galima valgyti lapus ir sėklas. Žiemai galima pasidžiovinti. Virti sriubai.

Dirvinis asiūklis – inkstams valyti, nuo šlapinimosi į lovą. Nuo peršalimo, imuninei sistemai stiprinti.

Juozažolė

Baltoji notrelė. Saldūs žiedai, kurie labai patinka vaikams.

Trikertė žvaginė. Labai gerai moterims po gimdymo. Padeda sutraukti gimda. Tinka arbatai.

Plukės – tinka arbatai.

Kiškio kopūstai – inkstuose tirpdo akmenis.

Žemuogės žiedai ir lapeliai. Žiedai naudojami burnos skalavimui, kaip dezinfekavimo priemonė. Tinka ir inkstams, o ir šiaip skani arbata.

Šalpusnis – Turi šaldančių ir šildančių savybių. Dedamas ant kūno skaudančiai vietai gydyti. Tinka net į balandėlius. Nuo peršlimo taip pat.

Liepos lapai – puikiai tinka arbatai ir salotoms. Ankstyvą pavasarį valgome pumpurus, vasaros viduryje naudojame žiedus, o žiemą valgome riešutukus.

Gaurometis (Ivan Chai) – valgome lapelius. Paaugusius džioviname ir naudojame arbatai.

Pušų pumpurai – nuostabi gydanti arbata nuo slogos, peršalimo.

Samanų sėklos – puikus gardumynas.

Pušų žiedadulkės.

Mėlynių žiedai. Vitaminų mums pakaks pilnai.

Obelų žiedai ir lapai puikiai tiks arbatai.

Kadagio jauni spygliukai – skanūs užkandukai.

Pranešimas bus matomas iki 11:51am Thursday June 14th, 2018

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *