Svajoju apie Tverus. Merkinės dolmenas čia pat, ranka pasiekiamas. Galima ir autobusu Merkinę pasiekus, iki jo nueiti pačiam.
Tverai toli. Per daug toli.
O gal yra išeitis? Kalbu apie visuomeninį transportą.
Dolmenas Lietuvoj!
Moderators: Rolandas, Visi tvarkytojai
-
- Posts: 954
- Joined: Tue 02 18, 2003, 13:14
- Location: Kaimas
- Contact:
-
- Posts: 1564
- Joined: Sun 12 22, 2002, 13:34
Šiandien skaitydamas mūsų tinklapio svečių knyga radau tokį Violetos pasakojimą apie nepaprastas vietas. Ypač mane sudomino nupasakota vieta Latvijoje
Violeta rašo:
Violeta rašo:
Antra karta pajutau nuvaziavusi i Latvijos nuostabiausia vieta-Pokaine senovine baltu apeigu sventa vieta.Nuo sventu akmenu sklido tokia stipri energija,kad ja pajuto dauguma is musiskiu.Labai patariuten apsilankyti.Latves gides parode albuma su nuotraukom,kuriose buvo uzfiksuoti tie fantastiski balti energetiniai stulpai ,sklindantys is tu akmenu ir azuolu,liepu.Kazkokia fantastika,jos pasakojo ,kad daug zmoniu ieje i si akmenu miska budami ligoniai ,o iseidave pasveike.Grizusios namo mes visa savaite skraidem tarsi su sparnais.
-
- Posts: 1564
- Joined: Sun 12 22, 2002, 13:34
Aš irgi kažką nepaprasto patyriau nuvažiavęs prie dolmeno Vis norisi sugrįžt
O čia pasigrožti galite puikia Bulgarijos anastasijiečių sukurta dolmenų galerija:
http://www.zvkedri.com/foto_dolmeni.html
O čia pasigrožti galite puikia Bulgarijos anastasijiečių sukurta dolmenų galerija:
http://www.zvkedri.com/foto_dolmeni.html
-
- Posts: 2703
- Joined: Sat 02 07, 2004, 20:04
- Location: Vilnius
klausykit, o jums nekilo klausimas, kam reikalinga toji anga, jei su dolmeno siela gali bendrauti stovedamas netoli jo ...
Dar vaikystej buvau girdejus apie vienuolius, atsiskyrelius, kurie apsispresdavo atsiriboti nuo pasaulio ir uzsimurydavo uolose, tik pasilikdavo anga, per kuria ateje zmones jam paduodavo puse riekeles duonos ir puse stiklines vandens - tuo jis ir budavo gyvas, medituodavo ten uzsidares...
Dar vaikystej buvau girdejus apie vienuolius, atsiskyrelius, kurie apsispresdavo atsiriboti nuo pasaulio ir uzsimurydavo uolose, tik pasilikdavo anga, per kuria ateje zmones jam paduodavo puse riekeles duonos ir puse stiklines vandens - tuo jis ir budavo gyvas, medituodavo ten uzsidares...
Ką sako mokslininkai apie Merkinės dolmeną, arba kitaip jie yra žinomi kaip Jonionių akmenys:
"...kad tie akmenys ne tik paleastronominė stebykla. Jų išdėstymo sistemos vektoriai rodo artimiausias Merkinės apylinkių akmens amžiaus stovyklas, o vienas iš jų - Merkinės bažnyčią, stovinčią senosios šventyklos vietoje... Be abejo, reikalingi tikslesni matavimai ir skaičiavimai. Bet žvilgtelkim, o kur toliau veda tie spinduliai nuo pagrindinio - juodojo - bazaltinio akmens? "Didesnieji akmenys orientuoti į saulės tekėjimo vietą horizonte per lygiadienius. Kiti akmenys žymi, kur Saulė pateka per žiemos ir vasaros saulėgrįžas."
Iš A. ir M. Černiauskų straipsnio "Dienovidyje", 1999.05.21-27
"...kad tie akmenys ne tik paleastronominė stebykla. Jų išdėstymo sistemos vektoriai rodo artimiausias Merkinės apylinkių akmens amžiaus stovyklas, o vienas iš jų - Merkinės bažnyčią, stovinčią senosios šventyklos vietoje... Be abejo, reikalingi tikslesni matavimai ir skaičiavimai. Bet žvilgtelkim, o kur toliau veda tie spinduliai nuo pagrindinio - juodojo - bazaltinio akmens? "Didesnieji akmenys orientuoti į saulės tekėjimo vietą horizonte per lygiadienius. Kiti akmenys žymi, kur Saulė pateka per žiemos ir vasaros saulėgrįžas."
Iš A. ir M. Černiauskų straipsnio "Dienovidyje", 1999.05.21-27
-
- Posts: 237
- Joined: Sat 10 05, 2002, 20:42
- Location: Kaunas - Sukiniai
Jonioniu akmenys
Kelionė prie paslaptingųjų Jonionių akmenų prasideda Dzūkijos nacionalinio parko Merkinės lankytojų centre. Kelionėje prie Jonionių akmenų siūlome aplankyti Merkinės Kryžių kalnelį, Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo bažnyčią.
Piliakalnio gatve nusileidę į Merkio ir Nemuno slėnį, užkopkite ant Merkinės piliakalnio. Čia stovėjusi medinė pilis buvo viena reikšmingiausių Didžiojoje Lietuvos kunigaikštystėje ir Rytų Europoje. Kronikose pilis minima nuo 1359 m.
Vladislovas Vaza 1633 m. Merkinės miesto privilegijų rašte miestelėnus atleido nuo tilto mokesčio. Paskubėkime ir mes vienu ilgiausiu Lietuvos tiltu (jo ilgis 210 metrų) anapus Nemuno. Perėję tiltu pasukite į kairę ir pasigrožėkite Merkinės piliakalniu. Nuo XV a. iki XX a. antros pusės Nemunu buvo plukdomi Lietuvos miškų sieliai. Sielio ilgis buvo apie 100 m, o plotis - 10 m. XVII -XVIII amžiuje per metus buvo plukdoma apie 6000 sielių.
Eidami palei upę, kitame krante, už Pastraujos salos pradžios, ant Baltojo kalno pamatysite įspūdingus karvių varyklų takus, kuriais karvės šimtmečiais buvo genamos į Straujos upelio žemupio pievas. Salos iškyšulyje Parko darbuotojas E. Peikštenis 1994 m. aptiko laivo liekanas, kurias 2001 m. iškėlė tarptautinė povandeninės archeologijos ekspedicija. Paaiškėjo, kad tai upių laivas vytinė. Tai buvo dideli, plokščiu dugnu 45-55 m ilgio, 6 m pločio apačioje, iki 8,5 m. viršuje, 1 m grimzlės, 140-240 tonų talpos laivai. Tokie laivai buvo statomi nuo XVI a., tarnaudavo apie 16 metų. Rasto laivo liekanos saugomos Kernavės muziejuje.
Už Pastraujos salos dešiniajame Nemuno krante, tarp Baltojo ir Bonos kalno, atsiveria Straujos upelio žiotys. Ant Merkinės upių krantų gausu paleolito, mezolito ir ypač akmens ir žalvario amžių gyvenviečių pėdsakų. Dabar ant Bonos kalno rikiuojasi Maksimonių kaimo trobesiai. Tai senas žvejų ir sielininkų kaimas.
Čia pat Siuvėjo rėva, tačiau ji matoma tik nusekus Nemunui. Kairėje aikštelės pusėje, miško proskynoje, pamatysite keistą akmenų grupę, kurios centre stūkso juodas granito gneiso akmuo. Akmenys sudomina ne tik savo dydžiu ir paslaptinga jėga, žadinančia norą prieiti arčiau prie jų, bet ir savo išsidėstymu. Ypatingą vietą pasaulio kultūroje užima akmuo ir jo panaudojimo galimybės: Stounheindžas Anglijoje, Karnako megalitų alėjos Prancūzijoje, piramidės Egipte ir Pietų Amerikoje. Taip ir apsilankymas prie Jonionių akmenų sukelia įspūdį, kad tai ne atsitiktinė akmenų sankaupa, atritinta ledyno iš Skandinavijos, o žmogaus rankų kūrinys. Galbūt tai mūsų protėvių gamtos ciklų stebėjimo patirtis užrašyta akmenimis. Paskutinių Europoje gamtatikių tautos žyniai patvarkė Skandinavijos ledynų palikimą ir sudėliojo Mėnulio kalendorių, kurio centrinė dalis - „Saulės laikrodis". Akmenų sistemos vektoriai nurodo saulės tekėjimo vietą horizonte lygiadienių (VI. 22, XII. 22) ir saulėgrįžų metu (VI. 22, III.2I)
Gyventi pagal sąžinę