sveiki
jei jau pradėjome kalbėti apie tai, kaip kas supranta Anastazijos idėjas, parašysiu ir aš.
Visu pirma ji man priminė jau anksčiau suvoktą tiesą, kad ŽMOGUS YRA TOBULAS, tik šiais laikais daugelis to nesuvokia ir "neatsiima"
.
Antra- jis yra visiškai laisvas. savo baimes, savo priklausomybę savo pavojus sugalvoja tik jis pats. Žmogaus priklausomybė pasireiškia gal tik tame, kad jis turi kažka vartoti maistui, turi kažka veikti ir pan., tačiau veiklos bei minties kryptys yra pasirenkamos paties žmogaus. man labai patiko berods P. Brego žodžiai "iš tikrųjų gydytojas nieko negydo, jis tik pataria ir padeda pačiam organizmui išgyti". Taip is žmogus. Esmė net ne pačiose idėjose, bet tame kaip jas priimė konkretus žmogus. Mes galime pilanvertiškai spręsti apie kitą, jei negyvenome jo gyvenimo, nepatyrėme jo patyrimų.. Kažkas mieste gali nuveikti žmonijos labui daug daugiau negu kitas gyvendamas gamtoje. Juk kiek nelaimingu, net degradavusių kaimiečių, visą gyvenimą neišlindusių iš gamtos, savo protėvių žemių? Reiškia esmė net ne pačioje gamtoje, o atėjusiame į gamtą žmoguje. Kad ir kokia gamta galinga, už žmogų ji silpnesnė; arba tiek gerbia jį, kad be leidimo, be žmogaus valios nedrįsų isiterpti į jo gyvenimą, kad ir koks tas gyvenimas bebūtų. gamta nesvarsto ŽMOGAUS pasrinkimo teisingumo, ji tik laukia, kada žmogus pakvies ją į pagalbininkes. Ir jeigu tas Žmogus gamtos nepriima, pati "įlįsti" ji nesugebės... TAIGI.
Grįžtame prie savęs.
Kas pirmas mes akmenį?
kas gali pasakyti, kad jis prisiima visa atsakomybę uz padarinius, jei paleis žmogų su šeima ant plyno lauko, atmatuoto 1 hektaro be pasiruošimo, nusiteikimo, pasiryžimo ir kitų būtinų dalykų? ką tas metantis akmenį ras ant plyno lauko po, tarkim, 4 mėnesių? Žmones, suvokusius savo tobulumą su greitom, tyrom, kuriančiom mintim- ar ras juos piktus, alkanus, nusivylusius gamta, svajojančius apie patogų miestą iš kurio paskubomis buvo išvežti?
Taigi mano supratimu yra labai svarbu suvokti save. SAVO apilnką, norus, tikslus ir būdus jų pasiekti. Manau, vienas iš svariausių tobulumo požymiu yra suvokimas, jog kitas IRGI YRA TOBULAS. jei esame giliai įtikėję savo idėjų teisingumu ir norime, kad kuo daugiau žmoniu patikėtų jomis taip pat, žavėti turime labiausiai savo gyvenimo būdu, savo apilnka, kad žmonės, pamatę, susitikę mus pasakytų- as irgi taip noriu. žmonės nori būti laimingi. ir kaip džiugu, kad laimė yra kiekvienam vis kita, vis tik jo paties. tai daro mūsų pasaulį spalvingu, įvairiapusiu. Jei visi išlėks į gamtą tuoj pat, gali pridaryti daugiau žalos nei naudos. Gyvename pereinamajame laikotarpyje, jie dažniausiai ne langvi. ir jei kuriame tvirtą, amžiną ateitį, mažiausiai turėtume daryti kažka paskubom ar tik dėl to. kad "visi taip daro". aš tikiu, kad šviesa turi eiti iš paties žmogaus, o ne atspindėti kitų šviesą, o kiek kiekvienam reikia laiko, kad "isižiebti"
yra kiekvieno reikalas
ei, kas čia dabar? mano mintys apie Anastaziją virto pamokslu?
dėl to atsiprašau. Tikiuosi, kad nepamanysite, kad peršu savo pasaulio sampratą jums... Galbūt kažam norisi, kad visi kuo greičiau persikeltų į savo giminės sodybas, o savas supratimas apie Anastazijos idėjas dėl žemės atrodo tokios nenuginčyjamas, kad jo nepriimantis atrodo vos ne atsilikęs... Jau pasakojau istoriją, kurią man papasakojo Daiva, kaip viena jos draugė į tai, kad Daiva nenori savo sodyboje laikyti karvės atšovė "tau Anastazija dar skaityti ir skaityti"
as juokiausi, bet būtent taip minėtoji draugė suprato Anastazjos idėjas, ir jai jos atrodo tikros, o mano ar Daivos supratimas klaidingas
taigi kas čia gaunasi? Manau tereikia priimti kito laisvę viska suprasti savaip. jei kito žmogaus minčių modeliai sutaps su jūsiškiais, kartu galesite nuveikti daug. jei nesutaps- kitas žmogus ras kitus bendraminčius
ir jie kartu nuveiks daug
Manau tiek daug apie tą patį prirašiau todėl, kad man dar sunku suvokti žmonių pasirinkimą be perstojo įtikinėti kitus, kad "mano supratimas teisingesnis nei tavo"
tuo pačiu atsistoju su jais į vieną eilę
sėkmės! kaip ten bebūtų linkiu mums visiems viso ko geriausio*