***
Aš Jums dainuoju giesmę naują
Apie ateinančius laikus
Kur Saulė švies ir Žemė džiaugsis
Ir liūdesio tenai nebus.
Aš jau matau tą laimės šviesą
Kur sklis iš tūkstančių širdžių
Ir mes, su Meile mano dviese
Keliausim saulėtu keliu.
Tai va. Neleisiu sau numirti
Jums mano širdį neužgožt
Dar Laumės reikia man patirti
Ir žemę Tiesai dar paruošt...
Ten kur širdis manoji skrieja
Su greitasparniaja mintim
Kur man pagaut, pavyti vėją
Kur susitiksiu su viltim.
***
Saulės šviesa ištirpstanti delne
Ir vėjo dvelksmas paliečiantis menulį
Ir šypsena Tava sušildžiusi mane
Viskas širdy manoj, kaip aukso skrynioj guli
O ta širdis vis stiebiasi į dangų
Vis paukščiu laisvu plaukia pavėjui
Ji taip svajoja prisiglausti prie Tavo rankų
Kad netgi plakti nubodo jai žmogui
Tai va, Svajonei aš praskleisti noriu tylą
Kuri pastatė namą manyje
Ir aš svajoju, kad širdis mana išgyja
Ir vėl vilku ji kaukia į žvaigždes...
***
Kaip lengva prarasti Svajonę
Ir vėjais pasėti mintis
Tuščioj sieloj užplėsta dvejonė
Ir šešėly slepias Viltis
Kaip sunku save sugražinti
Vis klausi savęs: "ar aš grįžau?"
Iš šukių vėl kelią supinti
Kuriuos taip lengvai sudaužiau
Aš žinau - į gelmes vėl sugrįšiu
Klampus purvas mane vėl įtrauks
Ir Svajonę savo pamiršus
Vėl sistemos kilpa užsmaugs
Kas gražiau už svajotojo skrydį?
Kas laisviau už padanges svajas?
Kas privers mane vėl pamiršti
Ir į Meilę duris užtrenks?
Tai aš
Aš angelas ir monstras
Savyje aš visa laikau
Akyje mano meilė ir skausmas
Savyje aš pasaulį matau
Aš žmogus, kaip kiekvienas iš jūsų
Tai kiek vieno iš mūsų dalia
Ir šiandiena aš tuo tiktai būsiu
Ką laikysiu savoj širdyje
Gal jūs manot: pasaulis - tai žemė?
Ne, pasaulis - tai jūsų širdis
Visa tai, kas širdy jūsų gimė
Per akimirką žemėj pasklis
Jūs pasaulį kuriate rankom
Rankom jūs susikuriat save
Tačiau laimės paukštę pagaunam
Ir paleidžiam mes tik širdyje
Broliai žmonės, susikibkim už rankų
Tegu šypsena šviečia veide
Ir kiekvieną iš mūs te aplanko
Laimės paukštė giliai širdyje
***
Tegu. Tegu akis man drasko vėjai,
Tegu gyvenimas bus nenutrūkstama kova.
Tegu galiausiai aš prarasiu viską, ką turėjau,
Bet aš žinau, jog neprarasti man savęs.
Juk aš žmogus. Iš Dieviškų Svajonių gimęs
Aš savyje turiu dalelę visumos.
Ir visa tai, ką man užgimus Tėvas davė,
Man nepamiršt ir nepamesti niekados.
Ne, jums nepavyks manęs įveikti -
Mano vidinio, tyro Aš,
Ir nepavyks manęs pakeisti -
Ugnelė sielos neužges.
Širdyje išsaugosiu pradinę Tiesą-
Jinai gi bus man Kelrodė Žvaigždė.
Iš jos aš semsiu sielai savo šviesą,
Dėl jos gyvent yra gyvenimo prasmė.
Marijus
Marijaus eilėraščiai
Moderator: Visi tvarkytojai
Marijaus eilėraščiai
Last edited by Laimis Zmuida on Mon 05 12, 2003, 12:29, edited 1 time in total.
-
- Posts: 513
- Joined: Thu 04 24, 2003, 13:26
- Location: Kaunas/
- Contact:
-
- Posts: 291
- Joined: Sat 08 02, 2003, 10:25
- Location: Vilnius
- Contact:
Solidžiai
Forma — nebloga. Ir jėgos, ir pasitikėjimo, ir tikėjimo — į valias. Kad žodis virstų kūnu (vertingu ir patraukliu), manau tereikia kiek daugiau subtilumo, niuansinio judėjimo (pasauly daug spalvų), gal būt šiek tiek ir nepasitikėjimo — ir viskas bus dar geriau. Sėkmės.
-
- Posts: 860
- Joined: Sat 09 28, 2002, 11:30
- Location: Kaunas
- Contact:
Re: Solidžiai
Nepasitikėjimo? Edvardai, ar tu skaitei,kas tose eilėse parašyta? Marijus juk rašo apie žmogų, Dievo svajonėse gimusį, o tu: 'nepasitikėjimo'... Trūksta žodžių tokiai pseudokritikai apibūdint...Edvardas wrote: manau tereikia kiek daugiau subtilumo, niuansinio judėjimo (pasauly daug spalvų), gal būt šiek tiek ir nepasitikėjimo — ir viskas bus dar geriau. Sėkmės.
Kyla klausimas,ar Edvardai esi bent vieną V.Megre knygą skaitęs, ar iš viso supranti apie ką čia žmonės rašo? Ne kažkokie žmogeliukai ar žaidėjai žodžiais, o ŽMONĖS.
-
- Posts: 291
- Joined: Sat 08 02, 2003, 10:25
- Location: Vilnius
- Contact:
Ar gali rašyti ne ŽMONĖS? Aš tesu ŽMOGELIUKAS ir jei ką rašau, noriu geriau parašyti, t.y. geriau išreikšti savo mintis. Ir labai dėkoju tiems (sakysim, Agnei), kurie ne tik paskaito, bet ir paanalizuoja.
Prašau atleisti, daugiau savo trigrašio į ŽMONIŲ jausmingus pamąstymus nekišiu. Dar kartą atsiprašau, nes nežinojau Jūsiškių gyvenimo taisyklių...
Prašau atleisti, daugiau savo trigrašio į ŽMONIŲ jausmingus pamąstymus nekišiu. Dar kartą atsiprašau, nes nežinojau Jūsiškių gyvenimo taisyklių...