Labas, pasauli
Aš žila kaip senovė
Kaip svajonė švelni
Padainuosiu tarp vėtrų sustojus
Ateities praeities sūkury
Ir išbūsiu savo likimą
Savo meilę iškelsiu aukštyn
Liejasi purpuras sidabrinis
ir nustoti lietis negal
Aš žila kaip pasaulių senovė
Ir lietuvišką raidę tariu
Apie Eglę, jos milžiną brolį,
apie tėvą Vaidilą - kuriu
Juk tai aš kuris neš į pasaulį
Begalines kūrybos sroves
Ir naujus dievus deives
Iš nebūties tau pagalbon atves
O kad būčiau tik paprastas ledas
Ar saulutė iš ryto skaisti
Aš esu begalybė ir marios
Ir be galo be krašto šviesi
Esu
Moderator: Visi tvarkytojai
-
- Posts: 580
- Joined: Fri 10 28, 2005, 9:56
- Location: Laisvės oazė
- Contact:
-
- Posts: 4
- Joined: Mon 06 18, 2007, 17:29
- Location: Vilnius
Rymo motulė prie liepos senosios
Audžia voreliai baltus šilkus
Kvepia virš pievų, virš kalvos Šventosios
Bičių aplankyti žiedai per pietus
Sūpuoja obelys lopšius medinius
Kvepia medžiu ant jų raižiniai
Bunda vaikeliai, jiems kuždesį tylų
Neša vėjelio danguj piešiniai
Sujuda šakos ir kažkas tyliai
Eina gimtąja mūsų žeme
Jo nematai - tik jauti kaip myli
Jis ir medžius, ir tave, ir mane
Audžia voreliai baltus šilkus
Kvepia virš pievų, virš kalvos Šventosios
Bičių aplankyti žiedai per pietus
Sūpuoja obelys lopšius medinius
Kvepia medžiu ant jų raižiniai
Bunda vaikeliai, jiems kuždesį tylų
Neša vėjelio danguj piešiniai
Sujuda šakos ir kažkas tyliai
Eina gimtąja mūsų žeme
Jo nematai - tik jauti kaip myli
Jis ir medžius, ir tave, ir mane