Alavijas (Aloe Vera)
Posted: Sat 01 21, 2006, 14:47
Mūsų kaunietė Natalija parašė straipsniuką apie alaviją. Štai jis dar neapdorotas (gaila nelieka paryškinimų):
------------------------------------------------
Alavijas. Алоэ древовидное. Aloe arborescens Mill.
Visžalis, daugiametis, labai dažnai auginamas kambariuose kaip dekoratyvinis ir vaistinis augalas, alavijas yra ateivis iš Afrikos. Lapai dygliuotais kraštais, mėsingi. Savo tėvynėje Afrikoje alavijas savaime auga kaip 4 metrų aukščio medis pusdykuminėse srityse. Kambarį auginamas šis augalas žydi labai retai.
Jo gydomąsias savybes žmonės įvertino gana seniai. Duomenų apie alaviją yra iš Aleksandro Makedoniečio(356-323m.pr.m.erą) laikų. Makedoniečio mokytojas Aristotelis kreipėsi į jį prašydamas užkariauti Sokotros salą, esančią Indijos vandenyne, nes šios salos vietiniai gyventojai augina alaviją, kurio lapai vartojami žaizdoms ir kitoms ligoms gydyti. Aleksandras Makedonietis išpildė savo mokytojo prašymą ir nuo to laiko alavijo auginimas tapo graikų monopolija.
Daugelis žymių medikų ir rašytojų šimtmečiais pranešinėdavo apie gydomąjį alavijo lapų ir gaunamų iš jų sulčių veikimą. Apie šio augalo gydomąsias savybes savo darbuose rašė Dioskoridas, Plinijus, Celsas, Galenas. Daugelis autorių apibūdina alavijo lapus ir sultis kaip vertingą vidurius laisvinantį, žaizdas gydantį, antimikrobinį, priešuždegimini vaistą. Alavijo sultis naikina stafilokokus, streptokokus, dezinterija ir kitas ligas sukeliančius mikrobus. Romėnai augino alaviją savo soduose. Arabai laikė augalą kantrybės simbolių, nes jis labai ilgai nevysta (kantrybė-arabiškai sabr, iš čia kilo jo sulčių pavadinimas-saburas). Iš kinų medicinos traktatų galima padaryti išvadą, kad alavijas buvo plačiai paplitęs Kinijos buityje ir medicinoje.
Žymusis Avicena plačiai naudojo terapeutinį saburo poveikį: su medumi jis dedamas ant sumuštos vietos, su vynų naudojamas slenkant plaukams ir sustabdo jų slinkimą, pašalina tulžies perteklių, padeda nuo galvos skausmo, naudingas gydant opaligę, melancholiją, skausmus skrandyje ir pagydo geltą, sąnarių skausmus.
Panaudojimas: Esant chroniškam gastritui su vidurių užkietėjimu, skrandžio opaligei, po dizenterijos ir tam, kad padidinti organizmo atsparumą sergant infekcinėm ligom, apetitui pagerinti geriama po 5-10ml šviežių lapų sulčių, kurios panaudojamos iš karto po paruošimo, pusvalandį prieš valgį, 2-3 kartus per dieną.
Kompresai su alavijo sultimis gelbsti sergant galvos dermatitu radiacinės kilmės. Jos nuima skausmą, gerina audinių regeneraciją ir plaukų augimą.
Nusilpusiems ligoniams ir vaikams paruošia toki maistingą mišinį: 100ml alavijo sulčių, 500gr graikinių riešutu, 300gr medaus ir 3-4-ių citrinų sultys. Imama po 1 arb. Šaukštelį 3 kartus per dieną, 30 min prieš valgį.
Alavijo sultis naudojamos išoriškai odos ligoms gydyti,-randams, opoms, spinduliniams pažeidimams.
Trauktine: 15 ml alavijo sulčių užpilama 30 ml degtinės (arba 15 ml 96%-nio spirito) ir paliekama dviems paroms prisitraukti. Rekomenduojamas odos aptrynimas esant spuogams, susierzinimui, egzemai, ilgai negyjančiom žaizdom, pūlinukams, votims.
Veidui: riebiai odai, nuo spuogų, susierzinimo, gerai veikia aptrynimas alavijo sultimis. Raukšlių profilaktikai naudinga daryti 2 kartus per savaitę pavilgus po 10 minučių. Paruošimas: lapus išplauti virintame vandenyje, apdžiovinti ir 10 dienų laikyti tamsioje viesioje vietoje (šaldytuve). Susmulkinti, išspausi sultis ir iškarto panaudoti.
Sergant chronišku (lėtiniu) bronchitu paimti 0,5 l natūralaus vyno ir įdėti 4 didelius alavijo lapus. Palikti keturiom dienom prisitrauki. Gerti po 1 desertinį šaukštą 3 kartus per dieną.
Sergant plaučių uždegimu, kosuliu ir bronchitu vaikams: medus-300gr, vanduo-0,5 stiklinės, supjaustytas alavijo lapas-1 stiklinė. Virti ant labai lėtos ugnies dvi valandas. Atvėsinti ir sumaišyti. Laikyti vėsioje vietoje. Imti po 1 didėlį šaukštą 3 kartus per dieną.
Vidurius liosuojanti priemonė: 150gr susmulkintų lapų (be spyglių) užpilti 300gr karšto medaus, palikti 1 parai ar ilgiau. Naudoti po 1 didi. šaukštą ryte valanda prieš valgį.
50% alavijo sulčių tirpalas vandenyje,- tinka skalauti burnai sergant stomatitų, laringitu, faringitu.
Jei dažni nosies kraujavimai rekomenduojama 10-15 dienų prieš valgį suvalgyti po gabaliuką alavijo lapo 2 cm ilgio.
Sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige: 0,5 stiklines susmulkintų alavijo lapų sumaišyti su viena stikline cukraus. Mišinį laikyti tamsioje vietoja 3 dienas, įpilti 1 stikline raudono natūralaus vyno ir laikyti dar viena parą. Vartoti po 1 dideli šaukštą 2-3 kartus per diena prieš valgi, 1-2 mėnesius.
Sergant ateroskleroze: paimti apatinius alavijo lapus, kruopščiai išplauti vandenių, susmulkinti ir rankomis išspausti sultys. Vartoti šviežia po viena arb. šaukšteli prieš valgi 2-3 kartus per diena. Gydymosi kursas nuo 3 savaičių iki 2 mėnesių.
Kai sergama angina, bronchitu, kosuliui sumažinti: stiklaini iki pusės pripildyti smulkintais alavijo lapais ir pripilti iki viršaus cukraus. Aprišti audinių ir laikyti 3 dienas, po to nukošti ir išspausti. Sirupą vartoti 3 kartus dienoja prieš valgi iki pilno pasveikimo.
Esant dantenų kraujavimui, silpniems dantims,-2-3 kartus per dieną kramtyti šviežia alavijo lapą.
Perspėjimas: alavijo preparatai netinka sergantiesiems hipertonija, širdies, kepenų, tulžies pūslės, inkstų ir šlapimo pūslės ligomis, taip pat neštumo laikotarpija. Alavijas netinka choleriko temperamento žmoniems,- ji galima naudoti tik išoriškai. Kai kuriems gali sukelti alergines reakcijas.
Viena legenda pasakoja kad alavijas buvo namų amuletas: Egipte ir Artimosiose Rytuose ji kabindavo ant durų ir langų. Mane kad šitas augalas padeda namo ir jo gyventojų klestėjimui, jų ilgaamžiškumui.
Didžiausia jėga alavijas turi kai Saule yra Šaulio ženkle.
------------------------------------------------
Alavijas. Алоэ древовидное. Aloe arborescens Mill.
Visžalis, daugiametis, labai dažnai auginamas kambariuose kaip dekoratyvinis ir vaistinis augalas, alavijas yra ateivis iš Afrikos. Lapai dygliuotais kraštais, mėsingi. Savo tėvynėje Afrikoje alavijas savaime auga kaip 4 metrų aukščio medis pusdykuminėse srityse. Kambarį auginamas šis augalas žydi labai retai.
Jo gydomąsias savybes žmonės įvertino gana seniai. Duomenų apie alaviją yra iš Aleksandro Makedoniečio(356-323m.pr.m.erą) laikų. Makedoniečio mokytojas Aristotelis kreipėsi į jį prašydamas užkariauti Sokotros salą, esančią Indijos vandenyne, nes šios salos vietiniai gyventojai augina alaviją, kurio lapai vartojami žaizdoms ir kitoms ligoms gydyti. Aleksandras Makedonietis išpildė savo mokytojo prašymą ir nuo to laiko alavijo auginimas tapo graikų monopolija.
Daugelis žymių medikų ir rašytojų šimtmečiais pranešinėdavo apie gydomąjį alavijo lapų ir gaunamų iš jų sulčių veikimą. Apie šio augalo gydomąsias savybes savo darbuose rašė Dioskoridas, Plinijus, Celsas, Galenas. Daugelis autorių apibūdina alavijo lapus ir sultis kaip vertingą vidurius laisvinantį, žaizdas gydantį, antimikrobinį, priešuždegimini vaistą. Alavijo sultis naikina stafilokokus, streptokokus, dezinterija ir kitas ligas sukeliančius mikrobus. Romėnai augino alaviją savo soduose. Arabai laikė augalą kantrybės simbolių, nes jis labai ilgai nevysta (kantrybė-arabiškai sabr, iš čia kilo jo sulčių pavadinimas-saburas). Iš kinų medicinos traktatų galima padaryti išvadą, kad alavijas buvo plačiai paplitęs Kinijos buityje ir medicinoje.
Žymusis Avicena plačiai naudojo terapeutinį saburo poveikį: su medumi jis dedamas ant sumuštos vietos, su vynų naudojamas slenkant plaukams ir sustabdo jų slinkimą, pašalina tulžies perteklių, padeda nuo galvos skausmo, naudingas gydant opaligę, melancholiją, skausmus skrandyje ir pagydo geltą, sąnarių skausmus.
Panaudojimas: Esant chroniškam gastritui su vidurių užkietėjimu, skrandžio opaligei, po dizenterijos ir tam, kad padidinti organizmo atsparumą sergant infekcinėm ligom, apetitui pagerinti geriama po 5-10ml šviežių lapų sulčių, kurios panaudojamos iš karto po paruošimo, pusvalandį prieš valgį, 2-3 kartus per dieną.
Kompresai su alavijo sultimis gelbsti sergant galvos dermatitu radiacinės kilmės. Jos nuima skausmą, gerina audinių regeneraciją ir plaukų augimą.
Nusilpusiems ligoniams ir vaikams paruošia toki maistingą mišinį: 100ml alavijo sulčių, 500gr graikinių riešutu, 300gr medaus ir 3-4-ių citrinų sultys. Imama po 1 arb. Šaukštelį 3 kartus per dieną, 30 min prieš valgį.
Alavijo sultis naudojamos išoriškai odos ligoms gydyti,-randams, opoms, spinduliniams pažeidimams.
Trauktine: 15 ml alavijo sulčių užpilama 30 ml degtinės (arba 15 ml 96%-nio spirito) ir paliekama dviems paroms prisitraukti. Rekomenduojamas odos aptrynimas esant spuogams, susierzinimui, egzemai, ilgai negyjančiom žaizdom, pūlinukams, votims.
Veidui: riebiai odai, nuo spuogų, susierzinimo, gerai veikia aptrynimas alavijo sultimis. Raukšlių profilaktikai naudinga daryti 2 kartus per savaitę pavilgus po 10 minučių. Paruošimas: lapus išplauti virintame vandenyje, apdžiovinti ir 10 dienų laikyti tamsioje viesioje vietoje (šaldytuve). Susmulkinti, išspausi sultis ir iškarto panaudoti.
Sergant chronišku (lėtiniu) bronchitu paimti 0,5 l natūralaus vyno ir įdėti 4 didelius alavijo lapus. Palikti keturiom dienom prisitrauki. Gerti po 1 desertinį šaukštą 3 kartus per dieną.
Sergant plaučių uždegimu, kosuliu ir bronchitu vaikams: medus-300gr, vanduo-0,5 stiklinės, supjaustytas alavijo lapas-1 stiklinė. Virti ant labai lėtos ugnies dvi valandas. Atvėsinti ir sumaišyti. Laikyti vėsioje vietoje. Imti po 1 didėlį šaukštą 3 kartus per dieną.
Vidurius liosuojanti priemonė: 150gr susmulkintų lapų (be spyglių) užpilti 300gr karšto medaus, palikti 1 parai ar ilgiau. Naudoti po 1 didi. šaukštą ryte valanda prieš valgį.
50% alavijo sulčių tirpalas vandenyje,- tinka skalauti burnai sergant stomatitų, laringitu, faringitu.
Jei dažni nosies kraujavimai rekomenduojama 10-15 dienų prieš valgį suvalgyti po gabaliuką alavijo lapo 2 cm ilgio.
Sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige: 0,5 stiklines susmulkintų alavijo lapų sumaišyti su viena stikline cukraus. Mišinį laikyti tamsioje vietoja 3 dienas, įpilti 1 stikline raudono natūralaus vyno ir laikyti dar viena parą. Vartoti po 1 dideli šaukštą 2-3 kartus per diena prieš valgi, 1-2 mėnesius.
Sergant ateroskleroze: paimti apatinius alavijo lapus, kruopščiai išplauti vandenių, susmulkinti ir rankomis išspausti sultys. Vartoti šviežia po viena arb. šaukšteli prieš valgi 2-3 kartus per diena. Gydymosi kursas nuo 3 savaičių iki 2 mėnesių.
Kai sergama angina, bronchitu, kosuliui sumažinti: stiklaini iki pusės pripildyti smulkintais alavijo lapais ir pripilti iki viršaus cukraus. Aprišti audinių ir laikyti 3 dienas, po to nukošti ir išspausti. Sirupą vartoti 3 kartus dienoja prieš valgi iki pilno pasveikimo.
Esant dantenų kraujavimui, silpniems dantims,-2-3 kartus per dieną kramtyti šviežia alavijo lapą.
Perspėjimas: alavijo preparatai netinka sergantiesiems hipertonija, širdies, kepenų, tulžies pūslės, inkstų ir šlapimo pūslės ligomis, taip pat neštumo laikotarpija. Alavijas netinka choleriko temperamento žmoniems,- ji galima naudoti tik išoriškai. Kai kuriems gali sukelti alergines reakcijas.
Viena legenda pasakoja kad alavijas buvo namų amuletas: Egipte ir Artimosiose Rytuose ji kabindavo ant durų ir langų. Mane kad šitas augalas padeda namo ir jo gyventojų klestėjimui, jų ilgaamžiškumui.
Didžiausia jėga alavijas turi kai Saule yra Šaulio ženkle.