Tema apie meilę

[Donatus]

Beje, ta istorija ne Vladimiro sukurta, o pačios Anastasijos. Tačiau jei Mylimoji nenori Vaiko, tai kokia čia tada Meilė? Aš ieškočiau tokios Meilės, iš kurios gimtų ir Kūdykis.

Ir vistik dėl mylėjimosi nesutinku. Tiesą sakant atvirai, mylėdavausi. Dabar nebesimyliu. Ir jaučiuosi puikiai! Abudu jaučiamės puikiai. O Meilę išreikšti Mylimam Žmogui yra daugybę kitų būdų, dar ir subtilesnių. Ir tą patį galvojau apie "dvasingą mylėjimąsi", skaičiau, net bandžiau, bet...
Taip, būna silpnumo akimirkų. Taip, buvom ant ribos, bet likus lemtingom akimirkom, sąžinė jau visiškai rėkė: "Dėl Dievo Meilės, ką aš darau?"
Ir aš taip noriu nesimylėti!!!...
Tai nėra uždrausta, tai nėra tabu, tiesiog tai yra nebūtina, nereikalinga. Tokiam pačiam efektui pasiekti yra daugybė būdų...

Kartais įsivaizduoju, kai tik tik gimusį mūsų kūdykėlį, Naują Žmogų, paimu ant rankų,nušluostau, paguldau ant Mylimosios Krūtinės ir visi trys šypsomės palaimingi... Žinote, tada mano kūną apima tokia palaima, su jokiu orgazmu nepalyginama, ir net ašaros iš laimės rieda... Ir Pasaulis toks nuostabus šviečiasi, rodos kartu įstabia ateitim džiaugiasi...
O po mylėjimosi: "Džiaugiuosi, kad pasimylėjau su Mylimuoju"... Hmm, skamba, palyginus, net egoistiškai. (čia tik mano nuomonė )
Kai VISĄ GYVENIMĄ GALVOJI APIE VAIKUS, o ne apie kažką kitą, kai visą savo seksualinę energiją saugai visą gyvenimą būtent Jiems, tai Jie gimsta tokie stiprūs ir sveiki ir laimingi ir dvasingi ir protingi ir galime Jiems tyriems į akis žiūrėdami pasakyti: "Buvau toks tyras, kaip ir Tu. Stengiausi, dariau VISKĄ dėl Tavęs, Angelėli, nes Myliu Tave..."

Kodėl galvojimas, rūpinimasis palikuonimis man toks svarbus?
Kogero todėl, kad tai- egzistencijos klausimas. Kaip kokybiškai gyvensi. Juk vaikai susilauks savo vaikų, jie vėl vaikų ir tt. Ir vienas iš šitų vaikų vėl būsių aš. Aš atgimsiu savo vaikuose. Ir nuo to, kokio vaiko susilauksiu, priklausys kokio vaiko susilauks jis, o nuo to, koks vėl gimsiu aš. Nuo to priklausys, kiek aš jausių Meilę...

Skiriu visą savo seksualinę (žinoma, ir ne tik ją) energiją savo vaikams. O ne Meilės reiškimui Mylimąjam. Susilaikykite vardant savo vaikų. Tebūnie Jie tikslas. Tikslas aukščiausias*, kuris Judu sujungs taip, kaip joks kitas tikslas nesujungs ir tai bus stipriausia Meilės išraiška...

Ir galvoti apie vaikus reikia anksčiau, nei atsiranda neva palankesnės sąlygos tam..

Bendra kūryba prasideda daug anksčiau nei mintys apie kūdikį. Kai yra tam sąlygos, atsakomybė už tą maža žmogutį, tada gali mąstyti apie jį

Tai kam skirta ta bendra kūryba. Koks tikslas jos?
Ar tik ne pasiruošti vaikui?

_________________
*aukščiausias (tikslas)- aukštesnis už Pasaulio gelbėjimą, ar Visatos. Nes vaikai ir yra Pasaulis, ateities Visata. ...O jūs rūpinatės savo dvasiniu pakilimu mylėjimosi metu...

[sraige]

Donatai, ką tu rašai!? Noriu nesimylėt, rėkte išrėkei, kad to nori.Oi kaip būtų gerai. Aš irgi anksčiau taip dariau ir daug anksčiau nei susidūriau su šia nuomone. Bet paskutiniu laiku tai dariau tol, kol supratau, kad man to nebereikia , reikia kitko, kitos kokybės. Paskui matysim. O dabar aš noriu meilės, bendros kūrybos, bet be intymumo nesimezga vaizdiniai, kažko trūksta, nenoriu turėt vaiko su geru draugu . (Draugai nesimyli)
Pritariu Dievo kariui, kad seksas žodis netinkamas, tiesiog nerandu pakaitalo, aprašyti tam "reiškiniui". Bet gal tai žodžiui mes patys suteikiam reikšmes. Nu nieko aš pasidomėsiu.O visa kita, Dievo kary, tai tavo išvedžiojimai

Tai jūs vaiką tikslu darot.
O tiems kurie nerašo, bet galvoja, kad seksas j. jėgų apraiška ir sraigė dar viena auka, aš atsakau:mielieji, visa tai turiu prajaust, suvokt, išgyvent, tada pasakysiu.O kol kas nesiruošiu teoriškai linksėt galvą, vien dėl to, kad pasakė Anastasija, ar kiti protingesni, dvasingesni žmonės. Taškas.

[sraige]

O dėl spalvų: yra 2 pagridinės spalvos juoda ir balta( kai kas sako kad yra daugiau, bet tai nesvarbu), yra 2 pagrindinai jausmai: Meilė ir baimė.

[Rytė]

Kažkaip įdomiai kai kas čia rašo.
Man mylėjimasis su savo mylimu žmogumi nėra nei tikslas vaikutį sukurti (bent kol kas nėra, nes pora jau sukurta ), nei kūnui pataikauti.
Tai tieisog nuostabus buvimas kartu. Rūpestis, švelnumas, jėga, šiluma, įkvėpimas...
Ir spalva tikrai ne raudona: jos mainosi, pereina viena į kitą. Matau ir dabar tą spalvų šokį, net girdžiu muziką, galbūt ir eilėmis įmanoma išreikšti tą būseną.
Ir patikėkit, meilieji, nieko tamsaus ir netyro tame nėra.

[Dievo karys]

>Tai tieisog nuostabus buvimas kartu. Rūpestis, švelnumas, jėga, šiluma, įkvėpimas...

Visiskai pritariu!

[J]

..........

[sraige]

Ko gero taip. Reikia išbandyti. tik kas ten parašyta man sukėlė pykčio bangą ir norą įrodinėti, tik kad nesutikau rimtų oponentų . Pagyvensim, pamatysim. Gal tikrai Megre kažko nedarašo.
O forume prieš tai, buvo puldinėjama nuo vieno prie kito kraštutinumo.
Toks vaizdas, kad nesugebama matyti žmogaus kaip visumos. Arba kaip dvasia arba kaip tik fizinis kūnas. Panašiai, kaip mano pekinukas. Išlekia į lauką, o ten tokia didelė didelė balta kalė. Jis ir ten puola ir ten, ir prie galvos ir prie uodegos, ir nesupranta kaip čia pasidalint.
Ačiū Jone už pagalbą.

[J]

Turi daugiau išminties, Sraige, nei pati suvoki.

[Donatus]

Donatus, pasakyk, ką veikti poroms, kurios jau "įvykdė vaikų gamybos programą"? Be viso kito (rūpinimosi, buvimo kartu, abipusio švelnumo) daugiau jau nieko ir nėra? Juk ne visi pasensta sulaukę 30 metų.

Tiesą sakant, apie tai dar nemąsčiau...

Taip, kogero Jūs teisūs, sakydami, kad į kraštutinumus visi laksto. Negerai, kai visumos nematom. Taip mūsų puikybė (ta pati, dėl kurios Anastasija neleisdavo Megre(kuris viską parašo!) susitikti su sūnumi), "išbrinkęs" ego vis nori būti teisus, todėl gimsta kandūs ginčai. Atleiskit, aš norėjau būti teisus. Dėl ego ir kyla pykčio bangos skaitant tyras mintis. Pykčio bangos kyla net paprastam žmogui "sistemiečiui", kai papasakoji apie geresnį gyvenimą Giminės sodyboje.

Pabandžius kelio atgal nėra

Jeigu ką, turėjau omeny ieškoti tos tikrosios Meilės, antrosios puselės, va su Ja tai tikrai troškimas kurt atsiranda. Asmeniškai jaučiau, kaip vaikučiai džiaugėsi, kad mes pagaliau susitikom ir galės Jie gimti

Visa ką sakau- tik mano nuomonė. Ją galima ignoruoti

[Pagone]

Jeigu ką, turėjau omeny ieškoti tos tikrosios Meilės, antrosios puselės, va su Ja tai tikrai troškimas kurt atsiranda. Asmeniškai jaučiau, kaip vaikučiai džiaugėsi, kad mes pagaliau susitikom ir galės Jie gimti

Dieve mano, kaip grazu tai skaityti! Ir kokie jus zmones laimingi! Net asaros susikaupe akyse... Sekmes jum! Saugokit viens kita ir savo santykius!

[sraige]

Tu manai, tik dėl minčių tyrų kyla pyktis. Šiuo atveju absurdas, nes mane kaip moterį skaudina, tai kas ten parašyt. Pritarimo kaip matai sulaukiau ne iš vienos.O Megre, Donatus, gal ir viską parašo, bet iškreipia tai tikrai. Mes jau apie tai diskutavom, kad praleidžia per savo filtrus. Kitaip būtų neįmanoma. Jis irgi žmogus.O kad neturėt filtrų, programų reikia būt tokiam tyram kaip Anastasija.

[darja]

na, mano poziuri i anastasijas jus jau zinot, bet tikrai keistokas, sakyciau, jaunatviskas jusu kai kuriu poziuris - pvz., Donato nesimyleti del to, kad gimtu tobulesni (brrr, kaip nemegstu zio zodzio) palikuonys, kad paskui vieno is ju seimoje jis pats galetu isikunyti - dar patobulejes, pasilypejes evoliucijos laiptais... Zinot, ka, o man visai dzin - patobulesiu as ar nepatobulesiu siam ar kitam gyvenime, atgimsiu ar neatgimsiu, pateksiu i roju ar i pragara - man svarbiau, kad, kaip sako Paulas Coelho, igyvendinciau savo asmenine legenda - t.y. nuveikciau tai, del ko as ir atejau i sia grazia Zemele, kad pagelbeciau visiems, kam galiu pagelbeti, ir aisku, kad ir pati buciau laiminga (o as negaliu but laiminga, kai nelaimingi kiti...)

O del ruzavos spalvos, tai ji simbolizuoja meile ir yra Veneros spalva (matyt, Donatui ji del to ir kelia itarima, nes jis nebenori myletis "del vaiku tobulumo"). Beje, Zarskus raso, kad jei pora nesisaugo apsaugos priemonemis, tai jiems gimsta butent tiek vaiku, kiek jiems buvo paskirta is auksciau, o paskui, nors ir mylisi, daugiau nebuna... Na, cia jo toks poziuris. O labiausiai tai sutinku su Loreta...

[Donatus]

O kodėl nesimyli Anastasija?

Vistik aš manau, kad lytiniai santykiai yra grynai "sistemos" dalis. Ir labai sėkminga bei stipri, įsišaknijusi labai giliai ir į jautriausias bei slapčiausias žmogaus vietas. Visam pasaulyje! Todėl, kai pasakė Anastasija atvirkščiai, Jūs ir įsižeidėte. Per savo filtrus perleidote...
Bent aš taip manau.

Ir trokštu aš ne tobulų, o laimingų vaikų. Ir laimingų mūsų. O laimingas būsiu pilnai, kai kiti laimingi bus. Aš ir Tu- vieno kraujo mes abu...

[sraige]

Anastasija to nedaro ano, o aš negalėčiau gyventi viena miške, nors aš ten puikiai jaučiuosi. Man trūktų bendravimo su žmonėmis, tai didelis džiaugsmas ir palaima. Ką irgi nenormalu.?
Aš manau ir ką supratau iš šito forumo, kiekvienas turi savo kelią, savo žinojimą ir patyrimus. Ir tai yra geriausia, svarbiausia ir brangiausia. Tai ką pats patiri savo kailiu niekas neatims, neužginčys,nepaklaidins.
Ir dar vienas pastebėjimas. Kas tinka vienam, netinka kitam. Kai esi virsme, vienas dalykas puikiai tinka, kuris praėjus kažkiek laiko, jau pasidaro nebereikailingas, neefektyvus ir pan. Manau, mes be reikalo ginčijamės.

[Donatus]

Jau ketinau tą patį sakyti...
Ši diskusija labai jau įsismarkavo O išvada viena: kiekvieno sava nuomonė. Tai yra geriausia, ko gero, kaip sako Sraigė

[darja]

va cia jau kita kalba...

(be to, kas su zvake stovejo prie tos tariamosios Anastasijos ir ziurejo - mylisi ji ten ar ne, o kiek isvis ten ja mate... Po susitikimo su gerbiamuoju Megre man susidare ispudis, kad tuo jis ir manipuliuoja - privercia normalius zmones, turincius normalius kuniskus poreikius, jaustis kaltais, kad nori sekso ar meiles (kaip pavadinsi) dazniau reikia vaiko pradejimui, nors manes tai jau neapgaus - aiskiai matesi, kad i bobas pats Megre tikrai jau nespjauna, jau patikekit mano raganiska intuicija...
Beje, susilaikymas - visai ne nauja mintis, praktikuojantys krisnaitai irgi su zmonom mylisi tik karta per menesi ir tik kai nori pradeti vaika, bet kiek zinau, tai netrukdo kai kuriems isitaisyti po nekrisnaite meisluze, kad galetu tada, kai tik uzsinori... )

[J]

Donatus rašo:

O kodėl nesimyli Anastasija?

Mielas Donatus, pasakyk, su kuo gi jai mylėtis? Megre gal kartą į metus aplanko, na, gal dažniau... Aplink taiga, meilužio nesurasi (jau atleiskit už tokį išsireiškimą). Ar ne todėl buvo "išvesta" teorija apie tai, kad mylėtis reikėtų tik vaikelio pradėjimui?..

[Donatus]

Vistik lieku savo nuomonės
Kažkaip širdim jaučiu. Ir širdim jaučiu, kad kažkaip žmonės ima Anastasijos svajonę po truputį apleist. Tai tuo nebetiki, tai tuo suabejoja...
Žinau, aklai pasitikėt negalima, bet kaip sako Anastasija: 'Realybę širdimi kiekvienas tenustato".

privercia normalius zmones, turincius normalius kuniskus poreikius, jaustis kaltais, kad nori sekso ar meiles

Sunkiausia yra atleisti sau ir pasikeisti, juolab daryti kitaip nei kiti. Lengviausia pasiduoti kūniškumui. Intymumas, švelnumas, kūniškas artumas, bet ne aktas Na ir vėl pradedu savo...

Manau, kad ne todėl išvesta ta teorija

[J]

Gal ir ne todėl išvesta ta teorija. Aš tik mažumą pajuokavau. Tu jau nepyk.

[glesum]

Ech... kad pamatytumet jus save.... Jus tokie skirtingi visi... ir tokie nuostabus jau pries pora metu pazadejau sau nesivelti i diskusijas apie s.... bet cia tema apie meile Tai va. Labai jus myliu Visus

Tiesa yra daugialype... kiekvienam ji sava... ir kiekvienam nuostabi... kaip ir drabuziu ismeros akiu spalva ar kuno kvapas...

Sviesios Jums meiles! tikros! Tvirtos! Ir amzinos!