Vaiskios upės akių išsiliejo
Ir užtvindė nusausintą sielą...
Tarsi būtų ko... kam to reikėjo?
Šitą naktį prieš gimimo dieną...
Naujas ciklas... o aš... ant asfalto
Apkabinus šaligatvio stulpą...
Mano metai, savaitės, valandos
Kažkur bėga, klajoja, dulka...
Eikit sau! Nebenoriu! Negaila...
Aš Esu visada ir būsiu...
Bet šiąnakt…
Padainuok dar tą dainą
Padainuok,
Gal širdim ją pajusiu…
2005 12 15
glesum eilėraščiai
Moderator: Visi tvarkytojai
-
- Posts: 954
- Joined: Tue 02 18, 2003, 13:14
- Location: Kaimas
- Contact:
-
- Posts: 144
- Joined: Sun 12 25, 2005, 4:11
Nerealiai gražus
<a href="http://peoplestring.com/?u=kepierre"><img src="http://www.peoplestring.com/images/ads/ ... 00x250.jpg" border="0" height="250" width="300" /></a>
-
- Posts: 954
- Joined: Tue 02 18, 2003, 13:14
- Location: Kaimas
- Contact:
Mano meilė –
Nevystantis sodas
Neišsenkantis šaltinis
Nesibaigiantis tikėjimas
Tavimi…
Mano meilė –
Nupiešia gėlę,
Nuspalvina vakarą,
Pripildo dangų žvaigždžių,
Kad žvelgdamas į jas
Atmintum
Mano meilę tau..
Mano meilė –
Senesnė už kalnus ir akmenis,
Jūras ir saulę…
Mano meilė amžina.
Kaip ir tu.
Laukiu tavęs
Kiekvieną tos amžinybės akimirką,
Mano vaike.
Mano meilė
Niekada nesibaigia.
- Tėve-Motule
Aš išėjau tik trumpam,
Bet paklydau…
Mane viliojo, ragino ir kvietė
Ta nežinia, tas nepatirtas jausmas –
Suvokt save,
Pamiršt
Ir išbandyti…
Davei man rojaus sodą.
Jį sugrioviau
Turbūt tik tam
Tik tam, kad subrandinčiau
Savy tą nebūties tikrovę…
Ir jį ir vėl iš naujo pasodinčiau…
Aš palikau Tave
Tik tam,
Kad grįžčiau
Įrodęs,
Kad esu tavęs aš vertas…
Tas nuosmukis,
Ta virtinė kvailysčių…
Žinau, turbūt ne tam buvau sutvertas…
Bet Tu žinai kodėl…
Kodėl aš grioviau viską…
Nes ką turi, suvoki tik netekęs.
Tik nebūty suvoksi, kad esi,
Ir nežinosi kas – diena, nakties nematęs.
Motule – Tėve,
Aš jau sugrįžtu.
Nenoriu griauti.
Trokštu tiktai kurti!
Vienovėje su tavimi!
Kartu!
Mes galime į rojų vėl papulti.
Didžiuliais mąstais plečias visata,
Bet aš ją savo širdimi aprėpsiu…
Pradėsiu nuo šiandien
Ir kas diena
Mažais darbais aš didžio tikslo sieksiu…
Motule – Tėve,
Aš jau sugrįžtu
Į tavo meilę… meilę begalinę…
Nevystančių žiedų kvapus jaučiu,
Geriu iš neišsenkančio šaltinio…
2006 01 15
Nevystantis sodas
Neišsenkantis šaltinis
Nesibaigiantis tikėjimas
Tavimi…
Mano meilė –
Nupiešia gėlę,
Nuspalvina vakarą,
Pripildo dangų žvaigždžių,
Kad žvelgdamas į jas
Atmintum
Mano meilę tau..
Mano meilė –
Senesnė už kalnus ir akmenis,
Jūras ir saulę…
Mano meilė amžina.
Kaip ir tu.
Laukiu tavęs
Kiekvieną tos amžinybės akimirką,
Mano vaike.
Mano meilė
Niekada nesibaigia.
- Tėve-Motule
Aš išėjau tik trumpam,
Bet paklydau…
Mane viliojo, ragino ir kvietė
Ta nežinia, tas nepatirtas jausmas –
Suvokt save,
Pamiršt
Ir išbandyti…
Davei man rojaus sodą.
Jį sugrioviau
Turbūt tik tam
Tik tam, kad subrandinčiau
Savy tą nebūties tikrovę…
Ir jį ir vėl iš naujo pasodinčiau…
Aš palikau Tave
Tik tam,
Kad grįžčiau
Įrodęs,
Kad esu tavęs aš vertas…
Tas nuosmukis,
Ta virtinė kvailysčių…
Žinau, turbūt ne tam buvau sutvertas…
Bet Tu žinai kodėl…
Kodėl aš grioviau viską…
Nes ką turi, suvoki tik netekęs.
Tik nebūty suvoksi, kad esi,
Ir nežinosi kas – diena, nakties nematęs.
Motule – Tėve,
Aš jau sugrįžtu.
Nenoriu griauti.
Trokštu tiktai kurti!
Vienovėje su tavimi!
Kartu!
Mes galime į rojų vėl papulti.
Didžiuliais mąstais plečias visata,
Bet aš ją savo širdimi aprėpsiu…
Pradėsiu nuo šiandien
Ir kas diena
Mažais darbais aš didžio tikslo sieksiu…
Motule – Tėve,
Aš jau sugrįžtu
Į tavo meilę… meilę begalinę…
Nevystančių žiedų kvapus jaučiu,
Geriu iš neišsenkančio šaltinio…
2006 01 15
-
- Posts: 954
- Joined: Tue 02 18, 2003, 13:14
- Location: Kaimas
- Contact:
O kartais atrodo,
Kad visa tik sapnas –
Tuoj, tuoj apkabinsi mane,
Ir pabusiu.
Dvi linksmos saulytės,
Dvi mylinčios akys,
Šypsosis man meiliai.
Arčiau tik priglusiu.
Ilgėjaisi meilės,
Kurios nepažinus
Aš ją iššvaisčiau tarsi grūdus į jūrą
Ir laukiau atplaukiant kitos,
Mėčiau lynus…
Žvejojau…
Kas žino dar kvailesnį būdą?
Ir visgi… turbūt visa tai tėra sapnas
Kurį aš sapnuoju jau dešimtis metų
O jūros dugne, kažkur, mėtosi raktas,
Kad tik jį surasti jėgų man užtektų…
2006 01 09
Kad visa tik sapnas –
Tuoj, tuoj apkabinsi mane,
Ir pabusiu.
Dvi linksmos saulytės,
Dvi mylinčios akys,
Šypsosis man meiliai.
Arčiau tik priglusiu.
Ilgėjaisi meilės,
Kurios nepažinus
Aš ją iššvaisčiau tarsi grūdus į jūrą
Ir laukiau atplaukiant kitos,
Mėčiau lynus…
Žvejojau…
Kas žino dar kvailesnį būdą?
Ir visgi… turbūt visa tai tėra sapnas
Kurį aš sapnuoju jau dešimtis metų
O jūros dugne, kažkur, mėtosi raktas,
Kad tik jį surasti jėgų man užtektų…
2006 01 09
-
- Posts: 954
- Joined: Tue 02 18, 2003, 13:14
- Location: Kaimas
- Contact:
Rūkas kyla nuo upės
Ir aš šoku jame -
Giedromis akimis
Ilgesingam sapne
Šilko skraistės apgobę
Myluoja mane,
Gervės supas virš mūsų
Giliame danguje
Miglos švelniai paglosto…
Užmiega delne
Vėsūs upės lašiukai
Užkloję drėgme…
Gal, kai saulė pakils,
Aš ištirpsiu rūke
Ir į mėlyną dangų,
Mes kilsim drauge…
Gal… bet rūkas nesako
Nei “taip” man, nei “ne”
Akys spindi “ gerai”,
Lūpos šnara “ deja"
2005 08 08
Ir aš šoku jame -
Giedromis akimis
Ilgesingam sapne
Šilko skraistės apgobę
Myluoja mane,
Gervės supas virš mūsų
Giliame danguje
Miglos švelniai paglosto…
Užmiega delne
Vėsūs upės lašiukai
Užkloję drėgme…
Gal, kai saulė pakils,
Aš ištirpsiu rūke
Ir į mėlyną dangų,
Mes kilsim drauge…
Gal… bet rūkas nesako
Nei “taip” man, nei “ne”
Akys spindi “ gerai”,
Lūpos šnara “ deja"
2005 08 08
-
- Posts: 954
- Joined: Tue 02 18, 2003, 13:14
- Location: Kaimas
- Contact:
Pasiimk ir mane
Ant užšalusios upės!
Aš vandens sidabre
Tau eiles išrašysiu,
Į užšalusią šypseną
Tavo veide
Vėl įliesiu kaitros,
Netgi jei neprašysi
Šiandien galim kvailiot!
Juk ne toks au ir piktas
Ledo zuikis, tarp mano
Pačiūžų paslydęs...
Ir tas juokas
Išlaisvintas liejasi šiltas,
Ir nuskrieją į tamsą
Pakirkint žvaigždytes
Tik šešėliai... ant mėnesio
Glostomos upės...
Tik garsai .. ir atrodo,
Mums žvaigždės pavydi
Tad tik stengiasi šviesti
Aitriau ir karščiau
Taip meilingai,
Jog ledas
Tuoj, tuoj išsilydys
2006 01 14
Ant užšalusios upės!
Aš vandens sidabre
Tau eiles išrašysiu,
Į užšalusią šypseną
Tavo veide
Vėl įliesiu kaitros,
Netgi jei neprašysi
Šiandien galim kvailiot!
Juk ne toks au ir piktas
Ledo zuikis, tarp mano
Pačiūžų paslydęs...
Ir tas juokas
Išlaisvintas liejasi šiltas,
Ir nuskrieją į tamsą
Pakirkint žvaigždytes
Tik šešėliai... ant mėnesio
Glostomos upės...
Tik garsai .. ir atrodo,
Mums žvaigždės pavydi
Tad tik stengiasi šviesti
Aitriau ir karščiau
Taip meilingai,
Jog ledas
Tuoj, tuoj išsilydys
2006 01 14
-
- Posts: 954
- Joined: Tue 02 18, 2003, 13:14
- Location: Kaimas
- Contact:
Ačiū, bastut. nereikia
bet kad jau ptiko, tai...
Dievuliau mano,
Aš – kokia spalva?
Kokiu siūlu pasaulio drobėn įsiausiu?
Derės ji su kitom?
Gal bus šalta?
O gal auksinė?
Juk žinai, kam klausiu...
Žinai, jog kartais siūlai susiraizgo
Ne vietoj, ne laiku užgimsta mazgas...
Sunku Tau austi drobę be klaidų,
Kai siūlai užsispyrę patys rezgas...
O Tu... be perstojo, vis ieškai išeičių,
Kaip tuos mazgus nenaudėlius ištiesint,
O neištiesintus – kažkaip paverst grožiu
Ir dar... išmokyt siūlus... nesipriešint
Tavieji pirštai meilės šiluma
Sumegztų mus darniai į dailų raštą...
O gal... Jis jau dabar darnus, tik visumą
Sunku stebėt iš mano drobės krašto?
2006 01 16
bet kad jau ptiko, tai...
Dievuliau mano,
Aš – kokia spalva?
Kokiu siūlu pasaulio drobėn įsiausiu?
Derės ji su kitom?
Gal bus šalta?
O gal auksinė?
Juk žinai, kam klausiu...
Žinai, jog kartais siūlai susiraizgo
Ne vietoj, ne laiku užgimsta mazgas...
Sunku Tau austi drobę be klaidų,
Kai siūlai užsispyrę patys rezgas...
O Tu... be perstojo, vis ieškai išeičių,
Kaip tuos mazgus nenaudėlius ištiesint,
O neištiesintus – kažkaip paverst grožiu
Ir dar... išmokyt siūlus... nesipriešint
Tavieji pirštai meilės šiluma
Sumegztų mus darniai į dailų raštą...
O gal... Jis jau dabar darnus, tik visumą
Sunku stebėt iš mano drobės krašto?
2006 01 16
Last edited by glesum on Fri 01 20, 2006, 22:17, edited 1 time in total.
-
- Posts: 954
- Joined: Tue 02 18, 2003, 13:14
- Location: Kaimas
- Contact:
Apie baimių šaknis...
Aš tik norėjau, kad mane mylėtumėt
Dėl to taip stengiausi, dariau ir nedariau,
Bandžiau įspėt, ko iš manęs norėtumėt,
Kur tik norėjote visur pirma buvau.
Ir taip bijojau... kad galiu netekti
Tos meilės, man lyg oro būtinos,
Kad uždariau save į šitos baimės naktį
Bet jau užtenka – pykina nuo jos.
Aš taip norėjau, kad mane mylėtumėt,
Kad pamiršau save – kas Aš Esu...
Aš vaidinau pirmūnę, linksmą, gražią, kietą,
Galvojau, kad tik tokią,
Mane mylėsi... Tu.
Ar leisite? Aš noriu paprašyti jūsų meilės...
Pasauly noriu pasijaust saugi,
Žinoti, kad visad mane mylėsite,
Ir rasti kelią – tapti savimi.
2006 01 16
Aš tik norėjau, kad mane mylėtumėt
Dėl to taip stengiausi, dariau ir nedariau,
Bandžiau įspėt, ko iš manęs norėtumėt,
Kur tik norėjote visur pirma buvau.
Ir taip bijojau... kad galiu netekti
Tos meilės, man lyg oro būtinos,
Kad uždariau save į šitos baimės naktį
Bet jau užtenka – pykina nuo jos.
Aš taip norėjau, kad mane mylėtumėt,
Kad pamiršau save – kas Aš Esu...
Aš vaidinau pirmūnę, linksmą, gražią, kietą,
Galvojau, kad tik tokią,
Mane mylėsi... Tu.
Ar leisite? Aš noriu paprašyti jūsų meilės...
Pasauly noriu pasijaust saugi,
Žinoti, kad visad mane mylėsite,
Ir rasti kelią – tapti savimi.
2006 01 16
-
- Posts: 954
- Joined: Tue 02 18, 2003, 13:14
- Location: Kaimas
- Contact:
Du žmonės susitinka
Amžinybės gatvėje.
Skrieja pro šalį metalo žirgai.
Kryžiuočiai, kareiviai, seserys…
Ak, kur taip ilgai buvai?
Aš ieškojau tavęs...
Aš valdžiau ir žlugdžiau valstybes,
Aš klajojau, kovojau, sirgau,
Aš tikėjau! Buvau paslydęs,
Pasiklydęs –
Tavęs neradau...
Aš buvau nuolankus maldininkas,
Ir haremo šokėja buvau…
Aš buvau už gyvybę skolinga(s)
Ir ją tūkstantį kart grąžinau…
Akys...
Negalėjau užmigti...
Kartais...
Kai žvaigždės liepsnodamos
Degino mano akis...
Tavo akys – tylus labirintas
Vedė mano žingsnius ir mintis...
Iš kiekvieno gyvenimo grūdą dėjau
Į saują...
Minkiau duoną, juodą,
Kepiau
Dievui
Ir tau...
Susitikome...
Tarsi dvi upės...
Šios akimirkos
Amžinybės krante.
Neišvengiamai
Susitikome.
Laiminu tave
Ir nuotoliai
Išsilydę
Tavo akyse
Pavirsta…
Pamiršau…
Meilių akių
Vandenyse
Vien ateitį
Matau.
2003 10 25
Amžinybės gatvėje.
Skrieja pro šalį metalo žirgai.
Kryžiuočiai, kareiviai, seserys…
Ak, kur taip ilgai buvai?
Aš ieškojau tavęs...
Aš valdžiau ir žlugdžiau valstybes,
Aš klajojau, kovojau, sirgau,
Aš tikėjau! Buvau paslydęs,
Pasiklydęs –
Tavęs neradau...
Aš buvau nuolankus maldininkas,
Ir haremo šokėja buvau…
Aš buvau už gyvybę skolinga(s)
Ir ją tūkstantį kart grąžinau…
Akys...
Negalėjau užmigti...
Kartais...
Kai žvaigždės liepsnodamos
Degino mano akis...
Tavo akys – tylus labirintas
Vedė mano žingsnius ir mintis...
Iš kiekvieno gyvenimo grūdą dėjau
Į saują...
Minkiau duoną, juodą,
Kepiau
Dievui
Ir tau...
Susitikome...
Tarsi dvi upės...
Šios akimirkos
Amžinybės krante.
Neišvengiamai
Susitikome.
Laiminu tave
Ir nuotoliai
Išsilydę
Tavo akyse
Pavirsta…
Pamiršau…
Meilių akių
Vandenyse
Vien ateitį
Matau.
2003 10 25
-
- Posts: 954
- Joined: Tue 02 18, 2003, 13:14
- Location: Kaimas
- Contact:
Laiškelis is praeito pavasario
Nebe jūsų aš jau, Tėveli, Motule,
Aš jau žemės ir šokančių vėjų dukra…
Mano rankose ilsisi žolės sugulę,
Spindi du ežerai manose akyse…
Mano gyslos – tyri požeminiai šaltiniai,
Paukščiai suka lizdus manuose plaukuose…
Tiek daug džiaugsmo – širdis nesilaiko krūtinėj!
Juk pavasaris veda! Jis veda mane !
2005, pavasaris
Nebe jūsų aš jau, Tėveli, Motule,
Aš jau žemės ir šokančių vėjų dukra…
Mano rankose ilsisi žolės sugulę,
Spindi du ežerai manose akyse…
Mano gyslos – tyri požeminiai šaltiniai,
Paukščiai suka lizdus manuose plaukuose…
Tiek daug džiaugsmo – širdis nesilaiko krūtinėj!
Juk pavasaris veda! Jis veda mane !
2005, pavasaris
-
- Posts: 303
- Joined: Thu 01 05, 2006, 12:36
- Location: visata
-
- Posts: 954
- Joined: Tue 02 18, 2003, 13:14
- Location: Kaimas
- Contact:
-
- Posts: 954
- Joined: Tue 02 18, 2003, 13:14
- Location: Kaimas
- Contact:
-
- Posts: 954
- Joined: Tue 02 18, 2003, 13:14
- Location: Kaimas
- Contact:
- Papusryčiauk šiandieną, Tėve, su manim...
Aš noriu su tavim pasidalinti
Šituo maistu...
- Gerai, puiku, gali!
Tą elgetą iš gatvės pamaitinki.
- Pasikalbėk šiandieną, Tėve, su manim...
Aš taip tavųjų žodžių išsiilgau...
- Gerai... išgirsk, ką sako tau širdis -
Aš tavyje.
Kalbu tavim ir šildau...
- Tėveli, kaip aš noriu apkabint Tave
Aš visad mažas tavo vaikas...
- Gerai. Tai apkabinki jį ir ją
Tu juk matai, kaip šiandien jiems to reikia...
-Tėveli, noriu padainuoti Tau...
- Dainuok miniom, kalnams, laukams ir upei...
- Tėveli... Aš labai tave myliu
- Ir aš tave myliu, vaikuti...
2006 01 12
Aš noriu su tavim pasidalinti
Šituo maistu...
- Gerai, puiku, gali!
Tą elgetą iš gatvės pamaitinki.
- Pasikalbėk šiandieną, Tėve, su manim...
Aš taip tavųjų žodžių išsiilgau...
- Gerai... išgirsk, ką sako tau širdis -
Aš tavyje.
Kalbu tavim ir šildau...
- Tėveli, kaip aš noriu apkabint Tave
Aš visad mažas tavo vaikas...
- Gerai. Tai apkabinki jį ir ją
Tu juk matai, kaip šiandien jiems to reikia...
-Tėveli, noriu padainuoti Tau...
- Dainuok miniom, kalnams, laukams ir upei...
- Tėveli... Aš labai tave myliu
- Ir aš tave myliu, vaikuti...
2006 01 12
-
- Posts: 954
- Joined: Tue 02 18, 2003, 13:14
- Location: Kaimas
- Contact:
Kai debesys baltais kristalais užliejo skaistų rytą...
Ir saulės rankos mano dieną auksu išdabino..
Kai baltos snaigės, mintys, svajos ant delno
Krito... krito...
Kai išdrįsau pasemt vandens iš upės suvokimo...
Aš tamsai įžiebiau akis,
Kad mano baimės skylės
Ir vėl pakviptų žolėmis
Kurios mane pagydys...
Aš dangui ištiesiau rankas –
Didžiulis baltas paukštis
Pakilo laisvas į dausas...
Jau nieks jo nebekaustys.
Vaivorykštės spalvų tėkmė
Nudažė mano sielą –
Ir visa šventa, ką matau,
Jaučiu, liečiu šiandiena...
Rami alsuoja visata
Sulaukus naujo ryto
Kada kristalinė mana...
Gal meilė?.. žemėn krito
2006 02 7-10
Ir saulės rankos mano dieną auksu išdabino..
Kai baltos snaigės, mintys, svajos ant delno
Krito... krito...
Kai išdrįsau pasemt vandens iš upės suvokimo...
Aš tamsai įžiebiau akis,
Kad mano baimės skylės
Ir vėl pakviptų žolėmis
Kurios mane pagydys...
Aš dangui ištiesiau rankas –
Didžiulis baltas paukštis
Pakilo laisvas į dausas...
Jau nieks jo nebekaustys.
Vaivorykštės spalvų tėkmė
Nudažė mano sielą –
Ir visa šventa, ką matau,
Jaučiu, liečiu šiandiena...
Rami alsuoja visata
Sulaukus naujo ryto
Kada kristalinė mana...
Gal meilė?.. žemėn krito
2006 02 7-10
-
- Posts: 954
- Joined: Tue 02 18, 2003, 13:14
- Location: Kaimas
- Contact:
Laiko formos kinta
Ir teka erdvė
Mano pirštais
Užgniauždama
Amžinybės kvapą
Į šią akimirką,
Kurioje
Tilptų visas pasaulis,
Jei ją sutraukčiau
Iki tos dulkės,
Kuri buvo,
Kai nieko nebuvo,
Tik Aš.
Bet man patiko
Jausti
Gyvenimą
Sningant žiedlapiams,
Lyjant pavasario upėms…
Ir bėgti šlapiam per tą lietų
Stebėti, kaip garuoja pievos
Po lietaus…
Man patiko
Rasa ant lapų
Ir žiedų...
Vasaros naktys,
Pilnos lakštingalų giesmės
Tokios garsios,
Kad nuodėmė užmigti...
Man patiko miškas
Šaltą rudens naktį
Kai žvaigždžių pasauliai didelėmis akimis
Žvelgė į mano tamsą...
Man patiko
Sniegas
Jo viliojantys šokiai,
Ir tas spindesys,
Kad net norisi prisimerkti...
Šerkšnas –
Pavasario nuotakos rūbas...
Man patiko vėjas,
Jo ramus alsavimas
Ir audros...
Jo buvimas nebūnant,
Visur ir niekur...
Visai, kaip mano.
Man patiko.
Ta sielos šviesa
Tarsi kūdikio akys...
Daugiamatis pasaulis
Jam tėra tik
Mano mylinčios rankos...
Man patiko jausti
Visatą savo meilėje
Tad sukūriau pasaulio laivą
Meilės jūroje
2006 01 20
Ir teka erdvė
Mano pirštais
Užgniauždama
Amžinybės kvapą
Į šią akimirką,
Kurioje
Tilptų visas pasaulis,
Jei ją sutraukčiau
Iki tos dulkės,
Kuri buvo,
Kai nieko nebuvo,
Tik Aš.
Bet man patiko
Jausti
Gyvenimą
Sningant žiedlapiams,
Lyjant pavasario upėms…
Ir bėgti šlapiam per tą lietų
Stebėti, kaip garuoja pievos
Po lietaus…
Man patiko
Rasa ant lapų
Ir žiedų...
Vasaros naktys,
Pilnos lakštingalų giesmės
Tokios garsios,
Kad nuodėmė užmigti...
Man patiko miškas
Šaltą rudens naktį
Kai žvaigždžių pasauliai didelėmis akimis
Žvelgė į mano tamsą...
Man patiko
Sniegas
Jo viliojantys šokiai,
Ir tas spindesys,
Kad net norisi prisimerkti...
Šerkšnas –
Pavasario nuotakos rūbas...
Man patiko vėjas,
Jo ramus alsavimas
Ir audros...
Jo buvimas nebūnant,
Visur ir niekur...
Visai, kaip mano.
Man patiko.
Ta sielos šviesa
Tarsi kūdikio akys...
Daugiamatis pasaulis
Jam tėra tik
Mano mylinčios rankos...
Man patiko jausti
Visatą savo meilėje
Tad sukūriau pasaulio laivą
Meilės jūroje
2006 01 20
-
- Posts: 711
- Joined: Thu 10 20, 2005, 2:40
- Location: ant kalno