Niu aš tai nesutinku su tokia ideologija. Žmogus mano nuomone ne tik tai kas jis viduje, jis yra visuma.. Visuma savo vidinių savybių ir jį supančios aplinkos, jis kartu ir mikro ir makro kosmosas ir saveikauja su viskuo. Todėl mano nuomone svarbu kokia aplinka tave supa, aplinka teikia kitimą ir veiksmą, be jos kitimas vyktų labai lėtai ir gal net neįdomiai..upone wrote:Žmogus savo viduje turi viską, ko reikia. Jokio išorinio pasaulio, o tuo labiau "meilės erdvių", jam nereikia.
Man šis teiginys panašus į fizinio pasaulio neigimą ir sumenkinimą.. Nepatinka man taip .. Aš už tai kad graži aplinka stimuliuoja grožį žmogaus viduje, susišaukia ir rezonuoja jame, taip pat kaip ir nepatraukli-užteršta irgi rezonuoja kiekvienam iš mūsų..
Asmeniškai man skauda matant ir suvokiant, kad upė teka užteršta ir kad gyvūnija joje merdi, gyvena labai prastom salygom, kai į tai nekreipiu dėmesio, tada galiu pastebėti kaip nepriklausomai nuo jos užterštumo laipsnio joje atsispindi dangus, nors ir jis neretai atspindyje būna parudavęs.. Aplinka man dažnai diktuoja būsenas, veikia tiek psichiškai tiek fiziškai.. Prisikvėpavus dulkėto ir su išmetamosiomis automobilio dujomis oro kažkodėl pavargstama ir mintis stoja, norisi ilsėtis ir mažiau veikti.. kai nuvažiuoju į sodybą ir prisikvėpuoju šilynų oro be didžiulio kiekio kenksmingų elementų tai norisi veikti (žinoma ne tik tas veikia...). Todėl iš savo asmeninio pavyzdžio galiu pasakyti, kad bent man aplinka svarbu.. Žinoma ji nėra apsoliutus rodiklis, bet daro daug įtakos. Kiekvienam gal skirtingai.. Vienam gal 50 procentų, kitam 10, trečiam 90.. Priklauso viskas manau nuo žmogaus samoningumo ir troškimų.. ir dar daug ko kaip ir visada ..