na, štai, DK, kokia vaizdi medžiaga
bepigu ten jiems tropikuose regzti namelius, šiuo metu mūsų medžių viršūnėse ne taip jau jauku, o ypač pučiant pražūtingiems "Kirilams"
tarp kitko, kažkada vienoje TV laidoje rodė tokį keistuolį-liaudies menininką, kuris kažkokio Lietuvos miestelio medyje įsirengė koplytėlę-namelį su durimis ir langiuku, dar ją visaip išraižė, išdrožinėjo ir laipiodavo į ją, kai tik panorėdavo pabūti su Dievu. taigi, idėja nėra jau tokia utopiška, nors aišku, apsigyvenimo medžiuose reiškinys LT nėra masiškas
beje, rašydama"jautruolis" turiu omenyje jautrios (ir todėl lengvai pažeidžiamos) , meniškos sielos, žmones, mylinčius visa, kas gyva. įdomu, kad perskaitę Megre sodybas panoro kurti ne tik mano minėtieji "jautruoliai" (kurių visuomenėje - mažuma), bet ir taip vadinami "normalūs" įvairaus amžiaus, pažiūrų ir profesijų piliečiai
asmeniškai pažįstu nemažai "sodybiečių" - jų tarpe ir ekonomistai, ir elektrikai ir buvę policininkai bei teisininkai - nepanašu, kad šias profesijas rinktųsi tik lengvai "programavimui" pasiduodantys žmonės (nors gal jie visi - išimtis
)
iš tikrųjų, jei žmonės suabejoja Anastasijos idėjomis todėl, kad jos atėjo iš Rusijos, manau, kad ne mūsų valioje ir nėra reikalo juos įtikinėti, kad jos yra artimos mūsų protėvių tradicijoms. juolabiau, kai jie patys pripažįsta, kad gyvenimas arčiau gamtos yra palankesnis žmogui. tiesiog kiekvienam suvokimui reikia individualiai subręsti. čia aš plačiąją prasme, nesakau, kad būtinai visiems turi patikti Anastasija ir jos idėjos, galų galę, kaip pasakė DK, Anastasija kai kam padėjo atkasti lietuviškas šaknis, tuo tarpu kiti jau seniai jas įvertino ir apsigyveno molinėse trobelėse. o trobelė turbūt tuščia todėl, kad jos gyventojui pritrūko ryžto (tikiuosi jis sveikas-gyvas)
tai, kad įvairiu metu įvairiose pasaulio vietose buvo bandoma gyventi arčiau gamtos rodo, kad žmonės intuityviai siekė jiems palankesnio gyvenimo būdo, tačiau ne visos tokios bendruomenės išgyvendavo, nes žmonės pasiduodavo, netekdavo ryžto, galbūt neturėjo pakankamai motyvacijos. Kaip bendruomenės sugebėjimo išlaikyti savo savitą gyvenimo sanklodą super civilizuotose valstybėse pavyzdį galima paminėti ir dabar gyvuojančias religines Amišų bendruomenes JAV ir Kanadoje. Amišai neturi elektros prietaisų, negali turėti mašinų, laukus dirba arkliais traukiama technika, tačiau mano draugė emigravusi į JAV sakė, kad noriai perka jų žemės ūkio produktus, nes jie ekologiški ir skanūs. Įdomu, kad nepaisaint to, kad Amišų bendruomenė labai uždara ir konservatyvi, joje pasilieka iki 80 proc. jaunų žmonių. Nors senesni bendruomenės nariai akcentuoja tikėjimą, manau, jaunimas pasilieka, todėl, kad yra užaugęs kartu su mylinčiais tėvais, dirbant žemės ūkio darbus pagal gamtos ritmą ir jaučia bendruomenės palaikymą, t. y. jiems ten gera ir saugu. Aišku, Amišų bendruomenių ir giminės sodybų panašumas tėra gyvenimo būdas - jo ekologiškumas, natūralumas, pragyvenimas iš žemės, dėmesys vaikų auklėjimui, tam, kad vaikai augdami būtų nuolat kartu su tėvais. Beje, kodėl niekam neatėjo į galvą pasimokyti iš Amišų įvairių technologinių gudrybių - juk rašo, kad jie yra įgudę panaudoti visokias alternatyvias technologijas, pavz. elektros energijos šaltinius. Reikės tuo pasidomėti