Liūtaširdė wrote:Žiemos yaptybės
Žiema atėjo,
Ir baltos snaigės sukas ratu.
Ant langų pražydo baltos gėlės,
Ne ramunėlės,o šerkšno fėjos.
Ruduo seniai praėjo,
Lietus jau nebelyja.
Tik purus sniegas žiba,
Ir visus džiugina.
Medžiai pliki,
Šaltikas juos supaudė,
Vasarą lapus auginę,
Jie dabar giliam sapne nurimę.
O paukšteliai žiemoti palikę,
Šaltą žiemą kenčia
Ir gailisi į šaltus kraštus neišskridę.
Šąla,miršta ir gimsta jie čia.
Saulelė žiemos gi negaili kaitros
Ir žolei mažai
Ir širšei piktai
Po sniegu, drevėj, kažkur panamėj,
gali tu surasti gyventojų daug,
nebijo žiemos,
jiems Saulelė gera
jau amžiais seniai
mums šviečia meiliai
ir taip amžinai žiema iš žiemos
žaliuoja žolė sniegų pataluos
ir paukščiai gi tie
jiems metų jau daug
giesmė ta pati po amžių tiek daug
Ir šviečia meiliai Saulelė šilta
Visai pažemėj ridinėjas basa
Ir glaudžia visus prie savo širdies
Kad būtų sniegelis be galo skaistus
Kad būtų dangužis lig skausmo skaidrus
Kad būtų skanus bičių rinktas medus
Ir karštas pienelis be galo saldus
Ir kai vakarėjant nublėsta dangus
Ir debesys apgaubia mūsų namus
Pro juos aš jaučiu
Kaip vis skverbias šviesa
Dangaus ir Visatos palaima balta