Kedrai
Moderator: Visi tvarkytojai
-
- Posts: 220
- Joined: Wed 01 08, 2003, 19:57
- Location: Kaunas
As atsimenu, kad Anastasija kazkurioj knygoj sake apie darzoves, kad nebutina visos lysves darzoviu seklu laikyt burnoj ir taip sodint, uztenka keliu tokiu daigeliu lysvej - kitiem matyt vis tiek persiduoda ta informacija. Taip ir su kedrais matyt. Nors as sedejau visa burna kedru prisikisus Sodinau po kelis i kelis vazoniukus, bet dar laukiu, kad sudygtu...
-
- Posts: 237
- Joined: Sat 10 05, 2002, 20:42
- Location: Kaunas - Sukiniai
Kedrų auginimas
Įdedu Jūratės parašytą straipsnį apie kedrų auginimą.
Kedrinių pušų auginimas ir priežiūra.
Sibirinės pušies (Pinus cembra L. ssp. sibirica (Du Tour) Rupr. Taip pat Kedrinės pušies (Pinus cembra L.), Korėjinies pušies (Pinus koraiensis Sieb. et. Zucc.), Armando pušies (P. Armandii Franch.) ir jos varitetų taip pat Keružės pušies (P. Pumila (Pall.) Reg.), Gausiažiedės pušies (P. Parvilflora Sieb. et. Zucc.) ir kt. Kedrinių pušų grupei priklausančių pušų sėklos neturi sparnelių, bet turi kietą apvalkalą - todėl vadinamos riešutėliais.
Šias sėklas reikia sėti iš rudens dirvoje arba dėžutėse lauke - kad jos žiemotų drėgnoje ir šaltoje dirvoje ir pavasarį atšilus orams sudygtų. Tačiau šios sėklos labai vilioja lauko graužikus, todėl jų tinkamai neapsaugojus rezultato galima ir nesulaukti. Todėl dažniausiai, turint sėklų didesnius kiekius, jos yra stratifikuojamos (sumaišomos su svariu drėgnu upės smėliu arba durpe santykiu 1:3 ir laikomos šaltai -0 +4(C temperatūros kas savaitę pamaišant ir patikrinant ar ne per sausa). Stratifikacijos laikas įvairuoja priklausomai nuo sėklų apvalkalo kietumo ir sėklų padžiūvimo. Retsykiais stratifikuojamų sėklų pašaldymas iki minusinės temperatūros gali pagreitinti sėklų sudygimą.
Prasivėrusias sėklas smailia puse žemyn sėjame į dėžutes, vazonėlius šildomoje patalpoje, o lauke - praėjus šalnų pavojui - gegužės mėn. antroje pusėje. Substratą reikėtų pasiruošti silpnai rūgščios pH. Tam imama: 1 dalis rupaus, perplauto upės smėlio, 1 dalis rūgščios durpės (pH 4-5) ir 2 dalys juodžemio. Prieš sėją substratą perliejame silpnu kalio permanganato tirpalu (rausvo atspalvio). Pasėtas sėklas užberiame 0,5 - 1 cm sluoksniu smėlio ir taip pat palaistoma kalio permanganato tirpalu. Tai daroma, kad išvengtume sėjinukus dažnai pažeidžiančios ligos - "juodosios kojelės" - diegavirtės.
Sėjinukai auginti apšildomoje patalpoje, gegužės mėn. pabaigoje gali būti išnešami laukan ( geriau - dėžutes įkasti į žemę pavėsyje) ir gerai nuo vėjų apsaugotoje vietoje galėtų žiemoti lauke, pridengti eglių šakomis.
Antrais metais, jei pasėti labai tankiai, o jei - retai, tai trečiais, yra išsodinami į dirva 30 cm atstumais. Neapsigaukime parinkdami jiems tinkamą dirvožemį. Kedrinių pušų grupei priklausančios pušys, skirtingai nei Paprastosios pušys, mėgsta derlingą dirvožemį, todėl skurdžios smėlio dirvos joms netiks. Parinkime joms auginti derlingus priesmėlius ar priemolius. Dirvožemio derlingumas ir reikiamos drėgmės kiekis turi lemiamos reikšmės augalų atsparumui ir derlingumui. Pasodinti augalai tuoj pat apmulčiuojami rūgščia durpe arba pušų ar maumedžių spygliais. (Dirvožemio paviršius aplink augalus padengiamas 3 - 5 cm sluoksniu, apsaugant ji nuo perdžiuvimo ir piktžolių). Mulčiuoti sezono metu reikėtų bent 2 sykius. Kedrinių pušų grupei priklausantys augalai yra drėgmę mėgstantys ir netgi nepakenčiantys sausrų, todėl labai svarbu dirvos neperdžiovinti. Laistyti - geriau ryte arba pavakary, o per vidurdienio kaitrą. Antra labai svarbi bėda, galinti atnešti žalos ypač Sibirinės pušies, mažiau Kedrinė pušies medeliams, yra veimutrūdė (Cronartium ribicola Dietr.) Tai liga, pažeidžianti kai kurias pušų rūšis ir kurios tarpiniai nešiotojai yra serbentai. Todėl netoliese nederėtų auginti serbentų krūmų, nes galima prarasti didžiąją dalį jaunų medelių.
Jūratė Bekertienė
Kedrinių pušų auginimas ir priežiūra.
Sibirinės pušies (Pinus cembra L. ssp. sibirica (Du Tour) Rupr. Taip pat Kedrinės pušies (Pinus cembra L.), Korėjinies pušies (Pinus koraiensis Sieb. et. Zucc.), Armando pušies (P. Armandii Franch.) ir jos varitetų taip pat Keružės pušies (P. Pumila (Pall.) Reg.), Gausiažiedės pušies (P. Parvilflora Sieb. et. Zucc.) ir kt. Kedrinių pušų grupei priklausančių pušų sėklos neturi sparnelių, bet turi kietą apvalkalą - todėl vadinamos riešutėliais.
Šias sėklas reikia sėti iš rudens dirvoje arba dėžutėse lauke - kad jos žiemotų drėgnoje ir šaltoje dirvoje ir pavasarį atšilus orams sudygtų. Tačiau šios sėklos labai vilioja lauko graužikus, todėl jų tinkamai neapsaugojus rezultato galima ir nesulaukti. Todėl dažniausiai, turint sėklų didesnius kiekius, jos yra stratifikuojamos (sumaišomos su svariu drėgnu upės smėliu arba durpe santykiu 1:3 ir laikomos šaltai -0 +4(C temperatūros kas savaitę pamaišant ir patikrinant ar ne per sausa). Stratifikacijos laikas įvairuoja priklausomai nuo sėklų apvalkalo kietumo ir sėklų padžiūvimo. Retsykiais stratifikuojamų sėklų pašaldymas iki minusinės temperatūros gali pagreitinti sėklų sudygimą.
Prasivėrusias sėklas smailia puse žemyn sėjame į dėžutes, vazonėlius šildomoje patalpoje, o lauke - praėjus šalnų pavojui - gegužės mėn. antroje pusėje. Substratą reikėtų pasiruošti silpnai rūgščios pH. Tam imama: 1 dalis rupaus, perplauto upės smėlio, 1 dalis rūgščios durpės (pH 4-5) ir 2 dalys juodžemio. Prieš sėją substratą perliejame silpnu kalio permanganato tirpalu (rausvo atspalvio). Pasėtas sėklas užberiame 0,5 - 1 cm sluoksniu smėlio ir taip pat palaistoma kalio permanganato tirpalu. Tai daroma, kad išvengtume sėjinukus dažnai pažeidžiančios ligos - "juodosios kojelės" - diegavirtės.
Sėjinukai auginti apšildomoje patalpoje, gegužės mėn. pabaigoje gali būti išnešami laukan ( geriau - dėžutes įkasti į žemę pavėsyje) ir gerai nuo vėjų apsaugotoje vietoje galėtų žiemoti lauke, pridengti eglių šakomis.
Antrais metais, jei pasėti labai tankiai, o jei - retai, tai trečiais, yra išsodinami į dirva 30 cm atstumais. Neapsigaukime parinkdami jiems tinkamą dirvožemį. Kedrinių pušų grupei priklausančios pušys, skirtingai nei Paprastosios pušys, mėgsta derlingą dirvožemį, todėl skurdžios smėlio dirvos joms netiks. Parinkime joms auginti derlingus priesmėlius ar priemolius. Dirvožemio derlingumas ir reikiamos drėgmės kiekis turi lemiamos reikšmės augalų atsparumui ir derlingumui. Pasodinti augalai tuoj pat apmulčiuojami rūgščia durpe arba pušų ar maumedžių spygliais. (Dirvožemio paviršius aplink augalus padengiamas 3 - 5 cm sluoksniu, apsaugant ji nuo perdžiuvimo ir piktžolių). Mulčiuoti sezono metu reikėtų bent 2 sykius. Kedrinių pušų grupei priklausantys augalai yra drėgmę mėgstantys ir netgi nepakenčiantys sausrų, todėl labai svarbu dirvos neperdžiovinti. Laistyti - geriau ryte arba pavakary, o per vidurdienio kaitrą. Antra labai svarbi bėda, galinti atnešti žalos ypač Sibirinės pušies, mažiau Kedrinė pušies medeliams, yra veimutrūdė (Cronartium ribicola Dietr.) Tai liga, pažeidžianti kai kurias pušų rūšis ir kurios tarpiniai nešiotojai yra serbentai. Todėl netoliese nederėtų auginti serbentų krūmų, nes galima prarasti didžiąją dalį jaunų medelių.
Jūratė Bekertienė
-
- Posts: 513
- Joined: Thu 04 24, 2003, 13:26
- Location: Kaunas/
- Contact:
-
- Posts: 788
- Joined: Mon 06 23, 2003, 9:39
As savo kedriukus ikisau i kieta moline zeme, tai tie kurie prasikase pro sonus, tie isgyveno, kiti mire
Isgyvene kedriukai saknis laike ne zemeje, augo jie be jokios zemes stai taip. Dabar ikisau juos i geresnes salygas, taciau saknims mazai vietos palikau. Vienu zodziu kankinasi jie tarp muro sienu i laisve nori, kaip ir as pats.
Isgyvene kedriukai saknis laike ne zemeje, augo jie be jokios zemes stai taip. Dabar ikisau juos i geresnes salygas, taciau saknims mazai vietos palikau. Vienu zodziu kankinasi jie tarp muro sienu i laisve nori, kaip ir as pats.
Buvau as angelelis, ka gi man daryt
Be sparnu likau
Be sparnu likau
-
- Posts: 542
- Joined: Tue 07 08, 2003, 15:24
- Location: Kaunas-Vilnius
-
- Posts: 237
- Joined: Sat 10 05, 2002, 20:42
- Location: Kaunas - Sukiniai
kankorėžis
Gyventi pagal sąžinę
-
- Posts: 542
- Joined: Tue 07 08, 2003, 15:24
- Location: Kaunas-Vilnius
Žinau kelias vietas kur jie auga Kaune ir Vilniuje, galėčiau parodyti. O Klaipėdoj...Hmm...na prie Klaipėdos jų irgi yra. Girdėjau, kad didžiausias kedrynas 100 medžių auga kažkur prie Mažeikių, neprisimenu tik pavadinimo to miestuko. Radau šią informaciją knygoje "Lietuvos parkai" ar pan. Jūratė (mūsų dendrologijos specialistė minėjo, jog didžiuliai kedrynai auga prie Vilkaviškio. Bet iki ten dar nebuvau dasikasęs.Marius wrote:
kas žinote kuriose Lietuvos vietose auga subrendę kedrai, labai norėtusi pamatyti kaip jiems sekasi mūsų klimate.
Atvaryk į Kauną, tai daug ko pamatysi...
-
- Posts: 542
- Joined: Tue 07 08, 2003, 15:24
- Location: Kaunas-Vilnius
Tepa ne kedras, o pinija (itališkoji pušis). Bet tepa ne truputį juodai, bet stipriai juodai. Jos riešutėliai dvigubai didesni ir pailgi...Paieškosiu paveikslėlių.Lina wrote:O kedro rieshuto kevalas tepa truputi juodai ? Turiu kankorezi ir vis svarstau kokios pushies jis ? Pagal nuotrauka atrodo, kad turiu kedro kankorezi ?
-
- Posts: 542
- Joined: Tue 07 08, 2003, 15:24
- Location: Kaunas-Vilnius
-
- Posts: 237
- Joined: Sat 10 05, 2002, 20:42
- Location: Kaunas - Sukiniai
Kipše pasikviesk į pagalbą šitą keturkojį, matai koks jo vardas, turėtų atrasti visas pinijas
http://www.stovelbek.dk/PinusCH.jpg
http://www.stovelbek.dk/PinusCH.jpg
Gyventi pagal sąžinę
-
- Posts: 542
- Joined: Tue 07 08, 2003, 15:24
- Location: Kaunas-Vilnius
Žinau patį geriausią sodinimo ir daiginimo būdą kokį tik įmanoma įsivaizduoti. Aš kaip praktikuojantis tinginys visada jo laikausi.
Valgai vyšnias, tai nenešk jų kauliukų į šiūkšledėžę - spjaudyk tiesiog į pievą.
Gliaudai sėmkas, tai paberk kelias ir pro šoną.
Turi kedro riešutėlį ir tingi perskelti jo kevalą - mesk į žemę.
Viskas nuostabiai sudygsta ir be didelių pastangų.
Aš nedaiginu, nes Anastasija rašė, jog daiginti negalima (apie agurkus). Manau sėti reikia iš karto į vietą ir jokių daiginimų.
Valgai vyšnias, tai nenešk jų kauliukų į šiūkšledėžę - spjaudyk tiesiog į pievą.
Gliaudai sėmkas, tai paberk kelias ir pro šoną.
Turi kedro riešutėlį ir tingi perskelti jo kevalą - mesk į žemę.
Viskas nuostabiai sudygsta ir be didelių pastangų.
Aš nedaiginu, nes Anastasija rašė, jog daiginti negalima (apie agurkus). Manau sėti reikia iš karto į vietą ir jokių daiginimų.